Pinigų srautų ataskaita ir jos vertinimas

ĮVADAS Įmonės sėkmingos veiklos pagrindas – efektyvus pinigų valdymas. Pinigai yra labai svarbūs įmonės veikloje, nes jie tarnauja keletui tikslų: apmokėti piniginius įsipareigojimus, jie yra laikomi kaip atsargumo priemonė nenumatytoms problemoms spręsti, gali būti naudojami potencialiems investiciniams tikslams. Įmonės funkcionalumui reikalingus išteklius galima nusipirkti bei įsigyti tik už pinigus ir kiekvienas įmonės vadovų sprendimas yra ribojamas pinigų sumos. Grynųjų pinigų suma, gauta ir išmokėta per ataskaitinį laikotarpį, neįrašoma nei į sąskaitų balansų lentelę, nei į pelno (nuostolio) ataskaitą. Tai atliekama pinigų srautų ataskaitoje. Pinigų srautų ataskaita ypač reikšminga tuo, kad ji pateikia ypatingai svarbią informaciją, susijusią su grynųjų pinigų valdymu. Be to galima sakyti, jog pinigų srautų ataskaita tarsi sujungia į vieną ciklą visą finansinę atskaitomybę, nes pinigai yra įmonės veiklos gyvavimo pagrindas. Pinigų srautų ataskaita parodo įmonės gamybinę, finansinę ir investicinę veiklą, užfiksuoja jos turimų lėšų kiekį. Pirmiausia lėšos susideda iš grynųjų pinigų, t.y. viso to, ką bankas priima kaip indėlį. Tačiau lėšas taip pat sudaro ir pinigų ekvivalentai – turtas, kuris lengvai gali būti paverčiamas grynaisiais pinigais, pavyzdžiui rinkos vertybiniai popieriai, iždo vekseliai ir pinigų rinkos fondai. Ir atvirkščiai, trumpalaikės banko paskolos atimamos iš pinigų, nes tai yra pinigų kiekio sumažėjimas artimiausioje ateityje. Faktiškai pinigų srautai rodo ne vien tik grynųjų pinigų, bet ir lėšų judėjimą. Jeigu anksčiau, vertinant įmonės veiklą, buvo svarbūs tik balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, tai pastaraisiais metais vis didesnę svarbą į gauna pinigų srautų ataskaita, kadangi pereinant į rinkos reguliuojamą ekonomiką tenka palaikyti ryšius su užsienio investuotojais, kuriems balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos jau nebepakanka. Kursinio darbo objektas – pinigų srautų ataskaita. Darbo tikslas – išnagrinėti pinigų srautų ataskaitą ir tai, kaip ji gali būti vertinima. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. išsiaiškinti pinigų valdymo svarbą; 2. aptarti pinigų srautų ataskaitą; 3. išnagrinėti pinigų srautų ataskaitos vertinimą. Rašant darbą panaudojau monografinį, santykinių dydžių, loginės analizės ir sintezės metodus. 1. PINIGŲ VALDYMO SVARBA Pinigai, H. Dauderio teigimu, yra svarbus veiksnys, apsprendžiantis įmonės sėkmę ar nesėkmę. Visai galimas dalykas, kad pelningam verslui gali pritrūkti pinigų. Ir atvirkščiai, nepelningam verslui gali pakakti pinigų sąskaitoms apmokėti. Įmonė turi gerai žinoti savo pinigų srautus, kai reikia pasirinkti finansinius sprendimus (gal reikia skolintis pinigų?), apgalvoti investicijas (ar reikia įsigyti naujus įrenginius?) ar paskelbti dividendų išmokėjimą (ar reikia išmokėti dividendus?). Pravartu išanalizuoti, kodėl sumažėjo pinigų, net gavus grynąjį pelną. Duomenis apie tai galima rasti pinigų srautų ataskaitoje [2, p.717]. D. Ulys ir V. Boguslauskas taip pat tvirtina, jog kiekvienai įmonei labai svarbu nuolatos turėti pakankamai (nei per daug, nei per mažai) pinigų savo kasdienei veiklai palaikyti bei plėsti, t. y. įmonė turi valdyti pinigus [15, p.410]. Valdymas – tai veikla, pasižyminti tuo, kad tam tikro objekto atžvilgiu yra daromas kryptingas poveikis, siekiant tam tikrų tikslų [13]. Pinigų valdymas apima būsimų piniginių įplaukų bei išlaidų numatymą, įmonės veiklai reikalingo pinigų kiekio apskaičiavimą ir priemonių tam pinigų kiekiui palaikyti taikymą. Visas įmonės gaunamas įplaukas bei daromas išlaidas schematiškai galima pavaizduoti taip, kaip parodyta pirmame paveiksle [15, p.410]. 1 pav. Pinigų srautų schema Pirmaeilis pinigų finansinio valdymo uždavinys – tai pinigų saugumas ir likvidumas. Be abejo, negalima nepaminėti ir pelningumo maksimizavimo. Apskritai laikoma, kad geriau tada, kai mažai pinigų yra, bet svarbu, kad jų būtų tada, kai prireiks. Taigi, gerai, kai pavyksta minimizuoti pinigų balansą, tačiau svarbu žinoti, ar pinigų srautai (gavimai ir išleidimai) yra pelningi, teigia Z.Gaidienė. Įmonė turi užsiimti verslu, kaupti ir skolintis pinigus, juos investuoti, uždirbti pakankamai lėšų skoloms grąžinti, verslo konkurencingumui palaikyti ir jo plėtrai. Pinigų ištekliai yra riboti ir juos reikia taip panaudoti, kad būtų galima gauti maksimalią finansinę naudą tvirtina V. Kvedaraitė [5, p.5]. Anot J. Mackevičiaus, gryni pinigai yra patys mobiliausi įmonės apyvartiniai aktyvai. Nuo jų priklauso įmonės mokumas ir net jos veiklos ilgaamžiškumas. Įmonė, turinti dideles grynų pinigų sumas, gali lengvai apmokėti įvairius įsiskolinimus, įsigyti reikalingas prekines – materialines vertybes. Todėl grynųjų pinigų vartojimui bei jų valdymui yra skiriama labai daug dėmesio. Jeigu gryni pinigai neapdairiai prarandami, pametami ar pavagiami, jeigu jie įsigyjami pažeidus įstatymus, vadinasi firmoje nėra nuoseklios grynų pinigų vidinės kontrolės. Pagrindinis grynų pinigų vidinės kontrolės tikslas yra nustatyti tikslią darbuotojų atsakomybę už pinigus. Jos esmė ta, kad turi būti panaudota sistema, užkertanti kelią ir galimybes nesąžiningiems darbuotojams pasisavinti pinigus, kad asmenys, atsakingi už atitinkamas pinigines operacijas, nebūtų susiję su kasos operacijų apskaita. Vakarų pasaulyje garsus lozungas „pinigai daro pinigus“. Jo esmė ta, kad pinigus reikia valdyti taip, kad ne tik būtų laiku atsiskaitoma už įvairius įsipareigojimus, bet ir kad esantys įmonėje pinigai būtų kuo efektyviau panaudoti, kad jie padėtų uždirbti naujus pinigus. Todėl kai kurios didelės kompanijos samdo specialius darbuotojus (menedžerius, finansų specialistus, pinigų rinkos žinovus ir kt.), kad jie surastų grynų pinigų panaudojimo pelningiausius variantus. Prie tokių variantų gali būti priskiriama: 1. pinigų investavimas į vertybinius popierius; 2. suteikimas trumpalaikių paskolų įmonėms įvairiems verslams plėtoti; 3. suteikimas paskolų bankams, kuriems trūksta pinigų atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus. Grynųjų pinigų valdymas yra labai sudėtinga problema, su kuria praktiškai susiduria beveik visos įmonės. Ypač nuosekliai ir apgalvotai turi būti sprendžiami uždirbtų pajamų, grynų pinigų ir įsipareigojimų (P – GP – Į) santykio klausimai. Praktikoje firmos, siekdamos kuo greičiau ir daugiau uždirbti pajamų, dažnai „užmiršta“ savo įsipareigojimus ir turimus grynus pinigus paverčia aktyvais, padedančiais greičiau sukurti atitinkamas pajamas. Todėl neretai susidaro situacijos, kai firma reikiamu momentu neturi pinigų apmokėti savo įsipareigojimus. Taigi tarp grynų pinigų ir pajamų visada turi būti tam tikras santykis, garantuojantis trumpalaikių įsipareigojimų apmokėjimą. Tuo tikslu būtina pastoviai analizuoti grynų pinigų judėjimą, arba, kaip rašoma Vakarų apskaitos literatūroje, atlikti pinigų srautų analizę. Ši analizė nesudėtinga. Pirmiausia visas ūkines operacijas, susijusias su grynais pinigais, tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: 1) operacijos, didinančios grynus pinigus; ir 2) operacijos, mažinančios grynus pinigus. Toliau taip pat reikia nustatyti, kokią įtaką gryniems pinigams turėjo įvairios kitos operacijos, pvz., operacijos, susijusios su gamybine veikla. Vienas iš svarbių analizės šaltinių yra pinigų srautų ataskaita [8, p.119]. 2. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA J. Mackevičius teigia, kad „pinigų srautų“ terminas yra dar gana naujas ir sunkiai suvokiamas. Tai yra pažodinis cast flow vertimas. Pinigų srautai yra gryni pinigai, cirkuliuojantys firmos apyvartoje, todėl ataskaitą galima vadinti grynų pinigų judėjimo ataskaita. [8, p.118]. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme ši ataskaita vadinama ir finansinės būklės pasikeitimų ataskaita. Mat dar visai neseniai rinkos šalių apskaitininkai rengė finansinės būklės pasikeitimų ataskaitas. Jose buvo pateikiama informacija ne tik apie pinigų, bet ir apie viso trumpalaikio turto pasikeitimus. Vėliau pradėtos rengti pinigų srautų ataskaitos. Pagal joms keliamus reikalavimus rengiama ir aptariama atskaitomybės forma. Todėl Lietuvoje pildomos atskaitomybės formos tikrasis pavadinimas ,G. Kalčinsko nuomone, turėtų būti Pinigų srautų ataskaita, ir mokomoje literatūroje tik kartais skliaustuose parašoma: finansinės būklės pakitimų ataskaita. Tačiau oficialiuose dokumentuose vartotinas tikslus pavadinimas, kaip nurodyta LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme ir patikslinta ir patikslinta LR Vyriausybės nutarimuose „Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita“ [4, p.115]. 1993 m. spalio 27 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės sudarymo“ yra nurodoma metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarka. Nutarime sakoma, jog metinę finansinę atskaitomybę sudaro: 1. balansas; 2. pelno (nuostolio) ataskaita su pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita; 3. finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita; 4. paaiškinamasis raštas. Pinigų srautų ataskaita – tai viena iš įmonių ataskaitų, kuriose atsispindi finansinė įmonės veikla. Kaip matyti, be šios ataskaitos įmonės finansinė veikla dar parodoma balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje. Tačiau balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita pateikia ne visą informaciją apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį. Balansas atspindi įmonės finansinę būklę tam tikru momentu. Pelno (nuostolio) ataskaita ruošiama kaupimo principu, o uždirbtas grynasis pelnas neparodo įmonės turimo pinigų kiekio. Tuo tarpu pinigai, kaip plačiausiai naudojama mokėjimo priemonė, domina visus be išimties įmonės finansinės informacijos vartotojus. Todėl įmonei reikalinga finansinė ataskaita, kurioje atsispindėtų pinigų judėjimas: įplaukos ir išmokos pagal gavimo ir išleidimo kryptis. Tokia informacija ir turi būti pateikiama Pinigų srautų ataskaitoje [11, p.155]. Visos didelės Lietuvos įmonės nuo 1994 metų privalo rengti pinigų judėjimą atspindinčią pinigų srautų ataskaitą. Iš pinigų srautų ataskaitos sužinome apie ūkio subjekto gautus ir išleistus pinigus tokiomis kryptimis, kaip bendroji įmonės veikla, investicinė veikla ir finansinė veikla. Šioje ataskaitoje atvaizduojamos visos įmonės ūkinės operacijos, kuriose naudojami pinigai. Įmonė gauna grynųjų pinigų iš tokių šaltinių, kaip grynasis pelnas, debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas, atsargų sumažėjimas, kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas, ilgalaikio turto pardavimas, įsiskolinimo padidėjimas ir pan. Įmonėje sumažėja grynųjų pinigų tuomet, kai sumažėja kreditorinis įsiskolinimas, padidėja debitorinis įsiskolinimas, įsigyjamas ilgalaikis turtas ar vertybiniai popieriai, sumažėja įmonės įsiskolinimas, išperkami įmonės vertybiniai popieriai, išmokami dividendai ir pan. Duomenys apie pinigų srautus yra svarbūs akcininkams, vadybininkams, investitoriams bei kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinigų srautų analizė parodo įmonės plėtros poveikį likvidumui, galimybę išmokėti dividendus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Investitoriams ir kreditoriams svarbu, ar į įmonę ateis teigiami pinigų srautai, ar ji išmokės dividendus, grąžins paskolas bei palūkanas ir apskritai, ar įmonės vadybininkai sugeba efektyviai valdyti pinigų srautus [13]. 2.1. Pinigų srautų grupavimas ir pateikimas Nuo 2004 metų įmonės, rengiančios pinigų srautų ataskaitas, privalės laikytis 5 – ojo verslo apskaitos standarto (toliau VAS), kuris vadinasi „Pinigų srautų ataskaita“ nurodymų. Šiame standarte sakoma, kad ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje turi būti grupuojami pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą. Pinigų srautus įmonės turės grupuoti pačios, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį bei 5 – ojo VAS reikalavimus. Toliau šiame skyriuje norėčiau aptarti tai, kokie reikalavimai nurodomi 5- ajame VAS. Taigi standarte sakoma, jog iš investicinės ir finansinės veiklos atsirandantys palūkanų ir dividendų pinigų srautai turi būti pateikti atskirai. Jie gali būti klasifikuojami kaip įmonės pagrindinės, investicinės arba finansinės veiklos pinigų srautai. Gauti bei išmokėti dividendai ir palūkanos gali būti klasifikuojami kaip pagrindinės veiklos pinigų srautai arba gauti dividendai gali būti klasifikuojami kaip investicinė veikla, o sumokėti – kaip finansinė. Apskaitos politikoje turi būti numatyta, kur pateikiami tokio pobūdžio pinigų srautai. Atskira ūkinė operacija gali sukurti pinigų srautus, kurie gali būti klasifikuojami skirtingai. Pavyzdžiui, kai grąžinant paskolą grąžinamoji suma apima ne tik paskolos dalį, bet ir palūkanas, palūkanos gali būti priskirtos prie įmonės pagrindinės veiklos, o grąžinama paskolos dalis – prie finansinės veiklos pinigų srautų. 2.1.1. Pagrindinė įmonės veikla Pagrindinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su pagrindine (gamybine, prekybine ir paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai parodo, kiek pagrindinė (gamybinė, prekybinė, paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus investicinę ir finansinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigų srautai yra pagrindinis finansavimo šaltinis, leidžiantis palaikyti ir plėtoti įmonės veiklą, grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas.Įmonės pagrindinės veiklos pinigų įplaukų pavyzdžiai gali būti: 1) pinigų įplaukos pardavus prekes ir suteikus paslaugas; 2) pinigų įplaukos, susijusios su komisiniais mokesčiais, honorarais ir kitomis pajamomis; 3) pinigų įplaukos, gautos pirkėjams iš anksto sumokėjus už prekes; 4) pinigų įplaukos, gautos susigrąžinus prekybines skolas; 5) gautos draudimo išmokos; 6) pinigų įplaukos pardavus perparduoti skirtą ilgalaikį turtą; 7) pinigų įplaukos pardavus perparduoti pirktus kitų įmonių vertybinius popierius (pavyzdžiui, akcijas, obligacijas) ir kitas trumpalaikes investicijas; 8) iš kitų įmonių gauti dividendai (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos); 9) gautos palūkanos (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos). Įmonės pagrindinės veiklos pinigų išmokų pavyzdžiai: 1) pinigų išmokos žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams; 2) pinigų išmokos įmonės darbuotojams; 3) sumokėti mokesčiai; 4) pinigų išmokos trumpalaikėms investicijoms pirkti; 5) sumokėtos draudimo įmokos; 6) pinigų išmokos perkant perparduoti skirtą ilgalaikį turtą; 7) pinigų išmokos perkant perparduoti skirtus kitų įmonių vertybinius popierius; 8) sumokėti dividendai (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos); 9) sumokėtos palūkanos (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie pagrindinės veiklos). Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai gali būti pateikiami tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. Tiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitoje atskleidžiamos apibendrintos pinigų įplaukos ir pinigų išmokos per ataskaitinį laikotarpį. Pinigų srautų ataskaitą rengiant tiesioginiu būdu, duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas pateikiami kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas gali būti gaunami: 1) iš apskaitos įrašų, t.y. apibendrinant pinigų sąskaitų judėjimą; 2) perskaičiuojant pelno (nuostolių) ataskaitos rodiklius (pajamas ir sąnaudas) į pinigų įplaukas ir išmokas. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje įmonės veikloje. Tiesioginiu ir netiesioginiu būdu rengiamų pinigų srautų ataskaitų pavyzdinės formos pateiktos 1, 2 prieduose. Pinigų srautų ataskaitoje pateikiant pinigų srautus, dėmesys turi būti kreipiamas į turinį ir ekonominę esmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. Įmonės, siekdamos tiksliau parodyti ataskaitinio laikotarpio pinigų srautus, į ataskaitą gali įtraukti papildomus straipsnius arba išbraukti nenaudojamus. 2.1.2. Investicinė įmonės veikla Investicinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su ilgalaikio turto ir kitų ilgalaikių investicijų įsigijimu bei perleidimu. Investicinės veiklos pinigų srautai parodo pinigų sumas, per ataskaitinį laikotarpį išleistas įsigyjant turtą, kuris ilgą laiką teiks ekonominės naudos, taip pat pinigų įplaukas šį turtą perleidžiant. Įmonės investicinės veiklos pinigų įplaukų pavyzdžiai gali būti: 1) pinigų įplaukos perleidžiant ilgalaikį turtą (išskyrus įsigytą perparduoti); 2) pinigų įplaukos susigrąžinant paskolas iš trečiųjų asmenų; 3) pinigų įplaukos perleidžiant ne perparduoti įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius; 4) iš kitų įmonių gauti dividendai (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos); 5) gautos palūkanos už suteiktas paskolas (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos); 6) gautos palūkanos už finansinėse įstaigose laikomus pinigus (jei šios įplaukos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie investicinės veiklos). Įmonės investicinės veiklos pinigų išmokų pavyzdžiai gali būti: 1) pinigų išmokos įsigyjant ilgalaikį turtą (išskyrus skirtą perparduoti); 2) pinigų išmokos statant, rekonstruojant ar remontuojant ilgalaikį materialųjį turtą, kuriuo įmonė disponuoja ir kurio vertė yra didinama; 3) pinigų išmokos skolinant pinigus tretiesiems asmenims; 4) pinigų išmokos įsigyjant vertybinius popierius. 2.1.3. Finansinė įmonės veikla Finansinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su nuosavo kapitalo ir įmonės įsipareigojimų, susijusių su pasiskolintais pinigais, pasikeitimais. Įmonės finansinės veiklos pinigų srautai parodo, kaip per ataskaitinį laikotarpį įmonė naudojosi išoriniais finansavimo šaltiniais. Įmonės finansinės veiklos pinigų įplaukų pavyzdžiai gali būti: 1) pinigų įplaukos išleidžiant visų rūšių akcijas; 2) pinigų įplaukos išleidžiant obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius; 3) pinigų įplaukos skolinantis (neatsižvelgiant į grąžinimo terminą) iš trečiųjų asmenų (tarp jų ir kredito įstaigų). Įmonės finansinės veiklos pinigų išmokų pavyzdžiai: 1) pinigų išmokos, sumokamos už superkamas savas akcijas; 2) sumokėti dividendai (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie finansinės veiklos); 3) pinigų išmokos, sumokamos išperkant anksčiau įmonės išleistas obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius; 4) paskolų grąžinimas; 5) sumokėtos palūkanos už paskolas (jei šios išmokos pagal apskaitos politiką priskiriamos prie finansinės veiklos); 6) pinigų išmokos už lizingą (finansinę nuomą). 2.1.4. Įmonės investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautų pateikimas Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Šių pinigų srautų pateikimas tiesioginiu ir netiesioginiu būdu rengiamose pinigų srautų ataskaitose nesiskiria, kadangi šios pinigų srautų ataskaitos dalys rengiamos tik tiesioginiu būdu. Pinigų srautai, atsirandantys iš dukterinių įmonių ir kitų verslo subjektų įsigijimo ir perleidimo, turi būti pateikti atskirai, kaip investicinės veiklos pinigų srautai. Investiciniai bei finansiniai sandoriai, nesusiję su pinigų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį, pinigų srautų ataskaitoje neturi būti parodomi. Informacija apie šiuos sandorius turi būti pateikiama aiškinamajame rašte. Kai kurie investiciniai ir finansiniai sandoriai turi įtakos įmonės nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir turto pasikeitimams, tačiau nedaro poveikio ataskaitinio laikotarpio pinigų srautams. Dėl šios priežasties tokie sandoriai nepateikiami pinigų srautų ataskaitoje, bet aprašomi aiškinamojo rašto pastabose. Nepiniginių sandorių pavyzdžiai: dalies įmonės skolų pavertimas kapitalu; ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant lizingo (finansinės nuomos) būdu. 2.1.5. Ypatingųjų ir valiutinių straipsnių pateikimas pinigų srautų ataskaitoje Pinigu srautai, susiję su ypatingaisiais straipsniais, yra pateikiami pinigų srautų ataskaitoje atskirai, kaip atsirandantys dėl pagrindinės, investici­nės ar finansinės veiklos, kad vartotojai galėtų suprasti jų pobūdį ir po­veikį dabartiniams ir būsimųjų laikotarpiu įmonės pinigu srautams. Valiutiniai straipsniai, pavyzdžiui, turima valiuta, valiutinės skolos įmonei ir valiutinės įmonės skolos, pinigų srautų ataskaitos sudarymo dieną turi būti įkainoti litais pagal oficialų tos dienos lito ir užsienio valiutos santykį. Realizuotas valiutų kursų pasikeitimo poveikis daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui, todėl turi būti pateiktas pinigų srautų ataskaitoje. Nerealizuoto valiutų kursų pasikeitimo įtaka, nors ir nėra susijusi su pinigų gavimu ar išleidimu, taip pat turi būti pateikiama pinigų srautų ataskaitoje. Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų srautams pateikiama pinigų srautų ataskaitoje, kad būtų galima palyginti pinigų kiekį laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Duomenys apie valiutų kursų pasikeitimo įtaką valiutiniams straipsniams pateikiami atskirai nuo pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautų. 3. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS VERTINI MAS . Pinigų srautų ataskaita, tuo atveju kai naudojama kartu su kitomis finan­sinės atskaitomybės dalimis, suteikia informaciją, kuri leidžia vartoto­jams įvertinti grynojo įmonės turto pasikeitimus, jos finansinę struktūrą (taip pat ir jos likvidumą bei mokumą) ir jos pajėgumą daryti įtaką pinigų srautų dydžiui bei pasiskirstymui laike siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galimybių. Informacija apie pinigų srautus yra naudinga vertinant įmonės pajėgumą generuoti pinigus ir pinigų ek­vivalentus bei suteikia galimybę vartotojui sukurti būsimųjų laikotarpių pinigų srautų dabartinės vertės įvertinimo ir palyginimo skirtingose įmo­nėse modelius. Ji taip pat gerina įmonės veiklos atskaitomybės palygina­mumą su skirtingomis įmonėmis, kadangi ji eliminuoja galimybę skirtin­gai traktuoti tų pačių sandorių ir įvykių apskaitą [16, p.143]. Norint įvertinti finansines ataskaitas pirmiausia reikia išsianalizuoti ataskaitose pateiktus duomenis apie įmonę bei jos veiklą ir palyginti šiuos duomenis su kitų (praėjusių) metų duomenimis. Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai. Finansinės analizės tikslas - teikti vartotojams objektyvią informaciją, padėti įmonių vadovams daryti veiklą efektyvesnę. Pažymėtini tokie finansinės analizės uždaviniai: 1. Sukurti finansinę informacijos sistemą, atitinkančią įmonės strategiją. 2. Faktinę padėtį palyginti su kitais rodikliais. 3. Padėti kurti finansų valdymo ir apskaitos politiką. Vertinant įmonių finansines ataskaitas jas rekomenduojama nagrinėti keliais aspekteis: Veiklos tęstinumo - tai reiškia, kad įmonė bus pajėgi tęsti savo veiklą. Jeigu įmonė turi nutraukti savo veiklą ir per trumpą laiką realizuoti turtą, tai darys didelę įtaką vertinant jos balansinę ataskaitą, ypač turto (galbūt įmonėje buvo naudojami specifiniai įrenginiai). Jeigu numatoma, kad įmonė nesugebės tęsti veiklos, tai turėtų būti pažymėta auditoriaus ataskaitoje. Jeigu įmonės nepatikrino išorinio audito firma, sunku numatyti jos smukimą. Pastovumo - vertinimo metodai, taikomi atskirais finansiniais metais, neturi būti keičiami. Jeigu buvo pakeitimų, tai turi būti pažymima pastabose ir nurodoma, kaip tai veikia pelną (nuostolį), turtą ir įsipareigojimus bei finansinę padėtį. Sukauptų pajamų ir būsimų laikotarpių išlaidų atskleidimo - neatsižvelgiant į mokėjimo laiką, pajamos ir išlaidos turi būti parodytos tais metais, kuriems priklauso [17]. E. Buškevičiūtė ir I. Mačerinskienė teigia, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinė veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl, vertinant ją, tai reikia turėti galvoje ir veiklos analizę atlikti laiku. Analizė, kaip reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi ir kaip įmonės veiklos kontrolės forma. Remiantis analizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei, remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi įmonės veiklos analizė sudaro galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui [1, p.8]. Įmonės faktinei finansinės padėties analizei nepakanka vien tik balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Siekiant detaliau išanalizuoti finansinę situaciją, būtina pasitelkti pinigų srautų ataskaitą, kuri parodo ne tik monetarinę įmonės finansinę padėtį, bet ir jos pinigų judėjimą (įplaukas ir išmokas) per visą laikotarpį. E. Buškevičiūtės ir I. Mačerinskienės [1, p.94] pažymi, kad pinigų srautų analizė labai svarbi, kai vertinami įmonių plėtimosi projektai ir jų poveikis įmonės likvidumui, galimybė išmokėti dividendus, kai nustatomas trumpalaikių paskolų poreikis, įsipareigojimų valdymo galimybės. Tai susiję su įmonės vidine kontrole. Investitoriai ir kreditoriai iš pinigų srautų ataskaitos gali sužinoti, ar į įmonę ateis teigiami pinigų srautai, ar ji išmokės dividendus, grąžins paskolas bei palūkanas ir apskritai ar vadovybė sugeba valdyti pinigų srautus. Kreditoriai ypač domisi įmonės veiklos pinigų srautais (dažniausiai iš jo grąžinamos skolos), jos lankstumu (gebėjimais parduoti aktyvus ar dalį verslo skolai grąžinti), finansiniu lankstumu (gebėjimas refinansuoti skolą per kitas finansų institucijas bei finansų rinką). G. Smalenskas siūlo, analizuojant pinigų srautų ataskaitą, pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kokioje veiklos srityje yra gauti didžiausi pinigų srautai. Autorius mano, kad, analizuojant pinigų srautų ataskaitą, pagrindinį dėmesį reikia skirti toms gamybos operacijoms, kurios padidina pinigų srautus, o finansinėje veikloje toms operacijoms, kurios daro didelį poveikį skolų ir akcininkų nuosavybės struktūros pokyčiams, dividendų išmokėjimui. Tuo tarpu investicinėje veikloje svarbiausią dėmesį turime sutelkti į tas operacijas, kurios padidina išlaidas ilgalaikiam turtui įsigyti ir padidina pajamas, pardavus investicijas [14, 46]. Taigi, pinigų srautų analizės reikšmė slypi tame, kad pasiekus šios analizės tikslus, suinteresuoti asmenys gauna reikšmingą informaciją, padedančią priimti atitinkamus sprendimus. Jeigu analizės rezultatai rodys gerą padėtį, tai įmonės vadovai galės suprasti, kad įmonėje teisingai valdomi pinigų srautai ir tai nesudarys jokių kliūčių ieškant investuotojų ir kreditorių. Priešingu atveju, gavus blogus pinigų srautų analizės rezultatus, teks ieškoti būdų kaip pašalinti nepageidaujamus rezultatus ir ieškoti priemonių, kaip pagerinti pinigų valdymą, kad įmonė nepritrūktų pinigų. Apsispręsti, ar pinigų srautų analizės rodikliai yra geri, ar blogi, padeda palyginamoji analizė [9, p.246] . 3.1. Pinigų srautų ataskaitos rodiklių analizė Yra gana nedaug literatūros, kuri paaiškintų, kaip analizuoti pinigų srautų ataskaitos rodiklius, kokius konkrečius analizės metodus taikyti, kaip daryti išvadas apie gautus rezultatus. Z. Gaidienė [3, p.66] siūlo pinigų srautų ataskaitos rodiklius analizuoti turint 3-5 metų duomenis ir taikant tokią metodiką : - palyginti grynąjį pelną ir pinigų sumos metinį pasikeitimą, - išaiškinti, kur buvo išleista daugiausiai pinigų, - nustatyti, ar investuoti pinigai buvo uždirbti gamybinėje veikloje, ar jie buvo pasiskolinti, - ar didelė dalis gamybinėje veikloje gautų pinigų buvo išleista padengti nusidėvėjusioms gamybos priemonėms, iš kur gauti pinigai dividendams išmokėti, - palyginti grynojo pelno sumą su pinigų grynuoju pasikeitimu gamybinėje veikloje. Ar pinigų padaugėjimas yra susijęs su pirkėjų įsiskolinimo tiekėjams sumažėjimu, - ar didžiausi pinigų srautai yra gamybinėje, ar finansinėje veikloje per paskutiniuosius 3-5 metus? Pinigų srautų ataskaita priklausys ir nuo vartotojų (investuotojų, kreditorių, vadybininkų) poreikių. Vieniems pakaks išanalizuoti tik keletą anksčiau pateiktos metodikos punktų, o kitiems šie punktai gali neatskleisti pageidaujamos informacijos. Vienas iš pinigų srautų ataskaitos rodiklių analizės uždavinių – nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos atitinkamiems pinigų srautams ir jų pasikeitimams. Šiai analizei atlikti būtini balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos duomenys. Pagrindinės įmonės veiklos pinigų srautai turi labai glaudų ryšį su pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliais, investicinės veiklos pinigų srautai – su ilgalaikio turto pasikeitimais, o finansinės veiklos pinigų srautus lemia ilgalaikių skolų ir savininkų nuosavybės rodiklių pasikeitimai. J. Mackevičius ir D. Poškaitė pirmiausia siūlo įvertinti pinigų srautus pagal veiklos sritis, t.y. iš pagrindinės, investicinės, finansinės ir ypatingosios veiklos. Tik išsprendus abu uždavinius galėtume teigti, kad pilnai pritaikyta anksčiau nurodyta metodika. Mano nuomone, pinigų srautų analizei labiausiai tinka santykiniai rodikliai, kadangi jų palyginamoji analizė atskleidžia labai svarbią informaciją, kurios negausime analizuodami kitu būdu. Z. Gaidienės pasiūlytai analizei taip pat tinka santykiniai rodikliai. Labai naudinga nustatyti pinigų grąžos iš pardavimų koeficientą, kuris parodo, kiek įmonė gauna grynųjų pinigų iš kiekvieno pardavimų lito. Pinigų grąžos iš Grynasis pinigų srautas iš pagrindinės pardavimų koeficientas = įmonės veiklos (1) Pardavimai Tokį šio rodiklio pavadinimą siūlo R. Figlewicz ir T. Zeller [18, p.71-72]. Autoriai pastarąjį rodiklį siūlo naudoti pelningumo analizėje, t.y., vietoj grynojo pelno rekomenduoja skaičiuoti pelningumo rodiklius, naudojant pinigų srautų rodiklį. Todėl šiuo atveju vietoj termino “pelningumas” geriau tinka vartoti terminą “pinigų grąža”. Šį koeficientą siūlo ir Z. Gaidienė [3, p.66]. Pasak autorės, tai savotiškas “pardavimų kokybės” rodiklis. Jis parodo, kokios prekių politikos laikosi įmonės vadybininkai, ar suteikia patrauklių klientams nuolaidų. R. Figlewic ir T. Zeller pelningumo analizėje siūlo skaičiuoti ir pinigų grąžos iš turto, kuris naudojamas pinigams uždirbti koeficientą: Pinigų grąžos iš Grynasis pinigų srautas iš pagrindinės turto = įmonės veiklos (2) koeficientas Visas turtas Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai panaudojamas turtas pinigams generuoti, t.y. kokios pinigų grąžos iš turto gali sulaukti įmonė savo gamybinėje veikloje. Šį rodiklį siūlo skaičiuoti ir Z.Gaidienė. Autorė pinigų grąžos iš turto koeficientą vadina pinigų generavimo rodikliu, tačiau mano nuomone, R. Figlewicz ir T. Zeller rodiklio pavadinimas yra aiškesnis ir suprantamesnis. Pinigų grąžos iš nuosavo kapitalo koeficientas – tai trečiasis R. Figlewicz ir T. Zeller siūlomas rodiklis. Šis koeficientas parodo investicijų efektyvumą, investuotojams, akcininkams – parodo, koks pinigų srautas iš pagrindinės veiklos operacijų tenka vienam akcinio kapitalo litui, o apskaičiuojamas pagal formulę: Pinigų grąžos iš Grynasis pinigų srautas iš pagrindinės nuosavo kapitalo = įmonės veiklos (3) koeficientas Nuosavas kapitalas Kaip teigia Z. Gaidienė [3, p.67], grynasis pinigų srautas gamybinėje veikloje parodo ir savininkų nuosavybės metinį “uždarbį”, t.y. kokiu tempu yra didinama savininkų nuosavybė. G. Smalenskas [14, p.62] siūlo apskaičiuoti iš pinigų srautų ataskaitos ir balanso dar vieną rodiklį: Grynojo pelno Pinigų pagausėjimas iš gamybinės, (grynųjų pinigų srautų = finansinės ir investicinės veiklos (4) atžvilgiu) koeficientas Grynasis pelnas Nors G. Smalenskas nurodo, kad siūlomus rodiklius galima apskaičiuoti iš balanso ir pinigų srautų ataskaitos, tačiau grynąjį pelną, kuris reikalingas rodiklio apskaičiavimui, lengviau būtų rasti pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šiam rodikliui apskaičiuoti reikalingas tik pinigų pagausėjimas, o jeigu įmonė gavo pinigų sumažėjimą? J. Mackevičius ir D. Poškaitė [9, p.250], Z. Gaidienė [3, p.67] pateikia ketvirto rodiklio atmainą: Pinigų ir pelno = Grynieji pinigai iš ūkinės veiklos (5) santykis Grynasis pelnas Pagrindinis skirtumas tarp abiejų siūlomų rodiklių yra tas, kad G. Smalenskas siūlo naudoti pinigų pagausėjimą iš visų trijų veiklų, o pastarieji autoriai – tik iš pagrindinės veiklos. Tad kuris rodiklis yra geresnis? Manyčiau, kad galima naudoti abu variantus, tik prieš tai reikia atsižvelgti į pelno (nuostolio) ataskaitą ir pinigų srautų ataskaitą. Pelno (nuostolio) ataskaita parodys, kuri veikla turėjo didžiausią įtaką pelnui, t.y., jeigu grynojo pelno gavimą nulėmė tik pagrindinė veikla (iš finansinės ir investicinės veiklos gautas nuostolis), tuomet labiau tiks vartoti pinigų ir pelno santykį. Tačiau, jeigu pinigų srautų ataskaitoje parodytas pinigų srautų iš pagrindinės veiklos sumažėjimas, o iš visų veiklų gautas grynųjų pinigų srautų padidėjimas, tai tokiu atveju rekomenduočiau naudoti G. Smalensko siūlomą variantą. Kitas S. Smalensko pateiktas rodiklis – trumpalaikių įsipareigojimų apmokėjimo koeficientas, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: Grynasis pinigų srautas iš Trumpalaikių įsipareigojimų = gamybinės – komercinės veiklos (6) apmokėjimo koeficientas Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai Jeigu šio santykio reikšmė mažesnė už vienetą, tai reiškia, kad įmonė turi mokumo problemų ir trumpalaikėms skoloms grąžinti gali būti naudojami negamybiniai ištekliai. Tai gali kelti susirūpinimą bankams, ar įmonė laiku įvykdys trumpalaikius įsipareigojimus. O šio koeficiento didėjimas rodo kuo geresnę įmonės būklę pinigų srautų atžvilgiu. Be jau minėtų santykinių rodiklių Z. Gaidienė siūlo dar vieną rodiklį. Tai pinigų pakankamumui nustatyti skaičiuojamas rodiklis: Grynieji pinigų gavimai gamybinėje veikloje (už 3 arba 5 metus) (7) Išleisti pinigai investicijoms + Pinigai, išleisti papildyti gamybinėms + Dividendai į gamybą atsargoms Autorė šio rodiklio apskaičiavimui rekomenduoja naudoti penkių paskutinių metų duomenis, bet galima naudoti ir trijų. Tačiau aišku, kad panaudojus ilgesnio laikotarpio duomenis, gauti rezultatai bus patikimesni. Skaičiuojant pinigų srautų pakankamumą, pastebimas pinigų srautų ataskaitos netobulumas, kadangi šiuo atveju reikia žinoti, kokias pinigų sumas įmonė išleido investicijoms į gamybą ir papildyti atsargoms. Šioje ataskaitoje pateikiama tik bendra investicijų perleidimo (įsigijimo) suma, kai mums reikia žinoti atskirą išleistų investicijoms pinigų sumą. Šią ataskaitą būtina tobulinti, kadangi pinigų srautų analizė reikalauja daug laiko ir informacijos reikia ieškoti papildomuose šaltiniuose. Ypatingai daug dėmesio santykiniams rodikliams, tame tarpe skaičiuojamiems naudojant ir pinigų srautų ataskaitos duomenis, skyrė J. Mackevičius ir D. Poškaitė. Jie pateikė kai kurių lietuvių ir užsienio autorių rekomenduojamų santykinių rodiklių grupavimus ir apskaičiavimus todėl mano, kad visiems lietuvių autoriams turėjo įtakos užsienio šalių literatūra. Dėl šios priežasties tiems patiems rodikliams suteikiami skirtingi pavadinimai. J. Mackevičius ir D. Poškaitė, analizuodami finansines ataskaitas, pateikia gausiausią pinigų srautus įvertinančių santykinių rodiklių skaičių. Z. Gaidienės siūlomam pinigų srautų pakankamumo apskaičiavimo rodikliui jie suteikia pavadinimą – “Pinigų srauto atitikmuo išlaidoms santykis”, tačiau šio santykio nustatymui autoriai apsiriboja vienų metų duomenimis. J. Mackevičius ir D. Poškaitė pateikia keturis kitų autorių nesiūlytus koeficientus, kuriems apskaičiuoti būtina pinigų srautų ataskaita [9, p.250-251]. Grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės Pinigų reinvesticijų = įmonės veiklos – Dividendai (8) koeficientas Ilgalaikis materialus turtas + Nebaigta statyba + + Investicijos į bendras įmones + Trumpalaikis turtas – Trumpalaikės skolos Grynasis pinigų srautas ir pagrindinės Kritinio pinigų = įmonės veiklos + sumokėtos palūkanos (9) poreikio koeficientas Mokėtinos palūkanos + Ilgalaikės skolos einamųjų metų dalis + Mokėtini dividendai Palūkanų Grynasis pinigų srautas iš pagrindinės įmonės veiklos - sumokėjimo = - Ilgalaikės skolos einamųjų dalis+ Sumokėtos palūkanos (10) koeficientas Mokėtinos palūkanos Dividendų Grynasis pinigų srautas iš pagrindinės įmonės veiklos - išmokėjimo = - Ilgalaikės skolos einamųjų metų dalis (11) koeficientas Mokėtini dividendai Tačiau autoriai nenurodo, kokios šių rodiklių reikšmės laikytinos geromis, o ir kitokių paaiškinimų taip pat nepateikia. Manyčiau, kad šiems rodikliams apskaičiuoti dabartinių Lietuvoje naudojamų finansinės atskaitomybės formų nepakanka. Remiantis jų duomenimis galima apskaičiuoti tik pinigų reinvesticijų koeficientą bei dividendų išmokėjimo koeficientą tais atvejais, kai išmokėtų dividendų suma pinigų srautų ataskaitoje sutampa su mokėtinais dividendais. Kitiems dviems koeficientams apskaičiuoti būtina žinoti sumokėtų ir mokėtinų palūkanų sumas, kurios atskiru straipsniu finansinės atskaitomybės formose neišskiriamos. Mano nuomone, pinigų reinvesticijos koeficientas rodo, kiek vienam reinvestuotam litui tenka grynųjų pinigų srautų iš pagrindinės įmonės veiklos. Tai parodo reinvesticijų efektyvumą. Šiuos anksčiau minėtus rodiklius J.Mackevičius ir D.Poškaitė pateikia savo knygoje “Finansinės ataskaitos”. O knygoje “Finansinė analizė” autoriai siūlo skaičiuoti dar vieną rodiklį – skolų grąžinimo trukmei nustatyti [10, p.207]. Skolų grąžinimo = Visi įsipareigojimai – Grynieji pinigai (12) trukmė Pinigų srautai iš įmonės veiklos Šis rodiklis parodo, per kiek metų įmonė gali atsiskaityti už įsipareigojimus. Lyginant šį rodiklį su įvairių laikotarpių rodikliais, galima daryti išvadą apie įmonės perspektyvinį mokumą. Vakarų ekonomistai mano, kad normalus skolų grąžinimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, o stiprios įmonės gali skolas grąžinti greičiau nei per 5 metus. J. Mackevičius ir D. Poškaitė teigia, kad pinigų srautų panaudojimas ilgalaikiam mokumui įvertinti, nors ir tiksliau parodo lėšų šaltinius, garantuojančius mokėjimų vykdymą, tačiau taip pat dėl jų apskaitos netobulumo ne visada gali tiksliai atspindėti mokumo būklę. Sudarant pinigų srautų ataskaitą, įtraukiami ypatingo pelno (pagautės) ir ypatingų netekimų straipsniai, kurie yra atsitiktiniai, todėl prognozuojant į juos nereikėtų atsižvelgti ir nereikėtų jų traukti į įsiskolinimo rodiklių apskaičiavimus. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko, kad pinigų srautų ataskaitoje straipsniai, susiję su ypatingąja veikla, lieka neužpildyti, todėl tokiais atvejais nekyla jokių problemų su įsiskolinimo rodiklių apskaičiavimais. Kadangi investuotojai ir kreditoriai taip pat suinteresuoti, kad būtų sumokėti dividendai ir palūkanos, todėl F.Figlewicz ir T.Zeller [18, p.72] bei J.Mackevičius ir D.Poškaitė [10, p.207-209] siūlo skolos grąžinimo rodikliams apskaičiuoti vartoti ne pelno dydį,o grynųjų pinigų srautą iš pagrindinės veiklos: Grynasis pinigų srautas iš pagrindinės Skolos grąžinimo = įmonės veiklos + Sumokėtos palūkanos (13) koeficientas Sumokėtos palūkanos + Ilgalaikės skolos einamųjų metų dalis + Dividendai Skaičiuojant skolos grąžinimo koeficientą, kaip ir kitus santykinius rodiklius, kurių skaičiavime panaudojama sumokėtų palūkanų suma, vėl iškyla duomenų trūkumo problema. Kaip jau buvo minėta, sumokėtos palūkanos nei pinigų srautų ataskaitoje, nei kitose finansinės atskaitomybės formose atskirai neišskirtos. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėtos palūkanos yra svarbi įmonės pinigų išmokų dalis, kurią reikalinga žinoti analizuojant pinigų srautus pagal atskirų autorių rekomenduojamas santykinių rodiklių skaičiavimo formules, siūlyčiau sumokėtas palūkanas pinigų srautų ataskaitos formos pinigų srautų iš finansinės veiklos dalyje išskirti atskiru straipsniu. Skolos grąžinimo rodiklis parodo grynųjų pinigų poreikio skoloms apmokėti pakankamumą, neatsižvelgiant į kasdieninį pinigų poreikį. Didėjanti šio rodiklio reikšmė rodo įmonės ilgalaikį mokumą, o mažėjanti – gali signalizuoti apie būsimus ilgalaikio mokumo sunkumus. Dėl anksčiau minėtos priežasties, t.y. duomenų trūkumo, negalime įvertinti įmonių ilgalaikio mokumo šiuo rodikliu. Apibendrinant minėtus pinigų srautų analizėje naudojamus santykinius rodiklius galima daryti tokią išvadą, kad nėra orientyrų, nurodančių, kada rodiklio reikšmė bloga, patenkinama ar gera. Literatūrą suradau tik kelis pinigų srautus analizuojančius rodiklius, kuriems nustatytos ribos. Mano nuomone, šios orientacinės ribos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos ekonominį lygį bei įmones, sugebančias tokiomis sąlygomis pasiekti gerus veiklos rezultatus. 3.2. Pinigų srautų ataskaitos rekvizitai ir rodiklių išaiškinimas Pinigų srautų ataskaita turi tam tikrą nustatytą formą, kurioje galioja atitinkami rekvizitai. Privalomi pinigų srautų ataskaitos rekvizitai ir struktūra yra šie (žr. 2 pav.): 1. prie kiekvienos ataskaitos būtina įrašyti įmonės pavadinimą, nurodyti jos tipą (UAB, AB ir pan.) bei tikslų adresą. Patvirtinimo datos eilutėje pažymima visuotinio akcininkų susirinkimo , patvirtinusio metinę finansinę atskaitomybę, data. 2. tiksliai nurodoma, kurių metų, kokio mėnesio ir kurios dienos pinigų srautų ataskaita. Pavyzdžiui, 20X2 finansinių metų įmonės pinigų srautus atspindinčioje ataskaitoje būtų įrašyta „20X2 m. gruodžio 31d.“. 3. pirmojoje skiltyje, kaip įprasta visose lentelėse, pateikiami rodiklių eilės numeriai. Pagal juos nesunku nustatyti, kokiai grupei priklauso straipsnis. 4. šiame stulpelyje pateikiami straipsnių, pogrupių, grupių pavadinimai. 5. finansinių metų skiltyje nurodomos ataskaitinių metų, kurių pinigų srautų ataskaitair parengta, sumos. Kaip matyti, straipsnių sumoms įrašyti yra skirtos vietos, pažymėtos taškeliais. Bendros grupių sumos rašomos stačiakampiuose. 6. praėjusių finansinių metų skiltyje įrašomos prieš tai buvusių metų atitinkamų straipsnių sumos. Jos perkeliamos iš ankstesnių metų pinigų srautų ataskaitos „Finansinių metų“ stulpelio. Ši informacija pateikiama, norint sulyginti ataskaitinių finansinių metų ir ankstesnių finansinių metų duomenis. Taip galima nustatyti įmonės pinigų srautų pasikeitimus bei prognozuoti jų ateinančio laikotarpio perspektyvą. 7. kiekvieną ataskaitą, tarp jų ir pinigų srautų, savo parašais tvirtina vyriausiasis buhalteris ir įmonės vadovas [4, p.115-117]. Kad paaiškinti pinigų srautų ataskaitoje esančius duomenis pasinaudosiu UAB „Linkuva“ pinigų srautų ataskaita (žr. 2 pav). Prieš pradedant aiškinti pinigų srautų ataskaitos rodiklius, reikėtų prisiminti jos esmę. Kaip žinia, balanse fiksuojamos sumos pinigų, kuriais disponuoja įmonė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. „Linkuvoje" 20X2 metais jų padaugėjo 308 598 Lt (321 018 Lt - 12 420 Lt). Tačiau balanse nenurodoma, dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį pinigų padaugėjo ar sumažėjo. Įmonės veiklos sėkmę apibūdina pelno (nuostolio) ataskaita, bet, rengiant ją kaupimo principu, nieko nepasakoma apie kiekvienai įmonei itin svarbią turto rūšį - pinigus. Pavadinimas Buveinė Patvirtinimo data UAB „Linkuva" Šaltuonos g. 7, Vilnius 20X3 m. kovo 22 d. Pilnosios metinės finansinės atskaitomybės varianto forma FormaD Patvirtinta Finansų ministerijos raštu Nr. 83 N 20X2 m. gruodžio 31d. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita (Lt) Eil.Nr. Straipsniai Finansiniai m metai Praėję finansiniai metai metai I. Pinigų srautai iš įmonės veiklos I.1. Grynasis pelnas (nuostolis) . . . 431713 . . . (13566) I.2. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos . . . (69000) . . (115317) I.3. Užsienio valiutos kurso pasikeitimo neigiama (teigiama) įtaka. ......... ……. - I.4. Ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagautė) .......... - I.5. Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas (padidėjimas) . . (131150) …….. - I.6. Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas) . . . (55500) ..... 70940 I.7. Įvairių įmonės skolų padidėjimas (sumažėjimas) 1120 ...... .2480 I.8. Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas (sumažėjimas) 134213 ....... 2000 I.9. Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas) ....... (2520) ……... - I.10. Finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (pelnas) 3400 ......... 283 Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos + /(-) 312281 (53180) II Pinigų srautai iš investicinės veiklos II.1. Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo) (668400) II.2. Iš investicijų perleidimo (įsigijimo) ………… ………… Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos +/(-) ...... (668400) III. Pinigų srautai iš finansinės veiklos Finansinės veiklos pelnas (nuostolis) (3400) (283) III.1. Paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų išleidimas ……….. . . . 700000 III.2. Savų akcijų supirkimas (-) | (........) (........ ) III.3. Obligacijų išleidimas | .......... ……… III.4. Išperkamosios nuomos įsipareigojimų apmokėjimai (-) | (. ........ ) ( ....... ) III.5. Skolų bankui padidėjimas (sumažėjimas) ..... (283) .... 34283 III.6. | Kitos įmonės: III.6.1. mokėtinų skolų padidėjimas (sumažėjimas) ………….. ………… III.6.2. gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) ……….. ……….. III.7. Išmokėti dividendai (-) (. ........) (. ........) III.8. Kiti pinigų gavimai (išmokėjimai) ……….. ……… Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos +/(-) (3683) 734000 IV Pinigu srautai iš ypatingosios veiklos IV.1. Pinigų srautų iš ypatingosios veiklos padidėjimas (sumažėjimas) ……. …... Grynieji pinigų srautai iš ypatingosios veiklos +/(-) | V. Grynųjų pinigų srautų padidėjimas 308598 12420 | (sumažėjimas) ( ) ( ) VI. Pinigai laikotarpio pradžioje 12420 0 VII. Pinigai laikotarpio pabaigoje 321018 12420 Įmonės vadovo parašas Parašas Vyriausiojo finansininko (buhalterio) parašas Parašas 2 pav. UAB „Linkuva“ pinigų srautų ataskaita Tuo tarpu ši informacija labai reikšminga kiekvienam vadovui: nežinodamas, kokia ir kodėl kaip tik tokia pinigų suma disponuoja įmonė, jis negalėtų planuoti šio turto pasikeitimų ateityje, taigi negalėtų prognozuoti ir veiklos perspektyvų, nes pinigų srautų prognozė - viena svarbiausių verslo planavimo priemonių. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu įmonė neturėtų jokių skolų ir jai niekas nebūtų skolingas, be to, jeigu neįsigytų ilgai naudojamo turto ir atsargų ateičiai, tai pinigų per ataskaitinį laikotarpį padaugėtų per tą laikotarpį uždirbto pelno suma.Tačiau gyvenime taip nebūna. Norint išsiaiškinti priežastis, lėmusias skirtumą tarp uždirbto pelno (ar patirto nuostolio) ir pinigų sumos pasikeitimo per tą patį laikotarpį, grynojo pelno (nuostolio) suma įrašoma į pirmąją ataskaitos eilutę (straipsnis I.1. Grynasis pelnas (nuostolis). VI straipsnyje pateikiama pinigų suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje, o VII - to paties laikotarpio pabaigoje. Šių sumų skirtumas vadinamas grynųjų pinigų srautų padidėjimu (sumažėjimu) ir įrašomas to paties pavadinimo V straipsnyje. Per 20X1 m. (žr. praėjusią finansinių metą skiltį) pinigų įmonėje „Linkuva" padaugėjo 12420 Lt - nuo 0 Lt įmonės veiklos pradžioje (žr. VI straipsnį) iki 12 420 Lt 20X1 m. gruodžio 31 d. (žr. VII straipsnį). Per tą pati laikotarpį „Linkuva" patyrė 13 566 Lt nuostolio (žr. I.1. straipsnį). Tarp I.1. ir VI pinigų srautų ataskaitos straipsnių pateiktos sumos paaiškina, kodėl nuostolio patyrusi įmonė vis dėlto sugebėjo uždirbti 12 420 Lt. 20X2 m. „Linkuva" jau dirbo pelningai ir uždirbo 431 718 Lt grynojo pelno, kuris užregistruotas pinigų srautų ataskaitos I.1. straipsnyje Grynasis pelnas (nuostolis). Per 20X2 m., nepaisant uždirbto 431 718 Lt pelno, pinigų įmonėje padaugėjo 308 598 Lt. Tai apskaičiuojame iš pinigų srautu ataskaitos VI ir VII straipsnių, į kuriuos duomenys savo ruožtu perkeliami iš balanso Trumpalaikio turto skyriaus IV straipsnio Grynieji pinigai sąskaitoje ir kaso­je. Tarp I.1. ir VI pinigų srautų ataskaitos straipsnių pateiktos sumos paaiškina, kodėl 20X2 metais uždirbus 431 718 Lt pelno pinigų suma įmonėje padidėjo tik 308 598 Lt. Pirmiausia gautų pinigų kiekiui turėjo įtakos vadinamieji nepiniginiai elementai, užfiksuoti straipsnyje 1.2. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos. Tai kompleksinis straipsnis, atspindintis nepiniginių straipsnių įtaką gautų pinigų sumai, palyginti su uždirbtu per ataskaitinį laikotarpį pelnu ar patirtu nuostoliu. 20X1 m. įmonės ilgalaikis turtas nusidėvėjo 2883 Lt suma, kuri, apskaičiuojant tų metų grynąjį pelną, buvo atimta iš uždirbtų pajamų. Tačiau dėl nusidėvėjimo įmonė pinigų neišleido, taigi jų, palyginti su grynojo pelno suma, buvo 2883 Lt daugiau. 20X1 metais padidėjo įmonės įsiskolinimai tretiesiems asmenims: tiekėjams - 70 940 Lt, įvairiems kitiems kontrahentams - 2480 Lt, biudžetui - 2000 Lt. Visos šios pinigų sumos atsispindi balanso straipsniuose. Tiek pinigų, palyginti su tų metų veiklos rezultatu (patirtu nuostoliu), įmonėje liko daugiau, todėl šios sumos, kaip didinančios pinigų srautus, įrašomos į šios ataskaitos I.6, I.7 ir I.8 straipsnius. 20X2 metais įmonėje atsirado didelė pirkėjų skola: 3800 Lt ilgalaikių įsiskolinimu ir 127350 Lt trumpalaikiu pirkėjų skolų. Kadangi pardavimų pajamos (taigi ir uždirbtas pelnas) pripažįstamos neatsižvelgiant į apmokėjimo už prekes laiką, pirkėjų skolų suma grynasis pelnas buvo didesnis už gautų per 20X2 m. pinigų sumą (127 350 Lt + 3800 Lt = 131 150 Lt). Ji ir įrašoma kaip mažinanti pinigų srautus į šios ataskaitos straipsnį I.5. Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas (padidėjimas). Dėl tos pačios priežasties pinigų srautų ataskaitos I.9. straipsnyje kaip mažinanti gautų pinigų sumą atspindėta 2520 Lt draudimo kompanijai sumokėta suma. Tuo tarpu įmonės įsiskolinimas tiekėjams sumažėjo 55 500 Lt, nes įmonė padengė visas trumpalaikes skolas. o ilgalaikės skolos tapo trumpalaikėmis, todėl iš balanso Nuosavybės ir įsipareigojimų dalies straipsnio 15 440 Lt buvo įskaičiuota į Ilgalaikių skolų{ einamųjų metų dalies straipsnį. Apmokėta tiekėjams suma sumažino įmonėje turimų pinigų kiekį ir tai atspindėta pinigų srautų ataskaitos I. 6 straipsnyje. 20X2 metais labai išaugo įmonės skola biudžetui už apskaičiuotus, bet nepervestus mokesčius. Ji padidėjo 134 213 Lt. Padidėjusia įsiskolinimo biudžetui suma įmonėje pinigų buvo daugiau, palyginti su uždirbtu pelnu, nes, jį apskaičiuojant, į skolų padidėjimą neatsižvelgiama. Todėl 134 213 Lt kaip pinigų srautus didinanti suma įrašoma į šios ataskai­tos 1.8 straipsnį. Dėl tos pačios priežasties 1.7 straipsnyje registruojama įvairių kitų įmonės skolų padidėjimo 1120 Lt teigiama įtaka pinigų srautams: per 20X2 m. įmonė padengė 2480 Lt įsiskolini­mą socialiniam draudimui, tačiau 3600 Lt padidėjo įmonės įsipareigojimas „Rytų" firmai, kuri jai apmokėjo šią sumą už patalpų nuomą 20X3 m. (3600 Lt - 2480 Lt = 1120 Lt). Norint apskaičiuoti grynuosius pinigų srautus iš įmonės tipinės veiklos (jie atspindimi eilutėje Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos), reikia niveliuoti finansinės ir investicinės veiklos nuostolį. Reikia paminėti, kad už 20X2 m. įmonė priskaičiavo 3400 Lt metinių palūkanų už paimtą iš banko kreditą, o už 20X1 m. gruodžio mėn. - 283 Lt. Šios sumos ir atspindimos aptariamame straipsnyje atitinkamų metų skiltyse: 283 Lt - skiltyje praėję finansiniai metai (t. y. 20X1 m.), o 3400 Lt -finansiniai metai (t. y. 20X2 m.). Dabar galima apskaičiuoti, kaip pasikeitė pinigų srautai iš įmonės pagrindinės ir kitos veiklos. Kaip matyti, UAB „Linkuva" ataskaitiniais finansiniais metais uždirbo 431 718 Lt, tačiau daugelis pagrindinės ir kitos veiklos straipsnių sąlygojo tai, kad pinigų srautai buvo mažesni už uždirbtą pelną (312 281 Lt). Taip atsitiko dėl to, kad 20X2 metais buvo nupirkta daug perparduoti skirtų prekių, todėl sumažėjo pinigų 69 000 Lt. Be to, atsirado didelis pirkėjų įsiskolinimas (131 150 Lt), sumažėjo įmonės skola tiekėjams (55 500 Lt) ir kt. Kaip matyti, iš pinigų srautų ataskaitos galima gauti labai daug valdymui naudingos informacijos. 20X1 m. pinigų srautams darė įtaką ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos - jos turimų pinigų sumą sumažino 668 400 Lt (žr. II. l. straipsnį). Pinigų srautų ataskaitos III skyriuje pateikiama informacija apie pinigų srautus iš finansinės veiklos. Ši dalis rengiama tuo pačiu principu kaip ir I skyrius Pinigų srautai iš įmonės veiklos. Pirmiausia reikia įrašyti finansinės veiklos pelną ar nuostolį. Kadangi dabar galiojančioje pinigų srautų ataskaitos formoje nėra specialiai tam skirtos eilutės, buhalteris šį straipsnį įrašo ranka ir fiksuoja pelno (nuostolio) ataskaitos VII straipsnio finansinės veiklos rezultatą. 20X1 m. pinigų srautus didino 700 000 Lt, gautų už išleistas akcijas. Tais pačiais metais pinigų srautai, palyginti su uždirbtu pelnu, padidėjo 34 283 Lt dėl paimtos iš banko paskolos (34 000 Lt) ir dar nesumokėtų palūkanų už gruodžio mėn. (283 Lt). 20X2 m. buvo apskaičiuota dar 3400 Lt palūkanų, o sumokėtos bankui visos 20X1 m. gruodžio ir 20X2 m. palūkanos (3683 Lt). Dėl to 283 Lt sumažėjo skola bankui (žr. III.5. straipsnį), o 20X2 m. 3400 Lt suma atsispindėjo finansinės veiklos pelno (nuostolio) straipsnyje. Taigi bendra pinigų iš finansinės veiklos padidėjimo suma 20X1 m. sudarė 734 000 Lt, o 20X2 m. dėl finansinės veiklos pinigų sumažėjo 3683 Lt. Pinigų srautų ataskaitos V straipsnyje apskaičiuojamas bendras pinigų srautų pasikeitimas per metus. 20X1 m. jis buvo: 53 180 Lt - 668 400 Lt + 734 000 Lt= 12 420 Lt, o 20X2 m.: :312281 Lt -3683 Lt = 308 598 Lt. Šios ataskaitos pabaigoje pateikiami duomenys iš balanso Turto dalies B. IV straipsnio Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje. Kaip matome, pinigų srautų ataskaitoje atspindėtas jų pasikeitimas atitinka balanso sumas: 20X1 m. pinigų padaugėjo 12 420 Lt (12 420 Lt - 0 Lt), o 20X2 m. - 308 598 Lt (321 018 Lt -12 420 Lt). Taigi iš to galima spręsti, jog pinigų srautų ataskaita buvo užpildyta teisingai. Įmonių vadovai, savininkai ir kiti atskaitomybės vartotojai, naudodamiesi pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, sprendžia apie įmonės veiklos sėkmę per metus. Iš balanso sužino, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam jis priklauso. Pinigų srautų ataskaita rodo, kaip ir dėl kokių priežasčių įmonėje keitėsi labai svarbi turto rūšis - pinigai. Kaip matyti, ši išnagrinėtu netiesio­giniu būdu parengta pinigų srautų ataskaita atsako į klausimą, kodėl įmonė turi daugiau ar mažiau pinigų, negu ji uždirbo pelno. Taip pat pinigų srautų ataskaita gali būti rengiama ir kitu - tiesioginiu būdu, jeigu tai numato valstybės norminiai aktai, reglamentuojantys finansinės atskaitomybės rengi­mą. Tokią pinigų srautų ataskaitą daug lengviau parengti, nes joje paprasčiausiai įrašomos per ataskai­tinį laikotarpį įmonėje gautos ir išmokėtos pinigų sumos. Tačiau šitaip parengtą pinigų srautų ataskaitą „labai lengva" ir skaityti - njoje nenoromis gali būti atskleistos įmonei reikšmingos komercinės paslaptys. Taigi, be gerųjų savybių, ji turi ir kai kurių trūkumų, todėl Lietuvos Respublikos įmonės, kaip ir aptartoji „Linkuva", pinigų srautų ataskaitą dabar rengia netiesioginiu būdu [4, p.215-220]. išVADOS IR PASIŪLYMAI Pinigai yra labai svarbūs kiekvienai įmonei. Įmonė nuolatos turi turėti pakankamai (nei per daug, nei per mažai) pinigų savo kasdienei veiklai palaikyti bei plėsti, t. y. įmonė turi valdyti pinigus. Pinigų srautų ataskaita – tai viena iš įmonių ataskaitų, kuriose atsispindi finansinė įmonės veikla, kitaip sakant pinigų judėjimas: įplaukos ir išmokos pagal gavimo ir išleidimo kryptis. Nuo 2004 metų įmonės, rengiančios pinigų srautų ataskaitas, privalės laikytis 5 – ojo verslo apskaitos standarto, kuris vadinasi „Pinigų srautų ataskaita“ nurodymų. Šiame standarte sakoma, kad ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje turi būti grupuojami pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą. Pinigų srautus įmonės turės grupuoti pačios, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį bei 5 – ojo VAS reikalavimus. Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai gali būti pateikiami tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. Pinigų srautų ataskaita gali būti rengiama tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Rengiant tiesioginiu būdu, duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas pateikiami kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje įmonės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Norint įvertinti finansines ataskaitas pirmiausia reikia išsianalizuoti ataskaitose pateiktus duomenis apie įmonę bei jos veiklą ir palyginti šiuos duomenis su kitų (praėjusių) metų duomenimis. Pinigų srautų analizė labai svarbi, kai vertinami įmonių plėtimosi projektai ir jų poveikis įmonės likvidumui, galimybė išmokėti dividendus, kai nustatomas trumpalaikių paskolų poreikis, įsipareigojimų valdymo galimybės. Siūloma pinigų srautų ataskaitos rodiklius analizuoti turint 3-5 metų duomenis ir taikant tokią metodiką : - palyginti grynąjį pelną ir pinigų sumos metinį pasikeitimą, - išaiškinti, kur buvo išleista daugiausiai pinigų, - nustatyti, ar investuoti pinigai buvo uždirbti gamybinėje veikloje, ar jie buvo pasiskolinti, - ar didelė dalis gamybinėje veikloje gautų pinigų buvo išleista padengti nusidėvėjusioms gamybos priemonėms, iš kur gauti pinigai dividendams išmokėti, - palyginti grynojo pelno sumą su pinigų grynuoju pasikeitimu gamybinėje veikloje. Ar pinigų padaugėjimas yra susijęs su pirkėjų įsiskolinimo tiekėjams sumažėjimu, - ar didžiausi pinigų srautai yra gamybinėje, ar finansinėje veikloje per paskutiniuosius 3-5 metus? Siūlyčiau sumokėtas palūkanas pinigų srautų ataskaitos formos pinigų srautų iš finansinės veiklos dalyje išskirti atskiru straipsniu, nes, apskaičiuojant skolos grąžinimo koeficientą, yra reikalingi tokie duomenys. Manau, kad analizuojant pinigų srautų ataskaitos rodiklius, turėtų būti nustatyti orientyrai, nurodantys, kada rodiklio reikšmė bloga, patenkinama ar gera. LITERATŪRA 1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. - K.: Technologija, 1998. 2. Dauderis H. Finansų apskaita. – Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras: Konkordijos universitetas, Vytauto didžiojo universitetas, 1994. 3. Gaidienė Z. Finansų valdymas. -K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1995. 4. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – V.: Pačiolis, 2001. 5. Kvederaitė V. Firmos finansinė analizė. - V.: Lietuvos informacijos institutas, 1997. 6. LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas.(2001)// Valstybės žinios. Nr.99. 7. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“. -

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!