Partinės sistemos ir jų raida

Egzistuoja du rinkiminių programų sudarymo būdai: kai rinkiminę programą parengia patys kandidatai ir kai rinkiminę programą parengia partinė vadovybė, o atskiri kandidatai ją propaguoja, bet neturi teisės jos keisti savo nuožiūra. Tai labiausiai paplitęs būdas. Kai partija neturi rinkiminės programos, ją parengia pats kandidatas.
Valdymo funkcija – svarbiausia politinių partijų funkcija. Valdžia betarpiškai priklauso politinėms partijoms, kurios skiria kadrus įstatymų leidimo ir vykdymo organams. Pastarieji formuoja atitinkamą valstybės politiką. Parlamentinėse sistemose rinkimus laimėjusių partijų vadovai užima premjerministrų pareigas. Klasikinėse prezidentinėse sistemose partijų lyderiai dažniausiai tampa savo valstybių prezidentais. Artimiausi jų bendražygiai užima ministrų ir įvairių žinybų sekretorių postus. 5
Partinės sistemos ir jų tipologija
Partinė sistema – tai vienoje šalyje pagal organizuotą modelį veikiančių partijų sąranga. Partinė sistema negali būti apibrėžiama kaip suma arba kaip visos valstybėje veikiančios partijos. Partijos ir partinės sistemos savo prigimtimi – skirtingi tyrimo objektai, nes partijos yra struktūros, o partinės sistemos – jų sąrangos, veikiančios šalyse pagal atitinkamus sąveikų modelius. M. Duvegeris partinę sistemą apibūdina kaip kiekvienos šalies partijų sambūvio formą ir būdus. Tai vienoje šalyje veikiančių partijų organizaciniai – struktūriniai skirtumai ir partijų skaičius, jų dydis, sąjungos, tų partijų geografinis išsidėstymas, politinė sklaida ir t. t. čia partine sistema suprantama kaip daugelio sudedamųjų veiksnių, apimančių universalius ir specifinius šaliai bruožus, rezultatas. Specifinis bruožas gali būti istorinė praeitis, politinio gyvenimo tradicijos, religija, rasinė sudėtis, socialinė – ekonominė struktūra, rungtyniaujantys lyderiai ir partijos.6
Prancūzų politologas M. Duvergeris partines sistemas klasifikuoja, remdamasis partijų skaičiaus ir dydžio kriterijumi. Jis partines sistemas skirsto į vienpartinę, anglosaksų dvipartinę ir daugiapartinę. Dvipartinę sistemą autorius laiko politinės sistemos stabilumo pagrindu.
Dvipartinės sistemos įsigalėjimas nereiškia, kad kliudoma ar neleidžiama atsirasti didesniam politinių partijų skaičiui. Dvipartinėje sistemoje dominuoja dvi politinės partijos, kurios faktiškai kovoja dėl vadovavimo valstybei, ir vyriausybę formuoja paeiliui. Rikimus laimėjusi partija parlamente turi absoliučią daugumą, o kita partija atsiduria opozicijoje. Visos kitos partijos praktiškai neturi jokios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!