Pastatų tipologijos teorija

PASTATŲ TIPOLOGIJA Pastatų tipologija nagrinėja pastatų rūšis pagal jų grupes. Paskaitų temos: -Automobilių aptarnavimo infrastruktūra 1. Automobilių laikymas ir saugojimas. Automobilių aptarnavimas. Automobilų stovėjimo vietų poreikio nustatymas. 2. Automobilių stovėjimo vietų išdėstymas. 3. Automobilių saugyklos. Pagrindinės sąvokos. Statinių išdėstymas. Mechanizuotos lengvųjų automobilių saugyklos. 4. Automobilių saugyklos. Bendrieji reikalavimai. -Gyvenamosios paskirties pastatai 1. Gyvenamosios paskirties pastatai. Bendrosios sąvokos. 2. Gyvenamosios paskirties pastatų skirstymas ir ypatybės: vienašeimiai gyvenamieji pastatai 3. Gyvenamosios paskirties pastatų skirstymas ir ypatybės: daugiabučiai gyvenamieji pastatai 4. Gyvenamųjų pastatų sklypo želdynai, poilsis. 5. Gyvenamųjų pastatų patalpų struktūra. -Administraciniai pastatai 1. Administracinių pastatų istorinė raida. 2. Administracinių pastatų grupės, jų charakteristika. 3. Administracinių pastatų išdėstymas mieste, jų teritorijos sutvarkymas. 4. Administracinių pastatų tipai, jų išplanavimo ypatumai. 5. Administracinių pastatų patalpų grupės. 6. Administraciniams pastatams būdingi konstrukcijų sprendimai, jų inžinerinis aprūpinimas. -Sporto paskirties pastatai 1. Sporto pastatų grupės ir tipai. 2. Atviri sporto įrenginiai. 3. Uždari sporto įrenginiai. 4. Stadionai, jų teritorijos planavimas. 5. Stadionų planinė-erdvinė struktūra. 6. Sporto salių tipai, planinė-erdvinė stuktūra. 7. Būdingi sporto įrenginių žiūrovų dalių sprendimai. -Visuomeninio maitinimo įstaigų pastatai 1. Visuomeninio maitinimo įstaigų tipai 2. Visuomeninio maitinimo įmonės pagrindinės patalpų grupės 3. Visuomeninio maitinimo įmonės gamybos patalpų sudėtis, funkcinė-planinė charakteristika. 4. Visuomeninio maitinimo įmonės personalo buities patalpos. -Kultūros ir švietimo paskirties pastatai 1. Bibliotekos ir jų tipai 2. Bibliotekos pagrindinės patalpos. 3. Skaitytojų aptarnavimo patalpos. 4. Muziejai ir jų tipai. 5. Muziejaus pagrindinės patalpos. 6. Muziejaus specializuotos dirbtuvės, jų charakteristika. 7. Muziejaus lankytojų aptarnavimo pagalbinės patalpos 8. Šiuolaikinių kino teatrų vystymosi tendencijos. 9. Kino teatrų tipai. -Viešbučiai 1. Viešbučių planinė-funkcinė struktūra. Vienos žvaigždutės – trijų žvaigždučių viešbučių klasės apibūdinimas. Antros kategorijos ir aukščiausios kategorijos viešbučių apibūdinimas. 2. Šiuolaikinio viešbučio erdvinės struktūros skerspjūvio sudėtinės dalys. Dviejų ir penkių žvaigždučių klasės apibūdinimas. Pirma ir trečia viešbučio kategorijos. -Bendrojo lavinimo pastatai 1. Bendrojo lavinimo paskirties pastatų klasifikacija daugiapakopėje bendrojo lavinimo sistemoje. Dydis pagal vietų skaičių. Aukštingumas. Plano struktūros skirtumai. 2. Reikalavimai bendrojo lavinimo mokyklos pastato klasės patalpai. Neįgaliųjų integracija projektuojant naujas ir renovuojant senas bendrojo lavinimo mokyklas. -Finansų valdymo pastatai 1. Finansų valdymo pastatų klasifikacija, banko pastato pagrindinės patalpos. 2. Bankų saugyklų paskirtis, pagrindiniai reikalavimai jų įrengimui. -Prekyba ir komercijos pastatai 1. Prekybos pastatų istorijos raida. 2. Prekybos pastatų tipai. 3. Prekybos pastatų pagrindiniai komponavimo principai. 4. Prekybos pastatų išdėstymas mieste. 5. Prekybos pastatų senamiestyje projektavimo specifika. 6. Prekybos pastatų reklamos įpatybės. 7. Komercijos centrų paskirtis ir specifika. 8. Komercijos centrų struktūra. 9. Komercijos centrų projektavimo principai. 10. Visuomeniniai daugiafunkciniai objektai. Kultūros, sporto, prekybos, pramogų ir poilsio centrai. Skirtingų funkcijų suderinamumas. -Pramonės pastatai 1. Pramonės architektūros įvaizdis, kompleksų išdėstymas sklype 2.Pramonės pastatų blokavimo galimybės 3. Pramonės šakos,tipai, jų apibūdinimas įvairiais aspektais 4. Universalaus 1 aukšto pramonės pastato sprendimo įpatumai, inžinerinių sistemų ir komunikacijų struktūra. 5. Universalaus daugiaaukščio pramonės pastato sprendimo įpatumai 6. Universalaus daugiaaukščio pramonės pastato ir komplekso architektūros mastelis ir išraiškos transformavimas. 7. Universalaus daugiaaukščio pramonės pastato interjerai, spalvų naudojimas įvairios paskirties patalpose. 8. Pramonės pastatų buities patalpų išdėstymas sklype, drabužinių planavimas. -Televizijos studijų planavimas -Buities aptarnavimo patalpų pastatų raida ir šiandiena -Teatrų pastatų istorijos raida ir tipologijos specifika -Koncertų salių tipologija ir specifika -Religinės paskirties pastatų įvairovė ir tipologijos specifika 1.Automobilių aptarnavimo infrastruktūra 1. 1. 1. Įvairių tipų automobilių stovėjimo aikštelės 2. Įvairių tipų garažai: požeminiai, pusiau požeminiai, antžeminiai, kombinuoti 3. Specialios pastato dalys: gyvenamieji namai, viešosios ir kitos paskirties pastatai, po gatvėm, tuneliuose, ant stogų 4. Specialiai įrengtose juostose gatvėse. 5. Gatvių važiuojamojoje dalyje 6. Ant sutvirtintos vejos ( jei automobiliai laikomi epizodiškai) 2. Degalinėse, plovyklose, techninės priežiūros stotyse, mišrios paskirties statiniuose. 3. Būtina įvertinti:esama ir būsimą pastato gyventojų ar įmonių darbuotojų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą, t.p. kasdienių, periodinių, epizodinių lankytojų automobilių skaičių ir jų naudojimo intensyvumą; automobilių stovėjimo ir saugojimo trukmę. Bendras saugojimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis už automobilių skaičių. Stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal specialę lentelę, o jei nėra galimybės, tai turi būti 1,5 karto didesnis nei bendras automobilių skaičius mieste, miestelyje – 0,5, kaime – 1/3. Jei daugiabučio gyventojų garažai įrengti sklypo ribose, atitinkamai gali būti mažinamos stovėjimo vietos prie namų. Poreikis nustatomas rengiant teritorijos specialųjį ir detalųjį planus ir juos patvirtina savivaldybės taryba (Vln 1 butui – 1,2 automobilio) Prie visuomeninių patatų turėtų būti įrengiamos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti/išlipti, kroviniams iškrauti/įkrauti. Aikštelėse prie stadionų, parodų rūmų, miesto prieeigose, rajonuose, lankytinose vietose turėtų būti įrengiamos vietos autobusams sustoti, t.p. prie visų viešųjų ir gyvenamųjų patatų turėtų būti įrengtos vietos neįgaliesiems išlipti,parkuoti automobilius. Atsižvelgiant į prognozuojamą miestų didėjimą plečiamos aikštelės:atvira aikštelė(priperkama žemės), kasamas požeminis garažas(daugiaaukštis požeminis iki 5 aukštų), statomi antžeminiai garažai(iki 9 aukštų) 2. Automobilių stovėjimo vietų išdėstymas Visos vietos planuojamos statinio sklypo ribose.Jei to padaryti neįmanoma, pritarus savivaldybei galima įrengti stovėjimo vietas nuo geležinkelio, automobusų stočių ne toliau kaip 100m, 150m – nuo gyvenamųjų pastatų, prekybos, visuomeninio maitinimo įstaigų,250m – nuo kultūrinių, buitinio aptarnavimo, administracinių pastatų, 400m – nuo bet kurių įstaigų centrinėje miesto dalyje, įėjimų į miestų parkus, parodų kompleksus, stadionus, sporto sales. Atstumas nuo toliausios neįgaliųjų vietos iki įėjimo į pastatą – 60m, jei neįmanoma- 30m iki įėjimo turėtų būti įrengta išlaipinimo aikštelė. Atstumai nuo požeminių ir pusiau požeminių belangių garažų sienų nereglamentuojami, bet turi būti nuo vartų, vėdinimo šachtų iki gyvenamų ir visuomeninių pastatų langų atstumti ne mažiau kaip 15m, iki vaikų įstaigų, medicinos stacionarų, ligoninių, mokyklų, darželių langų – 20m. Šie atstumai – garažams iki 300vt. Didesniems – pagal triukšmo ir taršos lygius ( skaičiuoja sveikatos centras), higienos normas derinama su visuomenės sveikatos centrais. Automobiliui pastatyti aikštelėje reikalingas 2,5 metrų pločio ir 5m ilgio plotas, jej įvažiuojama iš galo, važiuojamoji dalis tarp dviejų parkavimo zonų- 7m, jei įvažiuojama pro šona tiesiai iš važiuojamosios dalies, reikalingas 2x6m plotas arba 2x5m plotas su 2m tarpu tarp parkavimo vietų. Parkuojant autobusus statmenai važiuojamajaj daliai, reikalingas 12x3,5m plotas vienam autobusui. Jei žinoma iš anksto, gali būti projektuojamos specialios vietos kitoms transporto priemonėms: motociklui su priekaba 2,4x1,7m plotas, be priekabos- 2,4x1m; atstumas tarp motociklų parkavimo vietų- 0,5m. Šalia vietų, skirtų neįgaliųjų autotransporto priemonės parkuoti turi būti įrengta 1,5m pločio išlipimo aikštelė (gali būti viena dviems vietoms) Stovėjimo vietų nuolydis išilgai automobilio 20cm, jis turi būti aptvertas min. 90 cm aukščio tvorele. 6. Gyvenamųjų pastatų patalpų struktūra Pagrindinės dalys: 11) tambūras – įėjimo šliuzas(wind breaker). Įėjimo durų plotis- min. 1 m; dažniausiai- durys su prievarčia. 12) Holas – paskirstomoji erdvė. Šalia t.b. patalpa lauko drabužiams. 13) San. Mazgas (svečių gali būti atskiras, arčiau įėjimo). Pilnos sudėties san. Mazgas: unitazas, bidė, dušas, vonia, praustuvas, sauna. 14) Gyvenamoji zona: svetainė (bendrasis kambarys), valgomoji zona, virtuvė. Tarp garažo ir gyvenamosios zonos t.b. dvigubos durys, kad apsaugotų nuo išmetamųjų dujų. 15) Darbo kambarys – patalpa kompiuteriui, kartu galima biblioteka, gali turėti savo poilsio zoną. 16) Pagalbinės patalpos:Sandeliai ir sandeliukai- maistui, buities, daržo reikmenims; skalbykla, džiovykla, katilinė… 3.Administracijos pastatai. 1.AP istorinė raida iki XIX a.vid. AP nebuvo, nes nebuvo poreikio. Statyba prasidėjo pasibaigus monarchinei santvarkai. Pirmiausia pradėti statyti Amerikoje, nes nebuvo karaliaus, žmonės pradėjo kurti valdymo organus. XVIII a.pab. – XIX a.pr. pastebimas naujas funkcinis – techninis suderinamumas, Čikagoje (Saljamas) – forma seka funkciją. XX a. 5 deš. Vanderoi – “kuo mažiau – tuo daugiau” – minimalizmas, paprastumas, estetinis išvalymas. 6 – 7 deš. – technicizmas – radikalus arch. Stiliaus atnaujinimas. Konstrukcijos ne tik atlieka funkciją, bet ir tampa simboliu. Daugiausia pokyčiai AP statyboje susiję su inf. technologijom. AP formavo naujų miestų centrus. 2. AP grupės 1)valstybės valdymo institucijos (prezid., parl., komitetai, ministerijos, valstybinių vyriausybinių org. past.), 2)miestų, rajonų savivald. past. 3)administracinių – ūkinių įstaigų pastatai, biurai, ofisai (Hanner). ] 3.AP dislokacija mieste, teritorijos sutvarkymas AP statomi centrinėse miesto dalyse, pramonės rajonuose, šalia pagr. gatvių, upių ir tt. Parenkamos geriausios miesto teritorijos, jie dominuoja miesto reljefo kūrime. Numatomos patogios prieigos, parkingai, apželdinimas. Nuo pastato silueto prikl. archit. ir kompozicinis sprend. Pastato dydį sąlygoja darbuotojų sk., teritorijos dydį taip pat – 3 – 5 kv.m. – 1 darb.užstatytas plotas ne daugiau 30% viso terit. ploto. 4.AP tipai. 1)pastatai – paviljonai (1,2,3 aukštai, laisvam sklype ar atviri iš visų pusių miesto gatvėm, pvz. Rotušė), 2)paviljoninio tipo AP turintys šviesos kiemus, atriumus (Seimo rūmai), 3)linijiniai, įv. ilgio ir konfig. past. 4)linijiniai – centriniai (su akc. centru, kuriame pagr.patalpos aptarnaujančios lankytojus, komunikacijos, aptarnavimo centr.), 5)centriniai – kompaktiniai (daugiaus. aukštuminiai, su apie aptarnavimo branduolį išdėstytomis darbo patalpomis), 6)pastatai – kompleksai (komp. įv. adm.p. grupių, Seimo komp.), 7)atriumo tipo pastatai (kai reikia max išnaudoti visą plotą/sklypą). 5.AP išplanavimo sistemos 1)linijinė tiesinė. Patalpos išdėstomos išilgai koridorių arba anfiladiškai jungiamų salių tvarka. Apt. pat. (laiptinės, liftai, san.m. ir kt.) jungiami grupėmis ir išdėstomi pagal pastato ilgį keliose vietose. Past. planas – tiesialinijinis, sulenktas, laužytas ar uždaro kontūro. 2)centrinė – kompaktiški, nedidelių matmenų pastatai, bokštinio tipo. Apt. pat. centr. branduoly, darbo pat. – aplink. 3)spindulinė – artima centrinei. Apt. pat. branduoly, darbo pat. – korpusuose, kurie spindulio pavidalu išeina iš branduolio. Gali būti papildomos apt. pat. 4)laisva – lanksčioji – didelė darbo erdvė pagal indid. pageid. sudalinama pertvaromis. Daug galimybių išplanavimui. 5)atvira – bekoridorinė – atskiri darbo sektoriai atskiriami spintomis, pertvarėlėmis, grupuojant baldus. Apt. pat. atitvertos nuo darbo salės. 6.AP patalpų grupės ir jų charakteristika 1)pagrindinės pat. – darbo kambariai, kabinetai. 2)pagalb. pat.: konfer. ir pasitar. salės, parodų ir demonstravimo salės, projekciniai kab., techninės bibliotekos, archyvai, kopijavimo dauginimo pat., maketų dirbtuvės, lankytojų priėmimo kambariai ir laukiamieji, visuom. org. kambariai, leidimų biurai ir kt. 3)aptarnaujančios patalpos – vestibiuliai, rūbinės, san.m., rūkomieji, vis. mait. įst. patalpos, med. punktai, remonto dirbtuvės, sandėliai, ryšių pat. (korid., laiptinės, liftai), tech. įreng. pat. 7.evakuacija,darbo sauga(evakuacine laiptine-neuzduminama,turinti tiesiogini isejima i lauka,6val nedegumas,nedegancios durys,dumtraukiai.laiptu ir balkonu aptverimai) 4. Visuomeninio maitinimo įstaigų pastatai 1. Visuomeninio maitinimo įstaigų tipai Tipai. Gyventojų visuomeniniam maitinimui yra skirtos įvairaus profilio ir dydžio įmonės. Jas galima skirtsyti į dvi pagrindines grupes: a) paruošiamojo tipo įmonės, gaminančias iš žaliavos maisto puzfabrikačius; b) įmones, iš žaliavos ar iš pusfabrikačių galutinai paruošiančios valgius, ir juos realizuojančios vietoje. Į pirmąją grupę įeina pusfabrikačių kombinatais, fabrikai ir specializuoti cechai, fabrikai-virtuvės ir valgyklos, ruošiančios pusfabrikačius valgių paruošimo įmonėms. Valgyklos- masiškiausios valgių galutinio paruošimo įmonės. Jos teikia gyventojams masinio pareikalavimo pietus, pagamintus iš pusfabrikačių ar iš žaliavos. Valgyklos būna bendro tipo ir specializuotos(dietinės, vegetarinės, pieno produktų ir kt.), viešos, prienamos visiems gyventojams, ir uždaro tipo- įrengtos prie įvairių įstaigų, pramonės įmonių, mokyklų. Viešosios valgyklos, sutinkamai su priimta miestų gyventojų aptarnavimo sistema, įrengiamos mikrorajonuose ir gyvenamuosiuose rajonuose, arti transporto mazgų, masinio poilsio vietose ir kt. Jos būna įrengtos prekybinių centrų pastatuose (blokuotos, kooporuotos su kitos paskirties įstaigomis), atskiruose pastatuose ir gyvenamųjų namų pirmuosiuose aukšuote. Valgyklų projektavimui normų rekomenduojama nomenklatūra numato jų talpą nuo 50 iki 500 vietų miestuose ir nuo 25 iki 250 vietų kaimo vietovėse. Paprastai projektuojamos valgyklos, veikiančios savitarnos pagrindais. Restoranai teikia lankytojams pietus ir vakarienę vietoje pagal platų pasirinkimą, įskaitant specialius užsakymus. Be kulinarinių gaminių, lankytojams teikiami įvairūs gėrimai, vynas, vaisiai, konditerijos gaminiai.lankytojus aptarnauja padavejai. Išsiskiria iš kitų maisto galutinio paruošimo įmonių tarifu, didesniu aplinkos ir aptarnavimo komfrotu. Lankytojų poilsiui ir pasilinksminimui restoranuose rengiami estradiniai pasirodymai, šokiai. Restoranai rengiami miestų, jų rajonų ir gyvenamųjų rajonų prekybos centru pastatuose, kartu su kitomis visuomeninio aptar navimo įstaigomis ar atskiruose pastatuose, susisiekimo pastatų keleivių rūmuose, masinio poilsio vietose ir t.t. Normų rekomenduojama nomenklatūra numato įvairią restoranų talpą nuo 100 iki 500 vietų miestuose ir 100-250 vietų kaimo vietovėse. Didmiečiuose jie būna statomi ir žymiai didesni (pav. Restoranas “Arbat” Maskvoje 2000 vietų.). Kavinės teikia lankytojams pusryčius, priešpiečius ir vakarienę iš vietoje paruoštų kulinarinių gaminių, karštus ir šaltus užkandžius bei gėrimus. Kavinės būna ir specializuotos: konditerinės, pieno gaminių, vaikų, ledų ir kt. Jos rengiamos miestų, jų rajonų ir gyvenamųjų rajonų prekybos, kultūros- švietimo, sporto centruose, kartu su kitomis įstaigomis ir atskiruose pastatuose. Lankytojai aptarnaujami savitarnos pagrindais, kartais padavėjų. Kavinės esti įvairios talpos, nuo 25 iki 400 vietų (kaimo vietovėse iki 150 vietų). Užkandinės skiriamos lankytojų greitam aptarnavimui. Teikia siauro asortimento karštus ir šaltus patiekalus. Aptarnaujama savitarnos pagrindais ir automatų pagalba. Būna paprastos ir specializuotos užkandinės (koldūninės, šašlykinės, blyninės ir t.t.). rengiamos vietose, kur greitai keičiasi lankytojų srautai (prekybos centruose, susisiekimo pastatuose ir kt.). rekomenduojama užkandinių talpa miestuose 50-150 vietų, kaimo vietovėse- 25-100 vietų. 2. Visuomeninio maitinimo įmonės pagrindinės patalpų grupės Visuomeninio maitinimo įmonių patalpos pagal funkcinę paskirtį yra skirstomos į šias: lankytojų, gamybines, sandėlius, administracines- buitines, technines. Lankytojų patalpas sudaro: pagrindinės salės, valgių išdavimo patalpa, bufetas, pietų, pusfabrikačių ir kulinarijos gaminių pardavimo į namus patalpa, vestibiulis, garderobas, prausykla, klozetai. Gamybines patalpas sudaro: virtuvė (karštasis cechas), daržovių ir mesos-žuvies paruošiamieji (gaminant valgius iš žaliavos, baigiamojo paruošimo patalpa (gaminant valgius iš pusfabrikačių), konditerinė (numatoma restoranuose, gaminančiuose valgius iš žaliavos), miltinių gaminių ruošimo patalpa (numatoma stambesnėse valgyklose, gaminančiose valgius iš žaliavos), šaltų valgių ir užkandžių paruošimo patalpa (šaltasis cechas), duonos pjaustymo patalpa, indų plvyklos (stalo indų, virtuvės indų ir puzfabrikačių taros, gaminant valgį iš pusfabrikačių), servizinė (restoranuose), vyriausiojo virėjo kambarys (stambesnėse įmonėse). Įriangiami šie sandėliai: produktų, daržovių (gaminant valgius iš žaliavos), baltinių, inventoriaus, taros, šaldomieji sandėliai greitai gendantiems produktams (nuo 1 iki 3-4 sandėlių), šaldomasis sandėlis maisto atliekoms (stambiose įmonėse). Prie sandėlių grupės įriangiamos šaldomojo agregato patalpa ir produktų priemimo patalpa. Administracines –buitines patalpas sudaro: direktoriaus kabinetas, kontora, baltinių sandėlis, rūbinės, dušai, moterų higienos patalpos, klozetai. Didesnėse įmonėse dar numatomos: patalpa kasai, kambarys personalui, kambariai visuomeninėms organizacijoms. Techninės patalpos yra šios: šiluminis centras ar katilinės patalpų kompleksas, vėdinimo kamera, elektros paskirstomųjų skydų talpa ir kt. Patalpų sudėtis ir atskirų patalpų dydžiai kinta priklausomai nuo visuomeninio maitinimo įstaogos dydžio ir tipo. Nomenklatūriniams įmonių tipams jie yra veikiančių normų konkrečiai nustatyti. Atskirai įrengtų visuomeninio maitinimo įstaigų pastatai priklausomai nuo dydžio ir vietinių sąlygų yra projektuojami yvairaus aukščio, dažniausiai nuo 1 iki 2-3 aukštų, su rūsiu ar be jo. Atskiros patalpų grupės pastate išdėstomos atsižvelgiant į technologinio proceso nuoseklumą, trumpų ryšių bei sprendimo kompaktiškumo reikalavimus. Produktų sandėliai rengiami kompaktiškai, rūsyje cokoliniame aukšte ar pirmame aukšte, arti produktų priėmimo patalpos, įjėjimas į kurią rengiamas iš wkinio kiemo pusės. Numatoma, kad gamybinis kompleksas turėtų gerą ryšį su sandėliais ir su valgių išdavimo patalpa. Lankytojų patalpos rengiamos iš pagrindinių fasadų pusės. Techninės patalpos rengiamos rusyje su atskiru įėjimu iš lauko. Administracinėms- buitinėms patalpoms numatomas patogus rišys su visomis įmonės patalpomis; pravartu numatyti, kad jos turėtų atskirą įėjimą iš lauko. Lankytojų ir gamybinių patalpų tarpusavio išsidėstymo požiūriu, maitinimo įstaigų pastatai yra projektuojami laikantis centrinės, frontalinės, giluminės ar kampinės planavimo schemos . Kai laikomasi centrinės planavimo schemos, gamybinės patalpos projektuojamos centrinėje pastato dalyje ir aplinkui arba iš trijų pusių yra supamos prekybinių salių su atskiromis išdavimo patalpomis. Kai pastatas vieno aukšto, virtuvės kompleksas natūraliai apšviečiamas per lubas arba, padidinus aukštį, per langus viršutinėje sienų dalyje. Dviejų- trijų aukštų pastatuose gamybinės patalpos rengiamos antrame aukšte su natūraliu apšvietimu iš viršaus, o pirmojo aukšto centre rengiamos patalpos, kurios gali būti apšvietos tik dirbtiniu apšvietimu (lankytojų garderobas, personalo sanitarinės- buitinės patalpos ir kt.). ir šiuo atveju lankytojų patalpos išdestomos pastato perimetru. Centrinė planavimo schema, dėl didelio išdavimo patalpų fronto, patogi stambioms įmonėms (200 vietų ir daugiau), su savitarna ir keliomis prekybinėmis salėmis. Pastato planas gali turėti kvadratinę, stačiakampę ir kitokią formą. Laikantis frontalinės planavimo schemos lankytojų patalpos išdėtomos vienoje pastato pusėje, prie jo priekinio fasado, o likusios patalpos užpakalinėje pastato dalyje. Šiuo atvėju pastatas yra pailgos plano konfigūracijos. Naudojant šią schemą, prekybinė salė ir visruvės kompleksas yra ištęstos formos. Schema patogi funkciniu požiūriu ir patogi geram, natūraliam visų patalpų apšvietimui per langus ilgose šoninėse sienose. Jos trūkumas, kad salės planas ištęstas. Kai statomas vienaaukštis pastatas ši schema tinka nedidelėms įmonėms, o didelėms įmonėms (200 ir daugiau vietų) ji tinka, projektuojant aukštesnius pastatus. Laikantis giluminės schemos, pailgo plano pastatas padalinamas į dvi dalis skersine kryptimi. Šiuo atveju prekybinė salė prieina prie išdavimo patalpos savo trumpesniu šonu ir gali būti natūraliai apšviesta iš dveijų ar net iš trijų šonų. Naudojant šią schema lengva spresti susisiekimą tarp pagrindinių patalpų grupių. Šios schemos trūkumas -lieka mažai vietos valgių išdavimui. Ji taikoma turint nedidelę teritoriją, siaurą sklypą. Laikantis kampinės planavimo schemos, maitinimo įmonės gamybinės patalpos yra sukoncentruojamos viename kampe pastato, kurio planas artimas kvadratui. Esant šiai schemai, lankytojų patalpos šliejasi prie gamybinių patalpų iš dviejų šonų. Schema taikoma stambesnėms įmonėms (200 ir daugiau vietų) su keliomis salėmis, kurių kiekviena turi atskirą išdavimo patalpą. Pagal šią schemą įmonės projektuojamos kampiniose sklypuose, statant tiek viena aukščius, tiek aukštesnius pastatus. 3. Visuomeninio maitinimo įmonės gamybos patalpų sudėtis, funkcinė-planinė charakteristika. Prekybinės salės- pagrindinės maitinimo įmonės patalpos- sprendimas priklauso nuo maitinimo įmonės tipo, dydžio ir pastato kompozicijos. Prekybinės salės esti įvairaus dydžio. Kad būtu jaukiau, dideles sales (nuo 200 vietų) galima skaidyti sustumiamomis, sulankstomomis pertvaromis ar ekranais į dalis. Masinio tipo maitinimo įmonėse salės formą ir jos planavimą sąlygoja savitarnos patogumo diktuojami reikalavimai. Planuojant aptarnavimą savitarnos pagrindais, racionaliausia salės plano forma yra laikoma kvadratinė arba saikingai ištęsto stačiakampio (kai kraštinių santykis 1:3). Tuomet visiems lankytojams susidaro apytikriai vienodo didumo atstumai nuo valgio išdavimo vietų. Šiaip individualiai projektuojamose maitinimo įmonėse, salės būna įvairių plano formų: žiedo, apskritimo ir kitokių. Salės plotis nustatomas priklausomai nuo talpos ir natūralaus apšvietimo būdo (šoninis, viršutinis). Normalus salės aukštis –3m iki lubū, didelėse salėse –3.6m ir daugiau. Rengian salėje antresoles, jos aukštis padvigubėja. Salės plotas priklausomai nuo maitinimo įmonės tipo, aptarnavimo sistemos, stalų tipo, skaičiuojamas 1.2-1.8 kvm vienai vietai. Salių dangos konstrukciją pravartu parinkti tokią, kad turėtų kuo mažiau atramų. Salės vietos išdėstomos įvairiai: linijomis, grupėmis, naudojant dviejų, trijų, keturių ir daugiau vietų stačiakampius, apvalius ar kitokių formų stalus. Stalų forrma ir matmenys iš dalies priklauso nuo įmonės tipo. Valgyklose ir restoranuose dažniausiai taikomi stačiakampiai, kvadratiniai stalai, kavinėse, užkandinėse- apvalūs, trikampiai ir kitokių formų stalai. Gabaritinis vienos vietos plotis prie daugiaviečio stalo yra 60 cm. Minimalūs stačiakampių stalų matmenys: dviviečių- 60x70 cm, keturviečių, jei sėdima iš dviejų pusių- 120x70 cm, jei sėdima iš visų keturių pusių –85x85 cm. Apskritų stalų minimalūs skersmenys: dviejų vietų- 60 cm, trijų vietų- 70 cm, keturių vietų 90 cm, penkių vietų 110 cm, šešių vietų 120 cm. Keturviečio stalo su kedėmis bendri gabaritai plane priklauso nuo stalų rikiavimo ir kėdžių išdėstymo tvarkos. Laikoma, kad ekonomiškiausia stalus išdėstyti linijomis, statant kėdes iš dviejų stalo pusių. Šiuo atveju stalo su keturiomis kėdėmis bendri plano gabaritai- 120x190 cm. Kai kėdės statomos iš visų keturių stalo pusių ir stalai išdėstomi linijomis, rikiuojant juos lygiaverčiai, keturviečio stalo su kėdėmis bendri gabaritai – 205x205 cm, kai stalai linijoje surikiuoti pasukant 45 laipsnių kampu –183x183 cm. Takai tarp stalų grupių daromi dviejų rūšių: pagrindiniai ir antraeiliai. Pagrindiniai takai taikomi dviejų žmonių judėjimui greta viena kryprimi arba dviejų žmonių prasilenkimui. Šie takai daromi ne mažesnio kaip 120-150 cm pločio (tarp kedžių). Antraeilių takų, skiriamų lankytojo praejimui prie savo vietos, plotis nemažesnis kaip 60 cm (tarp kėdžių). Įėjimai į salę derinami su stalų grupavimu. Salėse su savitarna juos pravartu daryti kuo arčiau prie išdavimo vietų. Atskirų tipų maitinimo įmonių (restoranų, kavinių, uždaro tipo valgyklų) salėse numatomos aikštelės šokiams ir estrados. Pastarosios gali būti įvairaus dydžio stabilaus arba surenkamos- išardomos konstrukcijos. Restoranų ir kavinių salėse, kur siekiama didesnio komforto, numatoma brangesne apdaila, sieninė tapyba, skulptūra, speciali dekoratyvinė apšvietimo armatūra. Valgyklų ir kitų tipų maitinimo įmonių salėse, estetiniais ir sanitariniais sumetimais, vartojami dekoratyviniai augalai ir gėlės, kartais ir dekoratyviniai fontanai. Didelėje maitinimo įmonėje, kai salės išdėstytos dviejuose aukštuose, kartais jos jungiamos į vieną erdvę. Tuo atveju perdengime paliekama erdvi anga arba įrengiami atviri laiptai tarp salių. Pagal vietos sąlygas prie salių rengiamos terasos ar atviros verandos, kuriose, palankliu oru, organizuojamos papildomos vietos lankytojams. Išdavimo patalpos sprendimas priklauso nuo maitinimo įmonėje taikomo aptarnavimo būdo. Jei įmonėje savitarna, joje taikomos įvairių tipų išdavimo linijos (prekystaliai): specializuotos, universalinės ir kt., kurios gali būti įrengtos virtuvėje ar pačioje salėje. Specializuotoji išdavimo linija susideda iš kelių sekcijų, skirtų atskitoms valgio rūšims, stalų įrankiams, padėklams ir kasos aparatui. Bendras linijos ilgis apytikriai yra 5-7.5 m. Viešosiose valgyklose tipinė 6m ilgio linija skiriama aptarnauti 100 vietų. Jei taikoma universali išdavimo linija, visų rūšių valgiai išduodami iš vienos vietos ir dėl to ji yra palyginti trumpa 1.5-2 m (100 vietų salėje). Išdavimo linijos nuo lankytojų naudojamos erdvės atskiriamos lengvais metaliniais barjerais, paliekant 80 cm pločio priėjimo taką. Kai išdavimo linija įrengta salėje, ji atitraukiama nuo virtuvės sienos, paliekant 1m pločio taką aptarnaujančiam personalui. Didelėse savitarnos salėse būna rengiami konvejeriai naudotų indų transportavimui į plovyklą. Restoranuose ir kitose maitinimo įmonėse, kuriose lankytojus aptarnauja oficiantai, valgių išdavimui skiriama speciali patalpa, per išdavimo langus betarpiškai susisiekianti su virimo-kepimo cechu, stalo indų plovykla, šaltuoju cechu, duonos pjaustymo patalpa, (restoranuose, be to, su servizine ir bufetu) ir per vienas ar daugiau durų su sale. Išdavimo patalpos natūralus apšvietimas paprastai būna netiesioginis, o per įstiklintas pertvaras nuo virtuvės pusės. Gamybinis kompleksas gali būti planuojamas tiek pagal cechinę, tiek ir necechinę sistemą. Pirmuoju atveju visi valgių gaminimo procesai (daržovių paruošimas, mėsos- žuvies paruošimas, virimas, šaltų valgių gaminimas, konditerinė gamybair kt.) atliekami atskirose patalpose, antruoju atveju jie atliekami vienoje didelėje patalpoje, atskiriant kiekvienam darbo barui (cechui) reikalingą plotą vietinėmis, aukštomis ar žemesnėmis pertvaromis. Pastaruoju metu naudojama necechinė sistema. Gamybinio komplekso patalpų dydis nustatomas, atsižvelgiant į įrengimų užimamą plotą ir technologiškai būtinus atstumus tarp įrenginių. Bendras gamybinis plotas priklauso nuo įmonės tipo, dydžio ir gamybos būdo (iš pusfabrikačių ar iš žaliavos gaminama). Pavyzdžiui, valgyklose su 50 vietų prekybos sale jis siekia 1,62 kvm vienai vietai salėje, kai gaminama iš pusfabrikčių, ir 1,94 kvm , kai iš žliavos, o valgyklose su 500 vietų sale, atitinkamai, 0,74,ir 0,8 kvm vienai lankytojo vietai. Gamybinių barų išdėstymą sąlygoja valgių paruošimo proceso ypatybės ir jo eiga. Pagrindiniai paruošiamieji barai (daržovių, mėsos, žuvies) rengiami netoli atitinkamų sandėlių ir šalia virimo-kepimo baro. Virimo-kepimo ir konditerinį barą rekomenduojama orientuoti į šiaurinę horizonto pusę, numatant gerą natūralų apšvietimą per langus išorinėje sienoje. Kai toje pačioje įmonėje yra salės, išdėstytos ne viename aukšte, virimo-kepimo baras rengiamas tame aukšte, kuriame yra didesnis lankytojų skaičius, o į kitą aukštą valgiai paduodami keltuvais. Stambiose įmonėse būna rengiami ir atskiri virimo-kepimo barai kiekviename aukšte. Šaltų valgių gaminimo baras privalo turėti patogų ryšį su virimo-kepimo baru, paruošiamaisiais barais ir su stalo indų plovykla. Stalo indų ir virtucės indų plovyklos rengiamos greta su virimo-kepimo baru. Atskirų gamybinių barų įrengimas, priklausomai nuo paskirties, yra skirtingas. Daržovių paruošimo bare numatoma: bulvių ir kitokių daržovių valymo ir apdorojimo mašinos, daržovių plovyklos, valymo ir gamybiniai stalai, vėdinamoji spinta valyti svogūnams, paslankios lentynos žaliosioms daržovėms, kriauklė. Stambiose įmonėse mechaniniai įrengimai gali būti įrengti technologinės linijos pavidalu. Mėsos paruošimo bare numatomos: plovyklos, trinka gabalavimui, universali mašina mėsos apdorojimui, gamybiniai stalai, šaldytuvas, kriauklė. Žuvies paruošimo bare įrengiamos plovyklos, gamybiniai stalai, šaldytuvas, kriauklė. Virimo-kepimo barą sudaro: virykla, garo ir elektriniai katilai, elektrinės keptuvės, elektrinė kepimo krosnis ir virintuvas, gamybiniai stalai, išdavimo stalai ar spintos, lėkštėms pšildyti stovas (aptarnaujant oficiantams), šaldytuvas, indų plovykla, kriauklė. Konditerijos paruošiamajame bare numatomi: konditerinė kepimo krosnis, tešlos maišymo mašinos, universalus varomasis įrenginys, elektrinė keptuvė, šaldytuvas, gamybinis stalas, paslanki lentyna gaminiams, kriauklė. Šaltųjų valgių paruošiamojo baro įrengimą sudaro: universalus varomasis įrenginys, gamybiniai stalai, šaldytuvas, spinta įrankiams ir prieskoniams, paslanki lentyna, plovykla. Sandėlių kompleksą pravartu rengti rūsyje, numatant liukus produktų nuleidimui. Liukai gali būti įrengti arba su pandusu, arba su nuožulniu ar vertikaliu keltuvu. Jeigu rengiamas pandusas, greta su juo numatomas ir laiptotakis. Šaldomuosiu sandėlius reikia rengti kaip vieną kompaktišką bloką, į kurį patenkama iš vieno izoliacinio šliuzo. Stambesnėse įmonėse 4-5 kvm sandėlis produktų atiekoms rengiamas atskiru įejimu iš lauko. Visi išoriniai šaldomųjų sandėlių bloko paviršiai, įskaitant grindis ir lubas, izoliuojami šilumine izoliacija. Šaldytuvo patalpų aukštis namažesnisnegu 2.4m. Daržovių sandėlis rengiamas be natūralaus apšvietimo, greta su laiptine ar keltuvu, kad būtų galima trumpiausiu keliu paduoti daržoves iš sandėlio į gamybinį kompleksą. Į šį sandėlį pravartu numatyti liuką daržovių pakrovimui betarpiškai iš lauko. 4. Visuomeninio maitinimo įmonės personalo buities patalpos. Administracines- buitines patalpas reikėtų projektuoti vienoje vietoje. Stambesnėse įmonėse šiai patalpų grupei numatomas atskiras įėjimas iš lauko. Mažose įmonėse kontorai ir personalui skiriama viena patalpa, o stambesnėse (nuo 100 vietų salėje) numatomos atskiros patalpos. Rūbinės rengiamos skirtingai, priklausomai nuo maitinimo įmonės didumo. Didesnėse įmonėse rengiamos atskiros rūbinės vyrams ir moterims, mažose gali būti projektuojama viena rūbinė su joje įrengtomis persirengimo kabinomis. Rqbams laikyti, priklausomai nuo įmonės didumo taikomas uždaras ar atviras būdas (kabyklose). Didesnėse įmonėse lauko rūbams ir namų bei darbo (sanitariniams) rūbams rengiamos atskiros patalpos, namų ir darbo rūbai laikomi skyrium. Rūbinėje numatomi suolai dė 30% pamainos darbuotojų skaičiaus ir įrengiamas praustuvas. Dušų patalpoje įrengiamas 1 dušas dėl 10 žmonių (skaičiuojant dėl 50% pamainoje dirbančių darbuotojų). Prie dušų patalpos, atskiroje patalpoje įrengiami suolai nusirengimui (po 3vietas 60 cn pločio vienam dušui). Klozetų skaičius nustatomas kiekvienu konkrečiu atvėju laikantis normų. 5. Prekyba ir komercijos pastatai prekybos pastatų istorinė raida Prekyba vystėsi kartu su miestais. Kaime prekyba, kaip tokia nevyko. Prekybos vietos (prekių mainų punktai) formavosi prie traukos linijų- reikšmingų kelių. (gintaro, šilko keliai). Kai prekybiniai keliai kertasi, miestų, prekyviečių formavimosi galimybė auga.(Praha). Ant tokių sankryžų formavosi dideli turgūs. Reikšmingiausia, kai kertasi trys ir daugiau kelių. Jie suformuoja aikštes, turgus. Žmonių judėjimo intensyvumas ir prekių gausa- prielaidos miestų augimui ir atsiradimui. Vėliau viskas tik tobulinta, prekybos funkcija integruojasi su kitomis funkcijomis, formuojasi prekybos ir komercijos centrai, kurių tikslas vienas: patenkinti visus pirkėjo poreikius vienoje vietoje. tipai Yra du pagrindiniai prekybos pastatų tipai: prekybos paskirties objektai Prekybos ir komercijos centrai Prekybai- tai pirminė komercijos fazė(prekių mainai); komercija- aukštesnė prekybos organizavimo forma. Prekybos pastatai gali būti skirstomi į: • Vienetiniai pastatai (taškinis prekybos organizavimo principas) • Centrinės kompozicijos prekybos pastatas. Kai pirkėjai gali prieiti iš visų pusių. • Ekscentriškoji kompozicija. Kai didelis užstatymas ir negalima padaryti daugiau įėjimų. • Linijinis prekybos pastatas(pasažas). Gali būti su mikro infrastruktūra, dengti(su kavinėm…), galima įrengti nepriklausomų parduotuvėlių- nuomininkų zoną. • Mišrios kompozicijos prekybos pastatai. Didelis plotas su daug funkcijų.(degalinės, aikštelės…). Turi tendenciją peraugti į komercijos ir prekybos centrus. Randasi prie transporto magistralių, visuomeninio transporto stočių, geležinkelio stočių. pagrindiniai komponavimo principai Pagrindiniai kiekvieną prekybos objektą sudarantys elementai: 17) pirkėjų atėjimo kryptis 18) prekių atvežimo kryptis 19) prekių sandėliavimas 20) prekių eksponavimo zona 21) pardavimo zona 22) darbuotojų buities zona 23) administravimo patalpos. Prekybos pastatai pagal komponavimo principus gali būti: ▪ Vienetinis taškas (taškinis prekybos organizavimo principas). Tai nedidelės apimties parduotuvė, kurioje sutelkti pagrindinės šiai grupei būdingos savybės. ▪ Linijinis komponavimo būdas ▪ Lygiagretus funkcijų išdėstymo principas(savitarnos parduotuvėse) ▪ Vertikalus funkcijų išdėstymas(būdingesnis miesto centre)pabrangsta pirkėjų judėjimas viduje, nes reikia eskalatorių, liftų. ▪ Plokštuminis funkcijų išdėstymas(reikia labai didelių plotų) ▪ Prekyba pagal išankstinius pirkėjų užsakymus pagal vienetinius pavyzdžius arba katalogus. Dažniau- specifinėm prekėm(automobiliai, butai) ▪ Prekyba automobiliams(drive-in) ▪ Prekyba į namus. Atvyksta įmonės darbuotojai arba pašto kurjeriai, užsakoma iš katalogų arba pagal pavyzdžius per prezentacijas. Nereikalinga prekybos salė. ▪ Prekyba kaip pagalbinė funkcija šalia kitų, vyraujančių pagrindinių funkcijų. išdėstymas mieste Prekybai labia svarbi gera vieta.(prie kelių, lankomų vietų ir t.t.). urbanistinėje struktūroje prekybos pastatai gali būti dėstomi: 24) istoriškai susiklostę miesto centre, prie aikščių, gatvių, vienetai- kiemuose. 25) Tolygiai nutolę nuo priemiesčių ir centro, viduriniuose miesto kvartaluose. Maksimaliai priartinta prie gyvenamųjų struktūrų. 26) Prekybos centrai arti miesto ribos, priemiesčiuose. 27) Užmiestyje. Daug vietos privažiavimui ir automobilių stovėjimui. Pastatų grupavimas vienas kito atžvilgiu: 29. pavieniai prekybos pastatai 30. įkorporuoti į kitų funkcijų objektus, veikia su kitom negiminingom funkcijom(oro uostuose, parodų salėse…) 31. atskiri savarankiški prekybos pastatai, sugrupuoti palei pesčiųjų/transporto gatves. (istoriniame miesto centre- dažniausiai pirmuose aukštuose) 32. atskiri savarankiški prekybos pastatai aplink aikštes ir istoriškai susiklosčiusias turgavietes. Pastatų išdėstymas gyvenamųjų pastatų atžvilgiu(sprendžiamos problemos- pirkėjų srautų reguliavimas, funkcijų gyvybiškumas): 1) prekybos funkcija pirmame pastato aukšte(svarbu zonuoti gyventojų , pirkėjų ir prekių judėjimą.) 2) tarp gyvenamųjų namų (miegamuosiuose mikrorajonuose) 3) atokiai nuo gyvenamųjų kvartalų(padeda išvengti triukšmo, poveikio gyvenamajai statybai. Susidaro pirkėjų atvykimo, transporto stovėjimo problemos, reikia viešo transporto.) projektavimo senamiestyje specifika 1. Atskiras pastatas, mažoji architektūros forma. Sprendžiami mastelio, stiliaus klausimai. 2. Parduotuvė įrengiama nekeičiant pastato struktūros(fasado, konstrukcijų), pvz. Vietoj buto. Taip pat gali būti įrengiama su nedideliais pakeitimais. 3. Keičiant pastato struktūrą(išorę). Prieš tai reikia įvertinti, ar pastatas nėra labai vertingas istoriškai, kad būtų galima jį keisti. 4. Pristatomas naujas pastatas kaip niuansas. Nepakeičia senamiesčio audinio, esmės. 5. Pristatomas naujas namas kaip kontrastas: a) panašaus mastelio kontrastas; b) dominuojantis kontrastas. Prekybos pastatų išdėstymas senamiestyje: • Pėsčiųjų gatvė. Eismas apribotas, galimas tik pėsčiųjų ir aptarnaujančio bei gyventojų transporto judėjimas. Prekyba steigiama pirmuose aukštuose. Pilies gatvė, Laisvės alėja. • Transporto gatvė. Gedimino prospektas • Aikštė. reklamos ypatybės Pagrindiniai reklamos tipai: 1. Taškinė 2. Stendinė 3. Erdvinė 4. Plokštuminė 5. Tūrinė 6. Supergrafika 7. Pastato dalis(visuma) Reklama gali būti: 1. Atskirai stovinti 2. Ant fasado(turi nedarkyti pastato vaizdo) 3. Ant stogo karnizo 4. Brandmaueryje(ugniasienėje) 5. Fasadas- reklama 6. Ant stogo plokštumos 7. Languose 8. Tarp pastatų fasadų 9. Stovinti prie kelio. Reklamos apšvietimas: ◦ Iš šono ◦ Šviečiantis kontūras ◦ Šviečiantis tūris ◦ Apšviečiamas fonas, kai reklama neskaidri. PASTATŲ GRUPĖS TIPOLOGIJOS ISTORINIO VYSTYMOSI APŽVALGA. Visuomeniniai daugiafunkciniai objektai yra pakankamai naujas reiškinys, pradėjęs formuotis pastaraisiais dešimtmečiais. Jis yra tiesiogiai susijęs su aplinkos urbanizacija, gyvenimo tempo didėjimu ir technologijų modernizacija. Funkcijos evoliucionavo nuo devynioliktojo amžiaus pabaigos, tačiau integruotis ir papildyti viena kitą pradėjo tik dvidešimtame amžiuje. Kertiniu akmeniu tebeišlieka pagrindinė funkcija - prekyba, užtikrinanti lankytojų trauką. Pramoginė funkcija išplečia ir papildo komerciją. Masinistokių vietų lankymas užtikrina dideles finansines apyvartas ir leidžia sumažinti paslaugų kainas. PASTATU - OBJEKTU TIPAI, JŲ KLASIFIKACIJA. Visuomeninių - daugiafunkcinių pastatų tipai šiuo metu susiklostę yra šie: 1. Vandens parkai, juose akcentuojama pramogų funkcija. 2. Sporto ir sveikatingumo centrai – su minimalia relaksacine ir sveikatingumo funkcija. 3. Komercijos ir pramogų centrai - su ryškiai išreikšta komercijos funkcija, palydima pramogų salių, žaidimų kambarių ir pan. 4. Mišrios funkcijos pastatai - objektai, kuriuose šios anksčiau aprašytos funkcijos gali būti komponuojamos įvairiai, paryškinant ar prislopinant priklausomai nuo socialines aplinkos, urbanistines padėties mieste arba nuo susiklosčiusių visuomenes tradicijų. PASTATU TINKLO URBANISTINĖJE STRUKTŪROJE IŠDĖSTYMO PRINCIPAI: REIKALAVIMAI KELIAMI KONKREČIŲ OBJEKTŲ TERITORIJAI. Kadangi visuomeniniai — daugiafunkciniai pastatai skirti dideliam kiekiui lankytojų, būtina sąlyga yra geras automobilių privažiavimas ir didelės stovėjimo aikštelės. Nesant galimybei atvirame lauke įrengti didelius parkingus, būtina numatyti daugiaaukštes atviras arba uždaras automobilių stovėjimo vietas ir privažiavimus. Svarbu išspręsti ir pėsčiųjų srautų judėjimą. Labai svarbu optimaliai parinkti objekto padėtį miesto atžvilgiu. Reikalavimai: 1. Teritorija turi būti matomoje vietoje, šalia pagrindinių miesto arterijų. 2. Statomo objekto sklypo plotas turi būti pakankamai didelis (transportui) 3. Objektas turi būti priartintas prie gyventojų koncentracijos 4. Santykis su gamtos aplinka nėra būtinas, bet išnaudotinas, jei įmanoma. Daugiafunkciniai pastatai neįmanomi istoriniuose miestų centruose. Jie talpinami priemiesčiuose, šalia gyvenamųjų mikrorajonų. Galimi konversijos atvejai (pvz. senose gamyklose). Daugiafunkciniai pastatai gali atsirasti industriniuose rajonuose. Tai yra privalumas, nes dažnai tokie kompleksai būdavo statomi šalia vandens telkinių. PASTATŲ GRUPĖS (PASTATO) PASKIRTIES SPECIFIKA. PASKIRTIES ĮTAKĄ PLANINIO - ERDVINIO SPRENDIMO PRINCIPAMS. PATALPŲ GRUPĖS, JŲ TARPUSAVIO FUNKCINIAI RYŠIAI. PASKIRTIES ĮTAKA PASTATO PLANINEI STRUKTŪRAI. Universali šios grupės pastatų funkcija reikalauja labai lanksčių architektūros ir konstrukcijų idėjų. Skirtingi vidaus gyvenimo organizavimo principai nulemia pastatų galimybę transformuotis ir keistis pagal konkrečius gyvenimo poreikius, funkcijų ypatybes ir rinkos poreikių tenkinimo dėsnius. Dažniausiai taikomos pramoninio karkaso sistemos, plačiaangės konstrukcijos, leidžiančios perdengti didelius plotus (mažai kolonų, daug šilto ploto) Lengvomis konstrukcijomis ir pertvaromis pakeičiamas pastato vidaus pasaulis, grupuojant smulkesnes patalpas apie vidaus kiemelius, pasažus ir pan. Akcentuojami ir išryškinami pagrindinių funkcijų plotai. Esant įpatingiems funkciniams reikalavimams, kuriamos unikalios konstrukcijų sistemos - kupolai, klostės, vantinės konstrukcijos, leidžiančios išplėsti transformacijų galimybes. Reikšmę turi lankytojų srautų ir aptarnaujančio transporto bei personalo judėjimo atskyrimas. Vidinė patalpų organizavimo schema gali būti nulemta aplinkos ypatybių bei architektūrinės - planinės koncepcijos. Būdingi sprendimai: a) Linijinė funkcijų organizavimo schema. Įvairios paskirties patalpos dėstomos viena šalia kitos, formuojamos vidaus gatvelės ir pasažai. b) Skirtingos funkcijos organizuojamos aplink vidinę aikštę. Aptarnavimo funkcija paprastai numatoma priešingoje pastato pusėje. c) Mišrios struktūros pastatai. Skirtingos funkcijos yra prieštaringos, todėl norint jas sujungti į vieninga sistemą, tenka panaudoti kelias kompozicijos priemones: linijinę, taškinę bei vidaus aikštes. PRIVALOMI NORMATYVAI IR JŲ REIKŠMĖ. EKONOMIŠKUMO ASPEKTAS. Projektuojant visuomeninius - daugiafunkcinius pastatus yra privalomi visi veikiantys šalies normatyviniai reikalavimai. Pagrindiniai standartai yra suformuluoti priešgaisrinės apsaugos ir sveikatos centro valstybės patvirtintuose nuostatuose. Jie iš esmės turi užtikrinti saugu ir higienišką funkcijų eksploatavimą. Pastatų konstrukcijų statiką užtikrina skaičiavimo metodikos normatyvai, architektūros priemones - projekto autoriaus požiūris, užsakovų verslo planas bei susiklosčiusios tradicijos. Priešgaisrinių reikalavimų taikymas sąlygoja įvažiavimų ir įėjimų kiekius, funkcijų atskyrimą, judėjimo ir evakuacijos kelių pločius, durų kryptis. Sveikatos centras rūpinasi eksploatacijos higieniškumu, lankytojų bei aplink esančių pastatų gyventojų sveikatos apsauga. Ekonomiškumo aspektas. Statybos medžiagos turi būti pakankamai tvirtos ir užimti kuo mažiau transformuojamos erdvės ploto. EKOLOGIŠKUMO ASPEKTAS. Visuomeniniai - daugiafunkciniai pastatai neturi tiesioginio poveikio aplinkai, nėra ekologiškai agresyvūs, pagrindinė problema - yra rekonstrukcijų klausimas. Kuo lengviau išardomos konstrukcijos, tuo lengviau jos perdirbamos ir pritaikomos naujai paskirčiai arba perdirbamos. Šios paskirties pastatams kaip ir prekybiniams bei komerciniams statiniams yra neprivalomas ilgaamžiškumas bei kultūrinis išliekamumas. PASTATO TIPOLOGINĖS GRUPĖS (PASTATO) KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI. Dažniausiai yra naudojamas metalinis surenkamas karkasas, vyrauja 1-2 pastato aukštai. Taikomi poliniai - gręžtiniai pamatai, tvirtas betono padas, padengiamas apd. medžiagomis. Stogui naudojamos lengvos santvaros, užtikrinančios lengvą inžinerijos sistemų įrengimą, šiltą perdanga ir atsparumą sniego apkrovoms. Dažnai jos paliekamos neuždengtos interjere, naudojamos ažūrinės ar lengvai surenkamos pakabinamos lubos.Atitvarinės išorės sienos gali būti pakankamai aklinos, nes viduje nėra reikalinga dienos šviesa. KOMPOZICINĖS PRIELAIDOS PASTATO ARCHITEKTŪROS SPRENDIMAMS Pastato architektūros sprendimai visuomet iš esmės priklauso nuo jo konkrečios projektavimo programos, gamtos situacijos, reljefo, padėties miesto atžvilgiu, autoriaus architektūros idėjos bei taikomų statybos konstrukcijų ir medžiagų. Būdingesni pavyzdžiai: "AKROPOLIS" Vilniuje (G.Jurevičius). Tai stačiakampio plano 54.000 m2 Tūris atokiai nuo gatvės. Susidariusi didelė erdvė yra užpildyta automobilių stovėjimo aikštelėmis, transporto judėjimo juostomis. Pastato akcentas - aukštas įėjimo stogas, po kuriuo įmanomi įvairūs pramogų renginiai. Ūkio aptarnavimo kiemas atgręžtas į atvažiavimo pusę, tačiau jis pridengtas metalinėmis grotelėmis, nedarko pastato bendro vaizdo. Vidaus erdvės išdėstytos per l arba dalinai per 2 aukštus aplink vidaus pasažus. Pastato pramogų akcentas – čiuožykla, atskirta stiklo pertvara. Didžiausią plotą užima prekybos salė. Pramogos: kino centras, boulingo klubas. Vidaus erdvėse tarp pramogų salių - maitinimo įstaigos. Palei kraštinius vidaus praėjimus išdėstyti nuomojami plotai prekybai. ŽMONIŲ SU FIZINE NEGALIA POREIKIAI Funkcijos turi būti prieinamos invalidamas. Nors dauguma patalpų išdėstoma viename, žemės lygyje, į antrą aukštą projektuojamas liftas, talpinantis žmogų su vežimėliu ir lydintį asmenį. Durų plotis nesiauresnis kaip 90 cm., be slenksčių. Kiekviename aukšte turėtų būti įrengtas neįgaliųjų sanmazgas su spec. rėmų sistema. Centrinės durys talpinimos arti žemės, esant lygių skirtumui būtina įrengti pandusą su specialiu ranktūriu, būtina išskirti kelias neįgaliųjų vairuotojų automobilių stovėjimo vietas. Daugiafunkciniuose pastatuose, kuriuose yra dušinės, persirengimo patalpos, saunos ir baseinai, šios paskirties patalpos irgi turi būti pritaikytos invalidams. Gultai saunose specialiai adaptuoti neįgaliesiems, dušinės turi būti plačios, su galimybe šalia pasistatyti vežimėlį, persėsti ant specialaus atlenkiamo suoliuko. Turėtų būti specialus pandusas, kuriuo neįgalusis nusileistų į baseiną prisilaikydamas turėklų. Galima suprojektuoti mechaninę gervę, kuri galėtų įkelti neįgalųjį į vandens vonią. 6.Kultūros ir švietimo paskirties pastatai Bibliotekos, priklausomai nuo jose kaupiamų leidinių ir skaitytojų rūšies, gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes: specializuotas ir universalias – masines bibliotekas. Pecializuotų bibliotekų, kaupiančių tam tikros rūšies leidinius, skaičiun įeina mokslinės, techninės mokomųjų įstaigų, vaikų knygų, retų leidinių, o taip pat siaurai specialios paskirties bibliotekos: gaidų – muzikinės, akliesiems ir kt. Bibliotekos struktūroje funkcinių požiūriu išskirtini trys elementai: 1) knygų saugykla, 2) skaitytojų aptarnavimo patalpos, 3) tarnybinės patalpos. Knygų saugykla ir skaitytojų aptarnavimo patalpos apsprendžia visos bibliotekos struktūrą. Knygos bibliotekose saugomos centralizuotai arba jų fondai išskirstomi į kelias vietas. Knygos išduodamos centraližuotai į namus ir naudotis vietoje arba viena į namus. Jos gali būti išduodamos ir diferencijuotai viename ar keliuose išdavimo punktuose. Bibliotekos planavimas priklauso nuo jos organizacinės struktūros ir stambumo. Visais atvejais kiekvienos stambesnės bibliotekos išplanavimas turi atitikti šiuos pagrindinius bendrus reikalavimus: a) knygų kelias nuo saugyklos iki skaitytojų turi būti kuo paprastesnis ir kuo trumpesnis. Jis neturi kirstis su skaitytojų judėjimo keliu; b) bibliotekos tarnybiniai procesai turi vykti izoliuotai nuo skaitytojų judėjimo kelių; c) išplanavimas turi numatyti galimybę efektyviai kontroliuoti naudojimąsi knygomis ir jų judėjimą; d) turi būti numatyta bibliotekos praplėtimo galimybė jos fondams ateityje padidėjus. Svarbiausios bibliotekos struktūrinės dalys – saugykla ir pagrindinės skaityklos, įvairaus stambumo bibliotekose išdėstomos šiais būdais: 1) horizontalia kryptimi – įrengiant saugyklą ir pagrindines skaityklas viename lygyje; 2) vertikalia kryptimi – numatant saugyklą po skaityklomis ar virš jų. Knygų saugyklos Bibliotekos knygų fondų laikymas priklausomai nuo jų didumo panaudojimo tvarkos ir kitų veiksnių organizuojamas įvairiais būdais. Šiuolaikinėse bibliotekose dalis knygų fondų, o taip pat tokiose bibliotekose kur veikia tik abonementas, visi fondai dažniausiai daromi prieinamai pačiam skaitytojui. Tačiau bibliotekose su skaityklomis, pagrindinė knygų fondo dalis paprastai yra išduodama skaitytojams. Atviri fondai – knygos laikomos pačiose skaityklose ar gretimose patalpose, susisiekiančiose su skaityklomis; uždari fondai – knygos laikomos specialiai įrengtose patalpose – saugyklose. Knygų saugyklos įrengimas ir planavimas įvairaus stambumo bei tipo bibliotekose gali būti skirtingas. Mažose masinio tipo bibliotekose su keliais – keliolika tūkstančių tomų ar ir kiek stambesniais fondais, knygos gali būti laikomos pačioje skaitykloje, barjeru atitvertame plote, ar be atitvėrimo, įrengiant knygas išduodančio darbuotojo vietą saugyklai ir skaitytojams skirtų patalpos zonų. Šiuo atveju visi fondai paprastai išdėstomi viename aukšte. Specialios, nuo skaitytojų izoliuotos, patalpos knygų fondams saugoti planuojamos pradedant mažomis bibliotekomis, kurių fondai sparčiai auga, arba leidiniai dėl savo vertingumo reikalauja saugesnių laikymo sąlygų. Saugyklos projektuojamos su natūraliu, dirbtiniu ir mišriu aršvietimu, prisilaikant kuo kompaktiškesnio plano reikalavimų ir siekiant kuo trumpesnio knygos kelio nuo jos išdavimo punkto. Priklasomai nuo fondų stambumo ir patalpų apšvietimui nustatytų reikalavimų saugykla išsidėsto didesniame ar maženiame aukštų skaičiuje. Stambios saugyklos paprastai projektuojamos kaip daugiaaukčiai siauri korpusai su langais viename ar abiejuose šonuose (vertikalus tipas) arba nedideliame skaičiuje aukštų su planu, turinčiu palyginus didelius matmenis abiem kryptimis (horizontalus tipas). Pastaruoju atveju skaityklos dažniausiai planuojamos virš saugyklos. Kai reikalaujama saugykloje įrengti natūralų apšvietimą, jos plotis priklauso nuo langų išdėstymo. Esant langams tik vienam patalpos šone, jos plotis gali siekti 6-7m; patalpų su langais iš dviejų šonų plotis – 16-18m. Mišraus apšvietimo atveju, natūralus apšvietimas patalpos gilumoje yra papildomas dirbtiniu ir dėl to jos gylis gali būti žymiai didesnis. Saugyklose su vien dirbtiniu apšvietimu, kurios projektuojamos kai fondai itin stambūs, šių patalpų matmenys, nepriklausydami nuo apšvietimo, apribojami kitų reikalavimų: priešgaisrinio saugumo, knygos kelio mažinimo ir kt. Saugyklos planavimą ir jos patalpų aukštį apsprendžia technologiniai reikalavimai. Knygoms laikyti bibliotekose yra naudojami įvairaus tipo stovai su lentynomis, kurie skiriasi savo medžiaga (medis metalas) ir konstrukcija (pastovūs, surenkami, transfotmuojami, paslankūs). Dažniau už kitus naudojami pastovūs stovai su kilnojamomis dvipusio naudojimo lentynomis, suskirstytomis į 1m ilgio standartines sekcijas. Tokio stovo plotis – 45cm, aukštis ęsant 7 lentynoms orientaciniai 2m. Kai stovas yra tokio aukščio, vidutinio ūgio darbuotojas gali nesunkiai pasiekti knygą iš viršutinės lentynos, stovėdamas ant grindų. Todėl specialiai įrengimų saugyklų, vadinamų “magazinėmis”, aukšto aukštis daromas 2-2,05m, skaitant nuo grindų iki lubų ar iki labiausiai išsikišančių lubose sijų apačios. Specialios rūšies fondai – didžiuliai leidiniai (folijantai), žemėlapiai, mikrofilmai, muzikinių įrašų plokštelės ir kitokie, laikomi specialiose lentynose ar spintose. Siekiant ekonomiškai naudoti saugyklos plotą, stovai, uždaro tipo fondų atveju rikiuojami lygiagretėmis eilėmis, su minimliai patogiais darbui 75-80 cm pločio tarpais. Kuomet fondai atviri, šie tarpai daromi ne mažesni kaip 1,5m. Esant tokiam lentynų stovų išdėstymui, saugykloje vidutiniškai telpa: pirmuoju atveju 400-500 tomų 1 grindų ir antruoju – 150-200 tomų. Saugyklose su natūraliu apšvietimu stovų eilės rikiuojamos statmenai išorinėms sienoms ir langų išdėstymas derinamas su tarpų tarp stovų išdėstymu, o kolonų išdėstymas – su stovų išdėstymu. Takas, kuriuo transportuojama daugiausia knygų, orientuojamas statmenai lentynų eilėms ir daromas 1,4-1,5m pločio. Kai korpuso langai langai abiejose šoninėse sienosw, šis takas daromas per korpuso vidurį, o prie sienų paliekami siauri 0,5-0,6m takai. Korpuse su langais tik viename šone platusis takas eina palei vidurinę sieną. Analogiškai planuojamas lentynų išdėstymas didelėse saugyklose be natūralaus apšvietimo. Kai saugyklose knygas reikia gabenti horizontalia kryptimi mažu atstumu, jos nešamos arba vežamos vežimėliais. Kuomet atstumai didesni, naudojami juostiniai transporteriai, konvejeriai. Vertikaliam transportui priklausomai nuo saugyklos stambumo įrengiami: liftai kėlimuisi su knygų vežimėliu, specialių konstrukcijų knygų keltuvai, pneumatinio transporto priemonės. Tais atvejais, kai horizontalinio transporto įrengimas daromas palei lubas, anksčiau nurodytas saugyklos patalpos aukštis esant reikalui padidinamas. Kuomet saugykla išsidėsčiusi per kelis aukštus, susisiekimui tarp atskirų aukštų, o taip pat su tarnybinėmis patalpomis įrengiami laiptai, dalis kurių skiriama artimiausių 2-3 aukštų susisiekimui. Jie gali būti atviro tipo, o kiti laiptai (stambiose saugyklose – nemažiau dviejų), tarnaujantieji pagrindimiam susisiekimui bei evakuacijos tikslams, įrengiami uždarose laiptinėse, turinčiose atsarginį išėjimą į lauką ir ant stogo. Atvirų laiptų išdėstymas derinamas su lentynų stovų eilių išdėstymu; jų laiptatakio plotis paprastai būna ne platesnis kaip 80-90cm. Įsaugyklą daromas kuo mažesnis skaičius įėjimų; prie jų numatoma pašalinio judėjimo kontrolė. Kiekviename savistoviame uždaro fondo skyriuje, kuris sudaro lyg ir atskirą saugyklą, yra numatomos tik vienos durys susisiekimui su tarnybinėmis patalpomis bei knygų transportui ir anga ar durys knygų išdavimo punkte. Kartais numatomos tik vienos durys, kurios naudojamos tiek tarnybiniam susisiekimui, tiek susisiekimui su knygų išdavimo punktu. Atskirais atvejais ir uždaro findo saugyklose mokslo darbuotojams įrengiamos kabinų tipo darbo vietos, kurių išdėstymas derinamas su lentynų išdėstymu. Saugyklose su natūraliu apšvietimu tokios kabinos daromos palei išorines sienas su langais, siauru taku atskiriant kabinų eilę nuo likusios saugyklos dalies. Priešgaisriniam saugumui laiduoti stambesnių saugyklų sienos ir perdengimai daromi iš ugniai atsparių konstrukcijų. Didelės saugyklos suskirstomos į dalis ugniasienėmis, įrengiamas priešgaisrinis vandentiekio tinkles ir numatomi vietiniai gesintuvai. Saugykloms apšildyti įrengiama karšto oro sistema. Knygų saugumui būtinas optimalus oro drėgnumo pastovumas, pasiekiamas kondicionavimo įrengimų pagalba. Projektuojant bibliotekas, numatoma galimybė ateityje išplėsti saugyklą horizontalia ar vertikalia kryptimi, atsižvelgiant į viso pastato kompoziciją. Skaitytojų aptarnavimo patalpos. Skaitytojams aptarnauti numatomų patalpų skaičiun įeina: a) skaityklos, b) abonemento patalpa, c) knygų išdavimo punktas su skaitytojų katalogu, d) skaitytojų specialiųjų aptarnavimo formų ir poilsio patalpos. Skaityklos. Išdėstant skaityklas stengiamasi, kad pagrindinės jų būtų kuo arčiau knygų išdavimo punkto ir skaitytojų katalogo. Kuomet bibliotekoje nemaža skaityklų, jos išdėstomos per 2-3 aukštus, kartais numatant papildomą knygų išdavimo vietą, esančią vienoje vertikalėje su pagrindiniu knygų išdavimo punktu. Skaityklos esti bendro tipo ir specializuotos. Specializaciją sąlygoja skaitytojų kvalifikacija, mokslų rūšis, literatūros pobūdis. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, atskiros specializuotos skaityklos būna: vaikams, jaunuomenei, studentams, mokslo darbuotojams ir kt.; techniškųjų mokslų, humanitarinių mokslų, politinės literatūros ir kt.; periodikos, žemėlapių, rankraščių, gaidų, mikrofilmų ir kt. Vietų skaičius skaitykloje gali būti įvairus. Labai didelės skaityklos nėra tikslingos dėl didelio judėjimo ir nuo jo kulančio triukšmo. Rekomenduojamas maksimalus vietų skaičius skaitykloje – 100. Skaitykloms labiausiai tinka stačiakampio plano ir saikingo ilgio patalpos, tačiau jos dažnai turi ir kitokios formos planą. Tinkamiausias natūralus apšvietimas skaitykloms – šoninis. Siekiant padidinti apšvietimo intensyvumą patalpos gilumoje, tikslinga langus pakelti aukščiau, didinant ir palangės padėties aukštį. Skaityklos plotis, esant šoniniam natūraliam apšvietimui, priklauso nuo jos aukščio. Esant langams tik ish vieno šono, plotis neturi būti didesnis, negu dvigubas aukštis; esant langams abiejuose šonuose, jis gali būti iki 4 kartų didesnis už aukštį. Skaityklos darbo vietos nuo tiesioginių saulės spindulių, skinančių skaitytojus, patekimo yra apsaugomos atitinkama langų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ar specialiomis apsaugos priemonėmis. Didelėms skaitykloms kartais naudojamas ir viršutinis natūralus apšvietimas, kuriam esant skaityklos planas gali turėti labiausiai kompaktišką formą. Tačiau šio tipo apšvietimo įrengimas yra brangus, jo ekloatacija sudėtingesnė, negu šoninio, o taip pat galimi nepageidautini šviesos spindulių atspindžio reiškiniai. Didesnėse padidinto aukščio skaityklų salėse, o ypač tais atvejais, kai jose numatomas stambus parankinis fondas, kurio išdėstymas viename lygyje pareikalautų didelio ploto, salės aukštis nustatomas toks, kad atitiktų standartinės saugyklos aukštį pakartotą 2-3 kartus. Įvairiose saugyklose skaitytojams numatomi skirtingo tipo stalai, nuo kurių priklauso ir vienai skaitytojo vietai tenkantis grindų ploto dydis. Stalai būna: individualūs, dviviečiai ir daugelio vietų; abu pastarieji tipai gali būti vienpusio ir dvipusio naudojimo. Dvipusiai stalai naudojami tik salėse su dvipusiu natūraliu apšvietimu. Mokslinių, mokomųjų ir didelių universalių bibliotekų skaityklose skaitytojams naudojantis vienu metu keliomis knygomis ir darant išrašus, rekomenduojami individualūs stalai ir padidintų matmenų dviviečiai bei daugiaviečiai stalai. Stalo lentos matmenys vienai vietai (plotis x gylio) priklausomai nuo stalo tipo, šiuo atveju, orientaciniai, svyruoja nuo 110 cm x 75 cm. esant individualiems stalams iki 80cm x 60cm daugiaviečiams dvipusio naudojimo stalams. Masinio tipo bibliotekų skaityklose, naudojant paprastai, daugiaviečius stalus, stalo lentos matmenys vienai vietai gali būti atitinkamai sumžinti iki 70cm x 50cm. Dažniausiai pasitaikančiose stačiakampio plano skaityklose stalai rikiuojami eilėmis, statmenomis išrinėms sienoms. Vengiangt labiausiai skaitytojus trukdančio judėjimo išilgai stalų, didelėse skaityklose rekomenduojama, ne rečiau negu kas 6-8 vietos iš eilės arba dar dažniau, statmenai stalų eilėms numatyti išilginius takus. Tarpas tarp stalų eilių, esant praėjimui išilgai stalų eilės daromas ne siauresnis negu 80-90cm vienpusio naudojimo stalams ir ne siaurenis kaip 1,4m dvipusio naudojimo stalų atveju (įskaitant kėdėms reikalingą vietą). Nesant praėjimo išilgai stalų eilės, šis tarpas gali būti 60cm pločio. Pagrindiniam judėjimui skiriamų išilginių takų plotis turi būti ne mažesnis 1-1,2m antraeilės reikšmės takų – 60-70cm Individualūs stalai eilėje rikiuojasi paliekant 50-60 cm tarpus. Skaityklos patalpos plotas priklausomai nuo stalų tipo ir išdėstymo – 2-4 vienai vietai. Parankiniam fondui naudojamos lentynos išdėstomos išilgai vidinių sienų, o kartais ir ties išorine siena, darant langų palanges kiek auksčiau. Kuomet parankinis fondas didelis, skaityklos gilumoje įrengiama atviro tipo saugykla, kuriose knygos išdėstomos vienu ar dviem aukštais. Knygų lentynos statomos statmenai vidinei sienai su ne mažesniais, negu 1,5m pločio tarpais. Atskirais atvejais specialaus tipo skaityklose, pavyzdžiui mokslo darbuotojų, įrengiamos vadinamos “alkovinio” tipo darbo vietos. Stalai skaitytojams sustatomi tarp lentynų. Atstumai tarp stalų iki 3m. Tokios darbo vietos įrengimas, palyginus su normaliai išdėstytais individualiais stalais, reikalauja 2-3 kartus daugiau ploto. Teikiančio skaitytojams informaciją darbuotojo stalas paprastai stovi prie įėjimo į skaityklą. Skaityklose tikslinga numatyti stendus, kuriose reklamuojamos naujos knygos. Be skaityklų, pritaikytų didesniam ar mažesniam skaitytojų skaičiui, specialiose bibliotekose sudaroma galimybė daliai skaitytojų dirbti tam tikru laipsniu izoluotomis sąlygomis. Be jau minėtų kabinų, įrengiamų saugyklose, numatomi individualūs boksai skaityklose, o taip pat individualūs ar 2-3 asmenims skirti kabinetai. Boksams gali būti numatyta speciali patalpa arba jie būna įrengti palei išorines sienas įprastinio tipo skaitykloje. Bokso atitvėrimui naudojamos apie 1,5m aukščio pertvaros. Jo natūralus apšvietimas – bendras visai patalpai. Patogios sąlygos boksams įrengti, kai palangės pakeltos į 1,5m aukštį. Bokso plotas iki 4-6, kabinetų plotas orientaciniai – 10-18. Rajonų su palankiomis klimatinėmis sąlygomis bibliotekose tikslinga numatyti vietas knygoms skaityti atvirame ore – terasose ar balkonuose. Naudojimasis knygomis kontroliuojamas per gretimą skaityklą ar knygų išdavimo punktą Atviros skaitymo vietos turi būti ižoliuotos nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo. Abonemento skaityklos. Abonemento patalpų ryšiai su kitomis skaitytojų patalpomis ir jo patalpų planavimas priklauso nuo šio skyriaus savistovumo laipsnio ir jo darbo organizacijos. Abonementas bibliotekoje gali būti tvarkomas dviem būdais: a) naudojant jam savarankišką knygų fondą, atskirą nuo likusiųbibliotekos fondų, ir atskirą nuo skaitytojų katalogą šiam fondui; b) naudojant bendrus bibliotekos fondues. Pastaruoju atveju katalogas abonemento skaitytojams gali būti arba bendras su skaityklų skaitytojų katalogu, arba atskiras, jį dubliuojantis. Abonementas su savarankišku fondu ir savo skaitytojų katalogu yra visai savistovus. Jį tikslinga projektuoti arti bibliotekos pagrindinio vestibiulio. Didelėse bibliotekose šio tipo abonementas gali turėti atskirą įėjimą iš lauko. Abonemento patalpos išplanavimas priklausys nuo knygų fondo prieinamumo skaitytojui laipsnio. Bendruoju atveju, esant uždaram fondui, abonementui planuojamos knygų išdavimo patalpa ir knygų saugykla. Knygų išdavimo patalpoje numatomos zonos skaitytojams ir darbuotojams, atskirtos tarpusavyje darbo barjeru. Skaitytojams skirtoje zonoje įrengiamas katalogas ir stendai su naujomis knygomis. Šios zonos plotas nustatomas pagal planuojamą maksimalų vinekartinį skaitytojų skaičių – po 1,2-2 kiekvienam. Plotas darbuotojams skirtoje zonoje – orientaciniai 5 vienam darbuotojui. Patalpos fondams laikyti plotas nustatomas pagal saugyklų normas. Kai abonementas organizuojamas atviro fondo principu, jam numatoma viena patalpa, bendra fondams, darbuotojams ir skaitytojams. Patalpos plotas nustatomas pagal atviro tipo knygų saugykloms taikomas normas ir tikrinant pagal laukiamą vienkartinį skaitytojų skaičių. Abonemento patalpoje, greta su knygų lentynų stovais, įrengiami staleliai knygoms peržiūrėti sėdomis, stalai konsultantams, vitrinos su naujomis knygomis, katalogo spintos, stalai darbuotojams, apiforminantys knygų gražinimą ir išdavimą bei kontroliuojantiems naudojimąsi knygomis. Pastarieji sėdi ties įėjimu ir išėjimu. Abonemento, neturinčio atskiro fondo ir aptarnaujamo bendru bibliotekos fondu ir bendru katalogu, patalpos padėtis yra siejama su knygų išdavimo į skaityklas punkto padėtimi. Mažose bibliotekose abonemento ir knygų išdavimo į skaityklas punktas planuojami vienoje patalpoje. Vidutinio dydžio ir didelėse bibliotekose jie būna atskiri ir išdėstomi atsižvelgiant į galimybę naudotis tuo pačiu mechanizuotu knygų transportavimo įrengimu. Knygų išdavimo punktas. Knygos skaitytojams skaityklose paprastai išduodamos už skaityklų ribų įrengtuose išdavimo punktuose, išimtį darant mažoms specializuotoms skaitykloms. Išdavimo punktų skaičius priklauso nuo bibliotekos ir jos organizacinės stuktūros. Didelėse bibliotekose su specializuotais sektoriais būna numatomi keli atitinkamą skaityklų grupę aptarnaujantieji išdavimo punktai. Išdavimo punktas didesnėje bibliotekoje paprastai įrengiamas erdvioje patalpoje, kartu su skaitytojų katalogu. Čia pat ir bibliografinės informacijos punktas su informacinės literatūros rinkiniais, laisvai prieinamais skaitytojui. Didelėse bibliotekose, kai gausūs informacinės literatūros findai, pastarieji gali būti iškelti į atskirą, netoli įrengtą patalpą. Tokiu būdu atsiranda bibliografinės informacijos centras. Išdavimo punkto patalpoje numatomos atskiros zonos darbuotojams ir skaitytojams bei katalogams. Darbuotojams skirta zona nuo skaitytojų – katalogų zonos atskiriama barjeru, kurio ilgis nustatomas pagal darbuotojų skaičių. Šiai zonai numatomas betarpiškas susisiekimas su knygų saugykla ir knygų transporto sistemos įrenginiais. Mažose bibliotekose, esant išdavimo punktui kaiminystėje su viena - dviem skaityklomis, iš šios išdavimo punkto zonos per istiklintas pertvaras gali būti kontroliuojamas ir skaityklų darbas. Šiai zonai reikalingas patalpso plotas apskaičiuojamas imant 5 vienam darnuotojui. Zonos skaitytojams plotas, įskaitant katalogų užimamą plotą, orientaciniai gali būti nustatomas skaičiuojant jį 20% skaityklų talpos ir po 2-2,5 vienai vietai. Katalogas įrengiamas nuošaliau nuo kelio, kuriuo skaitytojai vaikšto į knygų išdavimo punktą. Čia neturi praeiti nesinaudojantys katalogu. Katalogo kortelės laikomos specialaus tipo spintelėse, statomose ant grindų ar stalų. Kuomet spintelių nemažai, dideliuose kataloguose, jos paprastai rikiuojamos eilėmis, statmenomis išorinei sienai. Dvi eilės spintelių suglaudžiamos nugarėlėmis ir paliekami apie 2m pločio tarpai tarp suporintų eilių. Kai katalogų spintelės stovi ant grindų, darbui sėdomis numatomi stalai. Reikalingas katalogui patalpos plotas orientaciniai apskaičiuojamas imant 1 25 000 katalogo kortelių. Skaitytojų specialiųjų aptarnavimo formų ir poilsio patalpos. Bibliotekose, greta tiesioginio darbo aprupinant skaitytojus knyga skaitymui vietoje ar namuose, atliekamas ir informacinis – propagandinis darbas, supažindinant juose su naujomis knygomis. Be stendų su naujomis knygomis pačiose skaityklose, didesnėse bibliotekose numatomos ir specialios patalpos knygų parodoms rengti. Jos planuojamos arba vien šima tikslui kaip daugiau ar mažiau uždaros salės, arba kaip foje – kuluarai, panaudojant šias patalpas ir skaitytojų poilsiui. Visais požiūriais tikslinga jas įrengti kaimynystėje su knygų išdavimo punktu, kad skaitytojas galėtų aplankyti parodą kol išpildys jo užsakymą. Didžiosiose bibliotekose knygų parodų salė gali turėti ir atskirą įėjimą iš lauko. Didesnėsne bibliotekose numatomos: 1) patalpos grupiniams užsiėmimams su knyga; 2) auditorijos paskaitoms. Grupinių užsiėmimų patalpos skiriamos nedidelei skaitytojų grupei (iki 20 žmonių) organizuojant kolektyvinį darbą su knyga prie normalaus tipo stalų. Didesnės patalpos su piupitrais (atlenkiamais staleliais) prie kėdžių ar ir be jų, skirtos paskaitiniam darbui. Orientacinis plotas vienai vietai pirmojo tipo patalpose – iki 2 patalpose paskaitiniam darbui, priklausomai nuo baldų tipo – 1-1,5. Auditorijoje numatoma rašomoji lenta ir demonstracinis aparatas. Didelė auditorija gali turėti atskirą įėjimą iš lauko, su vestibiuliu, rūbine ir sanmazgais. Šiuolaikinėse didesnėse bibliotekose skaitytojai aptarnaujami ir kitokiais būdais, pvz.: pagal užsakymus padaromi išrašai iš knygų, vertimai, atspaudai, mikrofilmai. Tam tikslui numatomos specialio patalpos užsakymų biurui ir atitinkamo pajėgumo fotolaboratorijai. Skaitytojų poilsio vietos įrengiamos šalia skaityklų, numatant prie jų projektuojamuose holuose svetainių tipo baldus. Prie holų numatomi rūkomieji kambariai, sanitariniai mazgai. Tikslinga poilsiui projektuoti balkonus ar terasas. Jeigu biblioteka stambi, reikalingas bufetas, skirtas aptarnauti skaitytojus ir darbuotojus. Pagrindiniam bibliotekos vestibiuliui suteikiamas reprezentacinis charakteris. Jo padėtis pastate siejama su pagrindinio knygų išdavimo punkto padėtimi, numatant tarp jų aiškų ir patogų ryšį betarpiškai ar reprezentaciniais laiptais. Vestibiulio plotas nustatomas pagal bendras normas. Rūbinės pritaikytos maksimaliamskaitytojų susikaupimui skaityklose. Vestibiulyje ar specialioje patalpoje ties juo numatomos tam tikros spintelės – seifai skaitytojų portfeliams bei rankinukams pasidėti. Pačiame vestibiulyje ar šalia jo, pakeliui į knygų išdavimo punktą, įrengiama darbo vieta informacijos ir knygų kontrolės darbuotojams. Tarnybinės patalpos. Tarnybinių patalpų kiekis priklauso nuo bibliotekos didumo. Šios patalpos, pagal jose atliekamas funkcijas, gali būti suskirstytos į penkias grupes: a) naujų knygų priėmimo ir įforminimo; b) mokslinės bibliografijos darbuotojų ir administracijos; c) specialios paskirties; d) kilnojamo fondo; e) techninės paskirties patalpos. Naujų knygų priėmimo ir įforminimo patalpų grupės padėtis bibliotekos pastate nustatoma atsižvelgiant į galimybę patogiai privažiuoti knygas gabenančioms transporto priemonėms ir po knygų įforminimo jas perduoti į saugyklą. Mažose bibliotekose knygos gali būti priimamose per tarnybinį įėjimą, bendrą visoms tarnybinėms patalpoms. Didesnėse bibliotekose numatomas atskiras privažiavimas su rampa ir specialia anga knygų dėžėms patogiai perkrauti į knygų priėmimo patalpą. Kartais numatoma uždara įvažiuojamoji patalpa – debarkaderis. Knygų įforminimo procesas apima: jų sutikrinimą pagal sąrašus, įregistravimą, inventorizavimą, sužymėjimą, paruošimą kataloginių kortelių skaitytojų katalogui (alfabetiniam, sisteminiam, dalykiniam) ir tarnybiniam (alfabetiniam) katalogui, kuris vedamas skyrium. Visos šios funkcijos atliekamos dviejuose tarnybiniuose skyriuose – komplektavimo ir katalogizavimo, kurie priklausomai nuo bibliotekos didumo užima didesnį ar mažesnį skaičių patalpų, ar vieną didelę patalpą, atitinkamų baldų grupavimu suskirstytą į sektorius. Knygos didesnėse bibliotekose įforminimo proceso metu gabenamos vežimėliais. Knygų įforminimui reikalingų patalpų plotas orientaciniai nustatomas imant 0,15 tūkstančiui knygų bibliotekos fondo, tarnybiniam katalogui - 1 30 000 kataloginių kortelių. Patalpų, skiriamų mokslinės bibliografijos darbuotojams padėtis diejama su jose atliekamomis informacinėmis funkcijomis skaitytojams iš vienos puses ir konsultacinė pagalba, teikiama komplektavimo ir katalogizavimo skyrių darbuotojams, iš kitos. Be darbo patalpų bibliografams (orientaciniai 5-6 vienam darbuotojui) numatomas plotas informacinės literatūros bibliotakei, kuris priklauso nuo jos didumo. Didelėse bibliotekose esant nemažam gamybinių darbuotojų skaičiui, jų administracinio aparato užimamų patalpų tarpe numatomi: kabinetai direktoriui ir pavaduotojams, posedžių salė, kanceliarija, buhalterija su kasa, ūkio – techninis skyrius, patalpos pasrtinėms ir visuomeninėms organizacijoms. Patalpų plotai nustatomi pagal darbuotojų skaičių ir administracinėms patalpoms taikomas normas. Didelei daliai darbuotojų dirbant darbą, susietą su dulkėmis, buitinio aptarnavimo patalpų tarpe numatomi dušai ir rūbinės su individualiomis spintelėmis darbo drabužiams. Didelėse bibliotekose administracijai numatomas atskiras tarnybinis įėjimas. Skyriaus padėtis pastate parenkama atsižvelgiant į būtinumą numatyti galimybę direkcijai (jeigu reikia) turėti patogų susisiekimą ir su skaitytojų patalpomis. Bibliotekose priklausomai nuo jų didumo numatomas tam tikras skaičius patalpų, turinčių siaurai specialią paskirtį: dalis jų būna pagalbinės dirbtuvės. Įrišimui neįrištų knygų, o taip pat remontui sunešiotų, didesnėse bibliotekose numatoma knygryšykla. Didžiosiose bibliotekose, kur reikia paruošti didelį skaičių kataloginių kortelių ir daug spausdinimo darbų įrengiama sava spaustuvė. Komplektuojant fondus, o taippat , gražinant knygas abonemento skaitytojams, jas reikėtų dezinfekuoti. Tuo tikslu bibliotekose arti knygų priėmimo patalpos įrengiama dezinfekcijos kamera. Didesnėse bibliotekose inventoriaus ir technikinių įrengimų remontui numatomos pagalbinės stalių, šaltkalvių mechaninės dirbtuvės ižoliuotos nuo skaitytojų patalpų. Universaliose bibliotekose yra vadinamas kilnojamasis fondas, kurio knygomis didesniais kiekiais leidžiama naudotis įvairių įstaigų ar įmonių dirbantiesiems per jose organizuojamus abonemento tipo punktus, o taippat kitoms bibliotekoms, tarpbibliotekinio abonemento principu. Priklausomai nuo didumo kilnojamasis fondas gali turėti mažos savistovios bibliotekos struktūrą, t.y. turėti: savą knygų saugyklą, tarnybinę patalpą, ekspediciją, o bendrais atvejais mainų fondas paprastai ižoliuojamas nuo pagrindinio fondo, o jo išdavimas – priėmimas gali būti organizuojamas ir per bibliotekos naujų knygų priėmimo patalpas. Technikinės patalpos, susietos su inžineriniais įrenginiais (elektros, centrinio šildymo, vėdinimo ir kt.) yra dažniausiai planuojamos žemutiniame pastato aukšte, įėjimą numatant iš tarnybinių patalpų zonos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!