Politologija – socialinis mokslas

Politologija – socialinis mokslas. Politologija (politika + logas) yra mokslas apie politika arba politikos mokslas. Mokslas – tai susistemintu teiginiu apie tikrove visuma. Pats terminas ‘politika’ nurodo valstybes gyvenimą. Senovės graiku kalbos žodis polis reiškė miestą-valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis politikos reiškė visa tai, kas susiję su valstybe, su valstybes gyvenimu. Politologija - tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimas ir nuolatinio reguliavimo veikla.
• Politikos teorija, kaip politikos šaka, šiandien apima politiniu idėjų ir debatų nagrinėjimą. Dalis politikos teorijos srityje dirbančių politologu nagrinėja ir interpretuoja žymiausių politikos teoretiku palikimą.
• Lyginamoji politika, kaip politikos šaka, užsiimdama tiek politiniu institucijų, tiek partijų, grupių ir viešosios nuomones tyrinėjimais, koncentruoja savo dėmesį I atskiru politiniu veikėju, procesu ir struktūrų panašumus ir skirtumus.
• Tarptautiniai santykiai irgi yra savita politologijos saka, tyrinėjanti politinius tarpvalstybinius santykius ir visos pasaulio tarptautines politines sistemos funkcionavimo ir raidos dinamika. Tyrėjami tokie reiškiniai, kaip diplomatija, karai, tarpvalstybiniai konfliktai, aljansai, tarptautines organizacijos, integracija.
• Pirma , daug kas priklauso nuo to, kokios žmonių grupes viešųjų reikalų požiūriu nagrinėsime konkrečius žmonių sprendimus ir veikla.
• Antra, visuomene sudarančios socialines grupes yra taip susipynusios tarpusavyje, kad labai sunku atriboti privačius ir viešuosius reikalus.
Valdžia.
Lyderis yra tiktai vienas iš grupes nariu, bet jis išskiria iš kitu tuo, kad imasi ir, svarbiausia, gali vadovauti visai grupei. Kitaip tariant, žmogus tampa lyderiu tada, kada sugeba įtikinti ar kitaip paveikti kitus, kad šie apsisprendžia jam paklusti. Tarp lyderio ir kitu grupes nariu susiklosto ypatingi valdžios santykiai. Valdžia pirmiausia yra ypatingas žmonių tarpusavio santykis, kad vienas žmogus paklusta kito žmogaus valiai. Tam, kad atsirastų valdžia, turi būti tas, kas įsako, ir tas, kas paklusta. Pasiekti, kad vienas asmuo vykdytu kito asmens valia, galima tik disponuojant tam tikromis priemonėmis – valdžios šaltiniais. Valdžios šaltiniai būna įvairiausi. Priverti vykdyti įsakymus galima remiantis prievarta, apgaule, įtikinėjimu, papirkimu, grasinimu ir t.t. Pagaliau lyderio valdžios šaltinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!