Partinės sistemos ir jų tipai

Šiame darbe nagrinėjamos partinės sistemos ir jų tipai. Pagrindinis dėmesys skiriamas M. Diuverger ir G. Sartori partinių sistemų ir jų tipologijos aiškinimams. M. Diuverger partinę sistemą aiškina mikro sociologiniu lygiu, pabrėždamas specifinių šalies sąlygų ir universalių veiksnių sąveikos įtaką partinių sistemų tipų susiformavimui ir išsilaikymui. G. Sartori konstruoja visą apimantį politinių partijų sistemų tipologijos modelį. Partinę sistemą jis analizuoja siedamas ją su politine sistema. Jis kritikuoja M. Duverger dėl jo “dualistinio aklumo”, kuris neleido jam pamatyti esminio skirtumo tarp riboto ir kraštutinio pliuralizmo, arba multipartizmo.
Politinių partijų ir partinių sistemų vystymosi, vaidmens ir dinamikos klausimai yra teorinės polemikos objektas ir išsivysčiusiose demokratijos šalyse, ir šalyse, kuriančiose demokratiją. Partinių sistemų formavimasis ir raida yra ypač aktualus postkomunistinių šalių demokratizacijos tyrimo aspektas. Dar ir šiandien keliami klausimai, ar susiformavo ir veikia partinė sistema Lietuvoje, kokia jos prigimtis.
Šio darbo tikslas yra bent šiek tiek kompensuoti jaučiamą teorinių pagrindų trūkumą, tiriant partines sistemas ir jų tipus.
M. Duverger po knygos Politinės partijos. Jų organizacija ir veikla šiuolaikinėje valstybėje pasirodymo 1951 metais Paryžiuje laikomas dabartinės partijų teorijos pradininku. Partinę sistemą jis nagrinėja mikrosociologiniu lygmeniu, pirmenybę teikdamas socialinių-ekonominių, ideologinių, istorinių ir institucinių sąlygų įtakai partijų ir partinių sistemų susiformavimui bei funkcionavimui.
G. Sartori partinės sistemos samprata ir tipologija, atskleista 1976 metais publikuotoje knygoje Partijos ir partinės sistemos. Teoriniai analizės pagrindai, remiasi sistemine analize. Jis pabrėžia politinių veiksnių ir partijų konkurencinės strategijos, sąveikos su politine sistema reikšmę šiuolaikinės partinės sistemos supratimui ir tyrimui.
M Duverger, gvildendamas partinių sistemų raidą ir ypatybes, suformulavo chrestomatiniais tapusius teiginius: rinkimų sistemos tipas betarpiškai veikia partinės sistemos tipo susiformavimą ir išlaikymą; dvipartinė sistema yra efektyvios vyriausybės veiklos laidas, todėl ji skiriasi nuo statiško multipartizmo; visos politinės alternatyvos yra dualistinės prigimties, todėl neegzistuoja centro doktrina.
Partinę sistemą M. Duverger apibrėžia remdamasis tos sistemos sudedamųjų dalių – partijų – charakteristikomis. Partinė sistema apibūdinama pagal kiekvienos šalies partijų koegzistencijos formą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!