Politikos samprata

Politikos samprata Senovės graikų kalbos žodis “polis” reiškė miestą valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis ploitikos reiškė visa tai, kas susiję su valstybe, su valstybės gyvenimu. Vieno žymiausių senovės graikų mastytojų Aristotelio traktatas, skirtas valstybei, valstybės valdymui, skirtingoms to valdymo formoms vadinasi Politika. Būtent šio traktato dėka ir išplito, tapo visuotinai žinomas terminas”politika”. Terminas “politika” paprastai vartojamas tik tada, kada kalbama apie pakankamai stambioms socialinėms grupėms iškylančias problemas ir jų tvarkymą. Taigi politika yra visuomenę organizuojanti, reguliuojanti ir kontroliuojanti sritis, todė ji yra savarankiška ir nepriklausanti nuo ekonomikos, kultūros, teisės ir kitų sičių, šia prasme politika yra viršesnė už jas. Politika ir dorovė Dorovinė asmenybės ugdymo problema išlieka aktuali visais laikais, visomis istorinėmis epochomis. Negali teigti, jog šiandien ji jau išspręsta, arba, kad mes žinome kaip ją išspręsti. Todėl žmogus visada buvo yra ir bus tik pats save kuriantis ir pats sau tokiu tampantis dorovinis individas. Būdamas 17m. jaunuolis Aristotelis įstojo į platono akademiją, kurioje mokėsi 20m. Platonui mirus jis pasitraikė iš šios mokyklos ir pradėjo skelbti savarankišką filosofijos sistemą. Tačiau ne tik Aristotelio etikoje, bet ir politikoje t.y. jo požiūryje į valstybės prigimtį, funkcijas, bei paskirtį dorovės vaidmuo visuomenėje suvokiama kaip fundamenttinė vertybė, kuriai ugdyti ir puoselėti šie graikų mąstytojo reikalai ir yra skiriami. Gėrio ir blogio kilmės problema nuo šiol kaip tik ir tampa antikos filosofijos turinio problema. Tai ypač akivaizdu tiek Sokrato, tiek Platono, tiek Aristotelio filsofijoje bei vėlesniųjų laikų graikų-romėnų filosofinėje tradicijoje. Antikos mąstytojai, apie įstatymus, politiką, ir apie valstybės vald. Formas Antikinė epocha apima laikotarpį nuo 6a. pr.Kr. iki 6a. po Kr. Tai senovės Graikijos civilizacijos suklestėjusios 5-6a. pr.Kr., dominavimo laikotarpis. Natūralu, kad ir tuometinė politinė filosofija iš esmės buvo graikų politinė filosofija, glaudžiai susijusi su Senovės Graikijos politine santvarka. Tai, kuo įpatinga santvarka, kuri skyrėsi nuo kitų tuometinių aplinkinių valstybių.Polis buvo išplitęs Sen. Graikijoje ir jos kolonijų teritorijoje, tačiau poliai vienas nuo kito skyrėsi ne tik dydžiu ar turtingumu, bet ir valdymo forma. Skiriami 3pagr. Polio valdymo tipai: 1. Vieno asmens valdžia vadinama monarchija 2. Negausaus turtingųjų sluoksnio valdžia – aristokratija. 3. Daugumos piliečių formuojama valdžia – demokratija. Nors senovės Graikija šiandien ir laikoma demokratijos tėvyne, tačiau tiksliau būtų sakyti Graikijos polyje – Atėnuose, žymiojo startego Periklio valdymo laikais Senovės Graikų filosofai ieškodami idealaus miesto – valstybės modelio temai gvildenti paskyrė įvairius veikalus: Platonas: Valstybė; Politikas ie Įstatymas. Aristotelis – Politika. M. T. Ciceronas Apie valstybę ir Apie įstatymą. L. A. Seneka ir kt. Nikolas Makiavelis “Apie respubliką ir politiką” Nikolas Makiavelis žymiausias XVIa.Italų Mąstytojas, bandęs sukurti modernios valstybės viziją. Jo manymu norint suvienyti valstybę, vienintelė išeitis yra toks valdovas, kuris savo valdžiai pajungtų visus besipriešinančius. Jo svarbiausia apmastymo motyvas buvo įveikti Italijos susiskaldymo keliamus sunkumus. Žymiausiuose veikaluose Valdovas ir Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą, Makiavelis nagrinėdamas valstybių iškilimo ir žlugimo priažastis, stengiasi įvardinti tas priemones, kuriomis politikai gali išsaugoti ir sustiprinti savo valdžią. Pasak jo pagrindinis politikos tikslas didinti valstybės galią, o jo sėkmęs rodiklis – valstybės galios augimas Gali būti panaudota ir prievarta. Iki šiol klastinga ir amorali politika – makiavelizmas. Makiavelio raštų dėka išplito valstybės, kaip apibrėžtoje teritorijoje esančios, įsikūrusios ir nuolat save stiprinančios politinės organizacijos sąvoka. Šarlis Lui Monteskjė “Apie įstatymus ir valdžios atskyrumą” Šarlis Lui Monteskjė vienas žymiausių XVIIIa. Prancūzijos mąstytojų. XVIIIa. Politinės filosofijos centru tapo Prancūzija. Čia vis labiau reiškėsi absoliutinės valdžios nuosmukis, o jos kritikai tinkamiausia pasirodė anglų politinė filosofija, jos iškelta žmogaus teisių ir tautos suvereniteto doktrina Jis ne tik kėlė ar formulavo naujas politines idėjas, kiek jau esamas padarė prieinamas ir suprantamas plačiajai visuomenei. Pavertė praktinės politikos įrankiu. Jis sakė, kad: valdžia turi neperžengti įstatymo numatytų ribų, kad politinės valdžios institucijos turi pasidalinti atskiromis funkcijomis, kad politinis valdžios centras turi persikelti į atstovaujamuosius įstatymų leidybos organus ir, kad visos valdžios šakos turi būti atsakingos rinkėjams.Drauge su valdžios institucijų atskaitingumo piliečiams įtvirtinumu valstybėje turi būti užtikrintos ir pagr. Pilietinės minties išraiškos, susivienijimų laisvės, nuosavybės teisė. Visi šie idealai skelbiami tokiuose žymiuose manifestuose kaip, 1776m. Amerikos nepriklausomybės deklaracija, 1787m. JAV konstitucija, 1789m. Prancūzijos žmogaus ir piliečių teisių deklaracija, 1791m. Prancūzijos konstitucija. 1791m. Amerikos teisių bilis. Demokratijos esmė, Jos stabilumas ir funkcionavimas Terminas “demokratija” – labai senas ir buvo vartojamas jau senovės Graikijoje. Iš graikų k. demokratija – liaudies valsžia. Tačiau šiuolaikinės demokratijos ištakų 17 – 18a. vakarų Europoje. Demokratinio valdymo esmė ir širdis yra valstybės tautos suvereniteto idėja. Tai reiškia, kad visus svarbiausius ir pagrindinius valstybės gyvavimo klausimus sprendžia tiktai valstybės piliečiai. JAV profesorius Aleksandras Štromas į klausimą, kas yra stabili demokratija siūlė tokį atsakymą: demokratija, tai: 1. Piliečio teisė dalyvauti formuojant valdžią ir kontroliuojant jos veiklą; 2. Šios teisės įgyvendinamos tiesiogiai arba per piliečių laisvai renkamus ir įgaliotus atstovus deputatus. 3. Rinkimai į valstybės valdžios organus privalo būti laisvi ir griežtai periodiški. 4. Laimėjusiai partijai per laisvus rinkimus formuoti vyriausybę, pralaimėjusioms partijoms sudaryti opoziciją. 5. Vyriausybės veikla turi būti vieša. 6. Visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalu suteikti galimybę laisvai kritikuoti vyriausybę ir jos politiką. 7. Teismo valdžia demokratijoje yra nepriklausoma nuo kokios nors kitos valdžios, išskyrus įstatymo valdžią. 8. Įstatymų leidžiamoji valdžia atskirta nuo vykdomosios valdžios Demokratija ir piliečių laisvė Norint sužinoti visų valstybės piliečių nuomonę, yra rengiama visuotinė piliečių nuomonės apklausa. Kuri vadinama plebiscitas, kuriuo paprastai vadinama aplausa dėl tautos apsisprendimo ir referendumas, kuriuo vadinami visi kiti valstybės tautos balsavimai, Plebiscitai ir referendumai yra svarbi priemonė, leidžianti taikyti tiesioginę demokratiją šiuolaikinėje valstybėje, tačiau jos efektyvumas tvarkant valstybės reikalus nėra labai didelis. Kadangi dėl šių referendumų trūkumų tiesioginės demokratijos taikymo galimybės šiuolaikinėje valstybėje yra labai ribotos, ji iš esmės yra ne tiesioginė, o atstovaujamoji. Tai reiškia, kad valstybės tauta įgyvendina savo suverenitetą ir valdo valstybę ne tiesiogiai, bet per savo išrinktus ir įgaliotus atstovus. Būtent tautos atstovų rinkimai yra pagrindinė tatos suvereniteto įgyvendinimo priemonė. Daugumos ir mažumos sąveikos demokratija Apibendrinant esminius šiuolaikinės demokratijos idealus, vrtybes ir nuostatas galima pažymėti tokius jos principus: 1. Daugumos principas, išreiškiantis liaudies suvereniteto, kaip aukščiausios valstybinės valdžios šaltinio demokratinėje visuomenėje prioritetą sprendžiant svarbiausias jos gyvavimo ir raidos problemas tiesioginiu, liaudies susirinkimo, arba atstovavimo, parlamento, būdu. 2. Mažumos teisė į opoziciją – įteisinta galimybė reikšti nesutikimą su įstatymais ir aktais, priimtais daugumos valia. 3. Piliečių politinės ir socialinės – ekonominės teisės ir laisvės, numatančios žodžio, įsitikinimų, sąžinės laisvę, visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, lyties, kalbos ar religijos. 4. Teisinis valstybės principas, išreiškiantis įstatymo viršenybę visose visuomeninio gyvenimo sferose ir garantuotasis visų piliečių lygiateisiškumas. 5. Viešumo principas, nusakantis valtybės organų pareigą laiku ir išsamiai informuoti visuomenę apie savo veiklos kryptis ir teisiškai atsakyti už jos obektyvumą. 6. Daugiapartiškumo principas būdingas deokratinėms visuomenėms ir atliekantis atkirą funkciją. 7. Laisvų rinkimų principas.Visi šie principai išreiškia valstybės pajungimą pilietinei visuomenei. Demokratijos pliuralizmas Pliuralistinė demokratija – tai šių dienų išsivysčiusių šalių socialinio-politinio valdymo forma, kuriai būdinga aktyvi pilietinė visuomenė. Tokia demokratija, susidedanti iš sąjungų, masinių politinių judėjimų ir partijų realiai kontroliuojapartinių jėgų sąveiką, garantuoja efektyvų įvairių socialinių sluoksnių, grupių interesų formavimą ir gynimą. Pliuralistinė moderniųjų laikų demokratijos teorija visiškai atsisakė tiesioginio visų piliečių dalyvavimo politiniame procese idėjos. Pliuralistinės demokratijos esmė ta, kad įvairios visuomenės grupės gali aktyviai dalyvauti politiniame procese. Joms suteikiama galimybė laisvai reklamuoti savo idėjines ir politines nuostatas. Demokratijos istoriškumas, jos kritinė analizė Istoriškai demokratijos sąvoka gilėjo ir platėjo. Iš pradžių demokratija reiškė politikų rūpestį suteikti žmogui laisvę valstybėje. Šiandien tai suprantama kaip politinė demokratija. Valstybei rūpinantis visų gyventojų sluoksnių gerove, kalbama apie socialinę demokratiją, o rūpinantis sąžinės laisve kalbama apie kultūrinę demokratiją. Demok. Remiasi 3 pagr. Idėjomis: Laisvės, Lygybės, Solidarumo. Istoriškai demokratija ne visai atitiko “liaudies valdžios” įvaizdį. Demokratija yra efektyviausia visuomenės vystimosi, klausimų sprendimo forma. Tikslinga skirti tokius istorinio-politinio demokratijos vystimosi tipus: 1. Antikinė demokratija, kuri reiškėsi politiniu ir geografiniu miesto valstybės pagrindu. 2. Luominė demokratija būdinga viduramžių miestams-respublikoms 3. Konstitucinė-teisinė demokratija atsirado Naujaisiais laikais ir grindžiama žmogaus prigimtinių teisių bei liaudies suverenumo principais. Išsiskyrė klasės ir sluoksniai, formavosi partijos. Pliuralistinė demokratija-tai šių dienų išsivysčiusių šalių socialinio-politinio valdymo forma, kuriai būdinga aktyvi pilietinė visuomenė. Valdžios fenomenas, jos legitimacija Valdžios fenomeno suprasti neįmanoma, neišsiaiškinus valdžios subjekto sąvokos, t.y., nesupratus, kas valdo, kas turi teisę įsakinėti, kieno valią vykdo prievartos aparatas, kieno interesus jis gina. Šis klausimas klausimas įvairiose valdžios teorijose yra painiausias, jo esmė giliai užmaskuota. Legitimumas – tai toks valdžios teisėtumas, kuris remiasi valstybės piliečių pasitikėjimu ir sutikimu paklusti. Kiekvienos valstybės valdžiai teko susidurti su savo valdžios legitimumo problema. Vyriausybės teisė valdyti piliečius yra įtvirtinama įvairiais būdais: TRADICINĖ vyriausybės valdžia – ilgą laiką susiformavęs žmonių įprotis paklusti. CHARIZMA-politiniai lyderiai charizmatinės asmenybės, valstybės valdžia remiasi teisinėmis procedūromis, kai valstybėje visos valdžios institucijos formuojamos pagal iš anksto parengtą planą. Lyderystė ir valdžia Lyderis yra tiktai vienas iš grupės narių, bet jis išsiskiria iš kitų tik tuo, kad imasi svarbiausio, gali vadovauti visai grupei. Kitaip tariant, žmogus tampa lyderiu tada, kada sugeba įtikinti ar kaip kitaip paveikti kitus, taip, kad šie apsiprendžia jam paklusti. Valdžia pirmiausia yra ypatinga žmonių santykių kaita, vienas žmogus paklūsta kito žmogaus valiai. Tam, kad atsirastų valdžia, turi būti tas, kas įsako ir tas, kas paklūsta. Valdžia yra skirstoma į 2 didesnes grupes: Akivaizdi V. Kur konkretu,as, suformuluotas įsakymas ir pan. Įsakančiojo valdžia ir paklūstančiojo nesipriešinimas. Neakivaizdi V. priešingai nėra lydima aiškiai suformuluoto įsakymo. Taip pat sunku nustatyti tiek valdžios šaltinį, tiek paklusimo motyvus. Elito esmė, jo vaidmuo, valdantysis elitas; jo klasifikacija Elito sąvoka pasirodė tik 19-20a. sandūroje. Elitas – tai maža ir gana uždara žmonių grupė, pasižyminti stabilia ir ribota struktūra bei stipriais vidiniais ryšiais. Politinis elitas – tai visuomenės viršūnė, kuri išreiškia klasės valią, tos valios įgyvendinimo mechanizmus ir yra pagrindinė vadovaujančių kadrų bazė. Pagrindiniai elito bruožai: 1. Asmenys, geriausiai įvertinti savo veiklos srferoje. 2. Žmonės moraliai ir intelektualiai pranašesni už mases. 3. Asmenys, jaučiantys didelę atsakomybę už visuomenės reikalus. Nedidelės grupės, susidedančios iš asmenų, užimančių svarbią padėtį politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime sudaro atitinkamai politinį, ekonominį, kultūrinį, karinį ir kt. Elitą. Demokratinės valstybės valdymo formos.Lietuvos politinė sist. Pažangiausia ir demokratiškiausia valstybių valdymo forma yra respublika. Demokratinė resp.- valst. Vadovas yra preziden. Renkamas konstit. Nustatytam laikotarpiui. Respublikinė valdymo forma skirstoma į parlamentinę ir prezidentinę respubliką. Parlamentas – tai tautos piliečių išrinktų atstovų susirinkimas, kuris turi įstatymų leidimo valdžią. Pats svarb. Parlamento darbas yra įstat, priėmimas, tuo tarpu prezidentinio ar pusiau prezidentinio atveju, dar reikia, kadjam pritartų valst. Vadovas. Vyriausybė už savo veiklą atsako parlamentui o ne prezidentui, PREZIDENTINIS VALDYMAS – prezidentas yra ne tik valstybės galva, bet ir vadovauja vyriausybei, Ministrų kabinetas yra atsakingas prezidentui, o ne parlamentui, pvz.:JAV. Taigi prezidentinis valdymas turi pranašumų, užkerta kelią tiek dažnų vyriausybės krizių pasikartojimui, parlamentinės daugumos savivalei. Būtent stabdžių ir atsvarų sist. Yra stiprus demokratijos apsaugos įrankis. Kaikurios šalys norėdamos išvengti parlamentinio, ar prezident. Valdymo trūkumų, įgyvendina pusiau prezidentinį valdymą, LT,: 1. Prezidentą renka ne parlamentas, bet tauta. 2. Ministrą pirmininką skiria prezidentas, tik parlamentui pritarus, 3. Prezid renkamas 5 m. pagal84 str. Skiria ministra pirm., paveda jam sudaryti vyriausybę. Pilietinės visuomenės samprata Per 14 laisvė metų sukūrėme demokratinę valstybės formą, bet dar neturime gyvybingos pilietinės bendrijos, be tokios bendrijos demokratinė valst, yra trapi, neapsaugota, nuo politinių katastrofų. Net geriausių ketinimų turinti valdžia negali sukurti pilietinės visuomenės. Tai pačių žmonių reikalas. Nėra gerai, kai valdžia ima tapatintis su valstybe, dar blogiau kai tai pradeda daryti piliečiai, Be supratimo, nuolatinio domėjimosi viešąja erdve, be dalyvavimo joje neįmanoma pilietinė visuomenė. Jaunimas šiandien gauna neblogas pilietinio švietimo pamokas, tačiau vyresnioji karta, dauguma perėjusi tik supaprastinto marksizmo pamokas. Tyrimai rodo, kad lietuvos visuomenė pagal savo vertybines orientacija, mažai kuo skiriasi nuo Gudijios, Rusijos ir kt. Taigi mūsų visuomenė yra sutrikusi. Reikia visiems dėti pastangas pilietinei visuomenei striprinti, reikia tvarkyti ne tik asmeninius, bet ir bendrus daugeliui žmonių visuomenės reikalus. Interesų grupės ir jų dalyvavimas politikoje Bet kuri piliečių grupė gali būti vertinama, kaip interesų grupė, jei tik jos interesai, bei galimybės juos patenkinti yar susiję su valstybės politika, su bendraisiais visuomenės reikalais. Interesų grupės skisrstomos pagal dydį, pagal jų veiklos būdą ir taktiką, pagal jų reikalavimų turinį. A. bal ir R .Milland nurodė 7 kintamuosius, p;agal kuriuos būtų tikslinga klasifikuoti spaudimo grupes- grupės legitimacija, politinio aktyvumi lygis, narystės pobūdis, organizacijos pobūdis, grupės egzist. Laikas. Grupės tikslai, grupės santykiai su valdžia.Int. grupėms būdinga:tiesioginė sąv. Su valdž instit. Netiesioginė įtaka per politines partija, netiesioginė įtaka pe viešąją nuomonę. Politinės partijos asmuo, paskirtis Pirmosios politikos partijos veikė antikos laikais pirm Graikijoje.Part lėšų šalt. Nario mok. Inter, grupių subsidijos, part prikl įmonių ir org pelnas, valstybės biudžetas, subsidijos iš užs. Organizac požiūriu – masinės ir kadr., ideologiniu kairė dešinė, Socialiniu pagal soc grupes. Lt partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 400 narių LR piliečių. Lietuvoje polit partijų nariais draudžiama būti KAM, VRM.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!