Politologijos sąvokos ir teorija

1. Partijos samprata(dalis, grupuotė) Politinė organizacija, veikianti kokios nors programos, išreiškiančios šios organizacijos interesus ir idealus, pagrindu: stengdamasi programą įgyvendintį, siekti valdžios; 2. politinė grupuotė; 3. žmonės, sudarantys tą organizaciją.
2. Partijų klasifikacija pagal tikslus1. atstovaujančias visuomės grupes ir sluoksnius liberaliose demokratijose, kurių interesus reiškia politikoje; 2. valstybių kūrimo partijos Trečiajame pasaulyje, formuojančios tautinę ir valstybinę tapatybę; 3. mobilizacinės partijos arba diktatūrų politinės organizacijos, kurių tikslai – sutelkti visuomenę esamo politinio rėžimo naudai ir išlaikyti monopolinę valdžią.
3. Partijų klasifikacija pagal veiklos stilių1. Pragmatines, kurios siekia tam tikrų socialinių grupių paramos, nors kreipiamasi į visus visuomenės narius; jų politinį elgesį apibūdina polinkis į derybas, kompromisus, “rinkos” pobūdžio konkurencija; 2. ideologines, grindžiančias savo veiklą rigidiška ideologine programa, o jų organizacija yra hierarchinė ir nomenklatūrinė; 3. partikuliaristines, apsiribijančias atskiros etninės, religinės, lingvistinės grupės interesų atstovavimu.
4. Partijų funkcijos1. ideologijos ir politinių doktrinų kūrimas; 2. dalyvavimas rinkimuose; 3. valdymas.
5. Partijų ideologijaPolitinė ideologija suvokiama kaip idėjų sistema, kuri įgalina politiškai sutelkti atskiras visuomenės grupes ir individus. Sudaro 3 komponentai: vertybės, programa, vadovai. Vertybės tai esminiai principai, kurie priimami kaip aksiomos ir yra tikėjimo – netikėjimo objektas. Programa suvokiama kaip veiksmų planas, kurį sudaro 2 elementai: tikslai arba ideologiniai principai, vertybės, bei strategija – tikslų pasiekimo būdai. Vadovų savoka apima politinės mobilizacijos galias ir organizacijos efektyvumą, o ne tiek individualius politinius lyderius.
1. Laikymasis senų tradicijų, papročių, įpročių, tvarkos, siekimas juos atkurti; priešiškumas naujovėms. 2. visuomeninė politinė ideologija, ginanti tradicinę visuomenės tvarką ir įsigalėjusias vertybes; siauresne reikšme – XIX a. susiformavusi ideologija, priešinga liberalizmui ir šviečiamojo amžiaus filosofojai; 3. konservatorių politikos kryptis – siekimas išlaikyti esamą padėtį, nepalankumas radikalioms naujovėms.
8. Demokratinis socializmas
(visuomeninis + demokratija). Politinės socializmo doktrinos atšaka, pasisakantį už demokratiniu būdu suformuotos vyriausybės politiką, orientuotą į socialinės lygybės bei teisingumo įgyvendinimą.
9. Rinkimai.
Pagal iš anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kurios metu pyliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!