Kalbos visame pasaulyje

Kalba yra svarbiausias žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti visuomenė. Svarbiausia kalbos paskirtis- būtu žmonių susižinojimu, jų bendravimo priemone, minties formavimo ir aiškinimo įrankis arba, kaip sako kalbininkai, atlikti komunikacinę funkciją. Kalba, netekusi šios funkcijos , virsta mirusia. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūra, literatūros kūrimo priemonė, tautinės savimonės, tautos vertybių- būdo, papročių, mąstymo išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija. Kalboje atsispindi santykiai su kitomis tautomis. Žmonės yra sukūrę dirbtinių kalbų. Iš jų labiausiai paplitusi esperanto kalba, XIX a. Pabaigoje sugalvota kurį laiką Lietuvoje dirbusio gydytojo Liudviko Zamenhofo. Niekas šiandien negali tiksliai pasakyti, kiek kalbų esama pasaulyje. Taip yra todėl, kad dauguma jų tebėra mažai ištirtos, daugelis neturi savo rašto ir literatūros, tad kartais sunku nustatyti, ar turima reikalo su savarankiškomis kalbomis, ar tik su vienos kurios kalbos tarmėmis. Taip pat nežinia, kiek mokslui dar nežinomų genčių ( ir jų kalbų ) yra sunkiai prieinamos ir mažai ištirtos teritorijos. Vis dėlto bandoma registruoti visas pasaulio kalbas. Kalbininkai, 1970 metais susirinkę į tarptautinį kongresą, suskaičiavo 2976 kalbas, nors kai kas mano jų esant gerokai daugiau. VDR išleistame lingvistikos žinyne randame kone dvigubai didesnį skaičių- 5651. Žinyno duomenimis, daugiau kaip 1400 kalbų yra mirštančios ar nepripažintos. Tik 500 iš 4200 savarankiškų kalbų yra geriau ištirtos, o 1500 dar beveik visai netyrinėtos. Trys ketvirtadaliai visų kalbų neturi rašto. Dabar pasaulyje priskaičiuojama apie 3000 kalbų. Kai kurie senovės graikų filosofai manė, kad žmonės išmokę kalbėti pamėgdžiodami gamtos garsus, kiti - kad kalbai pradžią davę tam tikri jaustukai, kuriais imta reikšti įvairias emocijas, dar kiti - kad buvę pradėta nuo specialių sušukimų, lydėjusių kolektyvinį darbą. Tačiau ši teorija nepaaiškina, iš kur kilo begarsių daiktų, spalvų, kvapų ir kiti pavadinimai. Materialistinės filosofijos požiūriu, kalbos atsiradimo negalima paaiškinti atsietai nuo žmogaus kilmės. Žmogus, o kartu ir jo kalba, tobulėjo kolektyviniame darbe, ir šis procesas buvo nepaprastai ilgas, trukęs gal milijoną metų. Atsirado būtinumas ką nors pasakyti vieni kitiems. Pirmykščiai žmonės iš pradžių gyveno giminėmis. Aišku, kad gentys iš pradžių kalbėdavo viena kalba, tačiau įsikuriant vis platesnėse teritorijose, genčių kalboje pamažu ėmė rastis tarminių skirtumų: pakisdavo pavedėti žodžiai, atsirasdavo naujų žodžių ir sąvokų. Ilgainiui iš tarmių susiformuodavo savarankiškos kalbos. Drąsiai galima tvirtinti, kad niekada žmonija nekalbėjo viena kalba. Maždaug nuo VII amžiaus po Kr. susiklostė sistema, gavusi būdingąsias lietuvių kalbos ypatybes ir ilgainiui imta vadinti lietuvių kalba. Lietuvių (Lietuvos) vardas į istorijos šaltinius pateko XIa. Pradžioje. Jam pradžią veikiausiai davė koks upėvardis, spėjama, Lietava- dešinysis Neries intakas. Bet tai dar nėra galutinai nustatyta. Lietuviai vieninteliai iš baltų senovėje buvo sukūrę savo valstybę. XIII-XV a. Toji valstybė nukariavo didelius plotus rytuose, pasiekė net Juodąją jūrą. Nukariautieji gyventojai pasisavino kiek lietuviškų žodžių, kurių dalis iki šiol išliko jų kalbose. Poveikis negalėjo būti didelis, nes lietuvių kalba tada tik šnekėta, o ne rašyta. Raštas viduramžiais ateidavo su krikščionybe, o lietuviai tebebuvo stabmeldžiais. Ryšiams su Vakarų Europos šalimis palaikyti tuomet kaip rašomoji kalba dažniausiai buvo vartojama lotynų, o su rytų Europos kraštais- senoji (bažnytinė) slavų kalba. Vėliau, Lietuvos valstybei susijungus su Lenkija, Lietuvoje tarp didikų ir bajorų ėmė plisti lenkų kalba. Pamažu mūsų diduomenė ir miestų gyventojai labai sulenkėjo. Skaidantis kalboms vyko ir priešingas reiškinys jų jungimasis. Pasitaikydavo, kad susidurdavo ir susimaišydavo gentys. Dėl to atsirasdavo arba nauja mišri kalba, arba viena kalba asimiliuodavo kitą. Šitaip susikūrė anglų kalba. Nedidelių tautelių kalbos ir tarmės egzistuoja ir mūsų dienomis. Tačiau šiandien padėtis pasikeitusi. Spauda, mokykla, radijas, televizija, kėlimasis į miestus, gyventojų maišymasis tai priežastys, naikinančios tarminius skirtumus ir vedančios prie bendrinės kalbos įsigalėjimo. Taigi kiek kalbų yra pasaulyje? Jei pabandytume surašyti tik tas kalbas, kuriomis kalba ne mažiau kaip po milijoną žmonių, tai turėtume 150 kalbų sąrašą. Tarp jų būtų ir lietuvių kalba. O vadinamųjų didžiųjų kalbų, kuriomis kalba ne mažiau kaip po 100 milijonų žmonių, yra visai nedaug - tik 10. Štai jų sąrašas: 1.Kinų kalba -820 milijonų 2.Anglų kalba -300 milijonų 3.Ispanų kalba -219 milijonų 4.Hindi kalba -200 milijonų 5.Rusų kalba -155 milijonų 6.Japonų kalba -113 milijonų 7.Portugalų kalba -110 milijonų 8.Vokiečių kalba -103 milijonų 9.Arabų kalba -100 milijonų 10.Bengalų kalba -100 milijonų Daug tiek didelių, tiek mažų kalbų yra ir buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje (iš viso joje priskaičiuojama apie 70). Didžiausia, be abejonės, čia yra rusų kalba, kuri yra tarpnacionalinė tautų bendravimo priemonė, be to, ją kaip gimtąją vartoja apie 130 mln. žmonių. Lietuvių kalba visame pasaulyje šneka apie 3,6 mln. žmonių. Ne visos kalbos yra vienodo išsivystymo lygio. Vienos jų (paprastai tos, kuriomis šneka nedidelės, be to, necivilizuotos ar mažai civilizuotos visuomenės grupės, pvz., indėnų gentys) tarnauja beveik tik tarpusavio bendravimo bei susižinojimo poreikiams. Kitos kalbos (paprastai didesnių ir civilizuotų visuomenės kolektyvų, pvz., Europos ir daugelio Azijos tautų) yra polifunkciškesnės ir diferencijuotesnės: turėdamos savo rašytinį, arba literatūrinį, variantą, jos tarnauja įvairiems estetiniams, moksliniams ir kt. tikslams. Dažniausiai būna taip, kad vieną kurią kalbą vartoja vienos kokios tautybės žmonės. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai viena kalba vartojama kelių tautybių ar net kelių valstybių. Pvz., anglų kalba yra valstybinė ne tik Anglijoje, bet ir JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indijoje. Kalbos skiriasi ne tik savo paplitimo laipsniu ir funkcine apimtimi, bet ir savo struktūra, raiškos priemonių sudėtimi bei pobūdžiu. Yra, pvz., kalbų (Amerikos indėnų), kurios visai neturi prijungiamųjų sakinių. Nemažai skiriasi kalbos ir savo leksika. Pvz., klasikinėje arabų kalboje yra apie 1000 žodžių kupranugariui pavadinti. Kartais susiduriama su pasakymu „mirusi kalba“ Tai kalba, kurios šiandien jokia tauta nebevartoja kasdieniniam susikalbėjimui. Mirusių kalbų giminaičių turi ir lietuvių kalba. Tai išnykusios baltų kalbos – kuršių, jotvingių, sėlių, žiemgalių… Kalbos miršta ne vien dėl to, kad išmiršta visi jomis kalbėję žmonės. Žinoma, būna ir taip. Toks likimas ištiko mūsų artimų giminaičių prūsų kalbą. Nukariauti vokiečių, jie ilgainiui perėmė savo nugalėtojų kalbą. Kalba miršta tada, kai ji nustoja būti kasdieninio susikalbėjimo priemone. Tokios mirusios kalbos yra lotynų ir senoji graikų kalba. Laikui bėgant iš lotynų šnekamosios kalbos susiformavo romanų kalbos (italų, prancūzų, ispanų, portugalų, rumunų, moldavų ir kt.). Klasikinė lotynų kalba atitrūko nuo liaudies kalbos – ji nustojo būti kasdieninio susikalbėjimo priemone. Tačiau lotynų kalba neišnyko – viduramžiais ji bubo plačiai vartojama kaip tarptautinė mokslo, filosofijos, katalikų bažnyčios, iš dalies grožinės literatūros kalba. Dar ir šiandien lotyniškų terminų tebevartojama medicinoje, veterinarijoje, biologijoje, teisėje. Be istoriškai susiformavusių gyvųjų ir mirusiųjų etninių kalbų, pasaulyje egzistuoja ir pagalbinės kalbos, kurių yra du tipai: kalbos, vartojamos skirtingomis kalbomis kalbantiems žmonėms susikalbėti, ir slaptosios kalbos, arba žargonai. Dabar pasaulyje priskaičiuojama apie 3000 kalbų. Tarptautiniam bendravimui šiuo metu dažniausiai vartojamos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos. Jų mokosi daugelio šalių žmonės. Naudota literatūra: 1. (2000) Lietuvių kalba. Kaunas. 2. Palionis J. (1989) Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius. 3. (1989) Mintys apie gimtąją kalbą. Vilnius 4. Čeliauskas P. (1989) Nuo Babelio Iknto. Vilnius. 5. Pasaulio kalbos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!