Paauglio psichologija ir moralė

Mokslininkai šį laikotarpį nevienodai supranta ir brėžia skirtingas chronologines šio amžiaus tarpsnio ribas. Nuomonių įvairovė turi ir objektyvų pagrindą: individo raidai paauglystės laikotarpiu, kaip jokiu kitu, būdingi labai dideli individualūs bei kultūriniai skirtumai. Fizinio, intelektinio, emocinio, socialinio subrendimo tempą lemia individualios raidos ypatumai ir aplinkos sąlygos. Daugelis autorių sutinka, jog paauglystė prasideda pubertetu (lytiniu brendimu). Visos permainos šiuo laikotarpiu atspindi psichinį ir socialinį prisistaikymą prie puberteto. Kada paauglystė baigesi – šiuo klausimu mokslininkų nuomonės ne visada sutampa.
Šiuolaikiniuose užsienio raidos vadovėliuose ir kituose šaltiniuose paauglystės laikotarpis nurodomas gana ilgas. Ankstyvoji paauglystė trunka nuo 12 iki 14 metų, vidurinioji – nuo 15 iki 18 metų, o vėlyvoji – nuo 19 iki 21 metų. Kiti nurodo dar ilgesnį paauglystės periodą: ankstyvoji paauglystė – nuo 10 iki 14metų, vidurinioji – nuo 15 iki 19 metų, vėlyvoji – nuo 20 iki 24 metų.
Anot psichologo L. S. Vygotskio, kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingas naujas centrinis psichologinis darinys. Mokslininkas savimonę laiko laikotarpio momentu ir galutiniu rezultatu. Aiškindamas savimonės raidą paauglystėje, L. S. Vygotskis remiasi A. Busemanno tyrimais. Savimonė paauglystėje plėtojasi nuo visiškai naivaus gana gilaus savęs suvokimo link. Baigiantis paaglistei individas vis labiau sugeba vertinti save pagal vidinius, moralinius, visuomeninius kultūrinius kriterijus. L. S. Vygotskio manymu, paauglystė su jai būdingu savimonės formavimusi trunka iki 18 metų.
P. Blosas paaglystę vadina antruoju individuacijos procesu. Pirmasis individuacijos procesas vyksta kūdikystėje, kai formuojasi internalizuotų reikšmingų asmenų reprezentacijos kūdikio psichikoje. Paauglys turi įveikti šią tėvų visažinystės ir visagalystės aurą, išsivaduoti iš kūdikiškos priklausomybės ir sukurti tokį savo tėvų vaizdą, kuris patenkintų jo naują poreikį jausti individualumą ir atskirumą. Kadangi dėl to kyla vidinis pasipriešinimas ir atsiranda noras išsaugoti infantilišką tėvų vaizdinį, nuotaikų svyravimas, bejėgiškumas, nusivylimas, liūdesys tampa antrojo individualizacijos proceso palydovais. Deja, vidinį konfliktą paauglys paprastai suvokia kaip konfliktą su išorine aplinka. Kai paaugliui sunkiai sekasi įveikti vidinės priklausomybės būsena, daugelis aplinkos dalykų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!