Senovėje pasaulėvaizdis buvo kuriamas mito forma. Žmonės nuolatos domėjosi įvairiais gamtoje vykstančiais procesais, jos stichijomis. Vienas iš labiausiai jaudinančių klausimų buvo pasaulio kilmės klausimas. Negalėdamos rasti atsakymų į šiuos klausimus, pasaulio tautos sukūrė daugybę įvairiausių mitų. Tūkstančius metų tokio pasaulio aiškinimo žmogui užteko, tačiau ilgainiui mito autoritetas ėmė mažėti. Tai įvyko dėl socialinės raidos proceso. Suklestėjus prekybai žmonės daugiau keliavo, bendravo su įvairių tautų žmonėmis. Skirtingų tautų mitai prieštaravo vieni kitiems, dėl jų teisingumo imta ginčytis. Tada atsirado teorinis aiškinimo būdas. Galiausiai labiau išsilavinusiems žmonėms mitologiniai paaiškinimai ėmė atrodyti naivūs. Galima teigti, kad nuo mitinio mąstymo buvo pereita prie mąstymo, paremtu protu ir logika. Filosofija atsirado tada, kai žmonėms ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į juos dominančius klausimus.
Filosofija atsirado maždaug VII a. pr. Kr. senovės Graikijoje, kur ji iš esmės tapo savarankiška, teorine mąstymo apie pasaulį ir žmogaus vietą jame forma. Žodį filosofija pirmąkart pavartojo Pitagoras (apie 580-500 m. pr. Kr.). Jis sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių – phileo –myliu ir sophia – išmintis. Taigi filosofija – išminties meilė. Taigi, Europos (o dabar jau ir viso pasaulio) civilizacijos, visos kultūros kertinis akmuo yra graikų kultūra ir visų pirma – graikų filosofija.
Kas yra pažinimas, kaip gali būti apibrėžiama jo esmė? Iš pradžių gnoseologija nebuvo atskiras mokslas. Savarankiška ji pasidarė sofistų, vėliau Platono ir Aristotelio filosofijoje. Jų pasaulėžiūroje pažinimo problema ne tik susieta su būties problema, bet ir susipina su ja ir iš dalies sutampa. Naujaisiais amžiais toje filosofijos srovėje, kuri vadinama kriticizmu ir kurios pradininkas Kantas, gnoseologija tapo visos filosofijos pagrindu. Tokia išimtinė gnoseologijos padėtis nėra atsitiktinė. Iš tikrųjų, jei pati filosofija yra mokslas ir pretenduoja būti tikru pažinimu, tai visų pirma ji turi paaiškinti, kas yra ji pati. Kadangi ji yra žinojimas (mokslas), tai ji turi kreipti ypatingą dėmesį į problemą, kas yra pažinimas, kokios tikro pažinimo sąlygos ir ribos,...
Šį darbą sudaro 3135 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!