Populiarūs semantizmai bei daromos klaidos

ĮVADAS Lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, turi bendrinę kalbą. Ja rašomi raštai, spauda, kalbama per radiją ir televiziją. Be jos neįmanoma apsieiti valstybinių ir viešųjų įstaigų darbuotojams. Taip jau yra, kad visą gyvenimą vienaip ar kitaip susiduriame su kalbos kultūra. Kalbos kultūrą galime suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius tai kalbos kultūros pagrindas jokios kalbos grožybės negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Plačiąja prasme – kalbos kultūra, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką (kalba turi būti graži, vaizdinga, žodinga, įtaigi) ir kalbos etiką (kalba kultūringa, mandagi). Kalba, jos kultūra svarbu ir kiekvienai asmenybei. Tai bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. turtinga, išlavinta kalba galima tobuliau mąstyti, tiksliau reikšti mintis, perteikti patirtį. Kalbos taisyklingumo kriterijus reikalauja atsisakyti to, kas ne sava (ypač kai turime savų pakaitalų) arba kas nesisteminga ar apskritai netaisyklinga. Bendrinė kalba turi būti nedarkoma, tinkamai vartojama. Taigi panagrinėkime populiariuosius leksikos semantizmus (semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną). Semantizmai- žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės. Buhalterio darbe svarbi yra kanceliarinė kalba, ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir šiaip reikalų raštai. Rašydami dokumentus negalime suklysti, nes jeigu pavartosime žodį netinkama reikšme, mūsų gali nesuprasti. Todėl pasitelkime į pagalbą „Kanceliarinės kalbos patarimus“. Sužinosime, kaip kanceliarinėje kalboje reikia vartoti dažnai netinkamai pavartojamas žodžių reikšmes - semantizmus. Temą - populiarūs semantizmai, pasirinkau todėl, kad nagrinėdama semantizmus tikrai surasiu tokių žodžių, kurių prasmę vartoju netinkamai. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai kenkia kalbos taisyklingumui. Šis darbas padės man įsiminti daugelį žodžių, kurie viename ar kitame kontekste turi kitą prasmę. POPULIARŪS SEMANTIZMAI Daromos klaidos Galime išskirti šias daromų klaidų grupes: • Nesuprasti lietuviški žodžiai. • Perimtos svetimos reikšmės. Nesuprasti lietuviški žodžiai. Netinkama reikšme vartojamų lietuviškų žodžių nėra daug. Dažniau netinkamai pavartojami retesni, vienoje kitoje tarmėje užsilikę žodžiai. Šiuo metu girdime ir matome žodį abuojas pavartotą reikšme „abejingas“: Nebūkime abuoji (= abejingi) nusikalstamumui. Visa tai atsimuša į fantastišką valdininkų abuojumą (= abejingumą). Analizuojant žodžio abuojas vartojimą, kyla klausimas, kodėl taip skiriasi gyvosios kalbos ir dabartinių raštų šio žodžio reikšmė. Tikroji šio žodžio reikšmė yra „piktas, nedoras, bjaurus, abejingas“: Saugokis jaučio jis abuojas (= piktas). Tai nėra svetimų kalbų įtaka, todėl turime ieškoti vidinių priežasčių. Žodis abuojas pažystamas rytinei Lietuvos daliai. Daugiausia šį žodį vartoja miestelėnai, jaunimas, valdininkai. Jiems abuojas reiškia tą patį ką ir abejingas. Dabartinėje kalboje labai dažnai girdime prieveiksmį aplamai vartojamą apibendrinamąja kalba: Aplamai paėmus, jo darbas vertinamas teigiamai. Su tokiu žmogumi aš aplamai nesikalbėčiau. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne būdvardis aplamas paaiškinamas taip: „paviršutiniškas, neapsukrus, žioplas, apytikris“, ir iš jo padarytas prieveiksmis aplamai, vartojamas tik su tokiais sakiniais: Jis dirba aplamai (=paviršutiniškai). Galėjau aplamai (=apytikriai) pasakyti kiek tai tęsis. Prieveiksmį aplamai galime keisti kitu preiveiksmiu apskritai, arba ta pačia apibudinamąja reikšme galima vartoti ir prieveiksminę konstrukciją iš viso, arba išvis: Jis aplamai (= iš viso, išvis) nieko nesupranta. Žemaičių berods iš tiesų reiškia „aišku, žinoma, neabejotina, be kalbų“: Jie, berods (= rodos) giminės. Berods (= Rodos, turbūt, matyt), jie pažystami. Perimtos svetimos reikšmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Reaguodami į gyvenimo realijas, naujas sąvokas kūrė ir patys žmonės. Sovietmečio spauda buvo pilna pompastikos, atgarsių sustabarėjusių štampų. Jie stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino, prastėjo lietuvių miestiečių ir daugelio inteligentų šnekamosios kalbos kultūra. Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi. Daryti (atidaryti, uždaryti): atidaryti atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti, uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą); atidaryti, uždaryti dujas, vandenį (= paleisti dujas, vandenį; išjungti dujas, vandenį). Kadangi daryti atidaryti ir uždaryti tinka tik duris, langus skrynią, atidaryti naują spaustuvę. Daryti, atidaryti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau pradėti, vietoj atidaryti vartus tradiciškiau atkelti. Dėti(s), už(si)dėti: Jelena visada užsidėdavo (= užsimaudavo) šiltas kojines; eidama į darbą mama užsidėjo (= užsisegė) savo papuošalus. Galima uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, akinius, kuprinę. Netinka užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, reikia vilktis, apsivilkti, užsivilkti , kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis, užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną - segtis, batus- autis. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima dėti, uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, skrybėlę, akinius, kuprinę. „Kanceliarinės kalbos pararimuose“ sakoma, kad žodis uždėti vartojamas antspaudo ar kito ženklo spaudimo ar rašymo reikšme: uždėti antspaudą, spaudą, kirčio ženklą. Šis žodis nevartotinas žodžių ar teksto rašymo reikšme: uždeda (= užrašo) rezoliuciją, uždeda (= užrašo, parašo) datą. Taip pat šio žodžio nevartoti (pa) skyrimo, priteisimo reikšme: Baudas uždeda (= skiria) vykdomoji valdžia. Dėvėti: Įmonė prekiauja dėvėtais (=naudotais) brošiūravimo įrenginiais. Susidėvėjo (=sudilo) forminio cilindro guoliai. dėvime drabužius, avalynę: Uniforma buvo visiškai sudėvėta. Netinka reikšmėmis “naudoti, sudilti”. Gautis: Naudojant šią technologiją gaunasi(=išeina) labai kokybiški atspaudai. Kas čia tau gavosi (= Kaip čia tau pavyko, pasisekė? Kas čia tau išėjo?). Ką čia tu padarei (parašei, nupiešei...)? Neaišku, ar jiems gausis (= pavyks, pasiseks, išeis; ar iš to kas bus). Man nesigauna (= nesiseka, nepavyksta, neišeina). Vietomis taisytina ir kitaip: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Gavosi (= Susidarė) kebli padėtis. Išleidus tokią knygą, gautųsi (= būtų) unikalus leidinys. Dažnai gaunasi (= atsitinka, pasidaro, būna, esti) taip, kad pinigų atlyginimams neužtenka. Ar nesigaus (= neatsiras, nebus) ligoniui komplikacijų? Ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąskaitos balanse man nesigavo (= nesutapo). Tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo atsigauti. Žolė po lietaus atsigauna. Netinka reikšme „pavykti, pasisekti, išeiti". Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidos nebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks atspalvis (arba Gauname tokį atspalvį). Gaunasi (= Gaunamas) rastruotas vaizdas (arba Gauname rastruotą vaizdą). Paduoti: Dažai iš konteinerio paduodami(=tiekiami) į dažų aparatą. Pūstukai paduoda(=pučia) orą, kad lapai atsiskirtų vienas nuo kito. Daviklis paduoda(=siunčia) signalą, ir taip kinta spausdinimo greitis. Netinkama reikšmėmis “tiekti”. Rastis: Kur galėtų rastis (= būti) direktorius? Direktorius randasi atostogose (= atostogauja). Vilnius randasi (= yra, stovi) prie Neries. Mes dabar randamės (= esame) muziejuje. Aš dabar randuosi (= esu) buhalterijoje. Mes randamės (= esame) 36 auditorijoj. Netinka buvimo reikšme. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ aiškinama, kad žodis rastis vartotinas tik atsiradimo reikšme: Mums randasi (arba atsiranda) vis naujų sunkumų. Ilgainiui Žemėje radosi (arba atsirado) gyvybė. Randasi (Atsiranda) vis naujų darbų. Tačiau šis žodis nevartotinas buvimo ar būvio reikšme – tai didelė klaida: Atsakovas randasi (= yra, gyvena) kitame mieste. Direktorius randasi (= yra) savo kabinete. Rastis pas save – dviguba klaida – netinkamas veiksmažodis ir pasakymas pas save: Direktorius randasi pas save (= yra savo kabinete). Rastis atostogose – nevartotinas pasakymas, turi būti atostogauti, turėti atostogas. Skaityti: neabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį, knygą sako visa Lietuva. Tačiau: Skaitau (= Manau), kad tokiu mažu tiražu spausdinti neapsimoka. Jis skaitė (= laikė) save geru pjovėju (arba manė esąs geras pjovėjas). Skaitau (= Manau), kad reikia daryti kitaip. Mes skaitome (= manome; tinka ir esame įsitikinę, neabejojame), kad žemės ūkis atsigaus. Skaitykime (= Manykime, tarkime), kad reikalas sutvarkytas. Ar tu manęs žmogum neskaitai (= nelaikai)? Jis skaitė (= laikė) save geru specialistu (arba manė esąs geras specialistas). Skaityti netinka reikšmėmis „manyti, laikyti". Pinigus skaitykit (geriau skaičiuokit) neatsitraukę nuo kasos. Skaitykim (= manykim), kad egzaminas išlaikytas. Kanceliarinėje kalboje žodis skaityti vartojamas rašto skaitymui, pinigų sumos ar kokio kito kiekio skaičiavimui reikšti, bet geriau vartoti skaičiuoti: Skaityti nevartotinas manymui, nuomonės turėjimui nusakyti. Statyti - geras daugiareikšmis veiksmažodis. Visi sakome Stato namą, tiltus, kilpas, sargybą... Pirmiausia netinka reikšmėmis „sudaryti, parašyti": tvarkaraštį, planą, grafiką sudarome (ne sustatome); aktą, protokolą reikia (su)rašyti (ne sustatyti); pažymys rašomas (ne statomas); taškas, kablelis, kiti skyrybos ženklai dedami, rašomi (ne statomi). Vartotina kelti klausimą, reikalavimą (dažnai tiks ir klausti, reikalauti), kelti sąlygą, tikslą, kokią kandidatūrą (ne statyti klausimą, reikalavimą, statyti sąlygą, tikslą, kokią kandidatūrą). Keliai, dujotiekiai tiesiami (ne statomi); telefonas įvedamas (ne statomas, pastatomas); skaitiklis įtaisomas, įmontuojamas (ne pastatomas); kiti kokie dalykai gali būti įrengiami (ne pastatomi). Ateitį, naują gyvenimą geriau kurti negu statyti; nepriklausomybė buvo atkurta geriau negu atstatyta. Rašant reikalų raštus statyti nevartotinas siūlymo, klausimo ar reikalavimo kėlimo reikšme: Darbininkai statė reikalavimą (= reikalavo) padidinti darbo užmokestį. Nevartotina su darymo, rašymo ar parašymo reikšmėmis: Sustatė (= Sudarė, parengė) tvarkaraštį. Sutikti: Spalvų nesutapimas- dažniausiai sutinkamas(=pasitaikantis) spaudos brokas. Reklaminėse skrajutėse sutinkama(=randama) nemažai kalbos kultūros klaidų. Kalbant apie radimą, pastebėjimą, aptikimą, pasitaikymą, buvimą. Sutikti geriau nevartoti. sutinkame tai, kas juda, eina priešais: sutikau draugą, giminę..., ką priimame: sutiksime svečius, kas periodiškai priartėja: sutikome Naujuosius metus... ir t.t. Talpinti: Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo) laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime). Nuotrauką patalpino į stendą (= įdėjo į stendą, pakabino stende). Turistus patalpinsime (= įkurdinsime, apgyvendinsime) viešbutyje. Tėvai vaiką patalpino (= atidavė, pradėjo leisti) į darželį. Pirmiausia nevartotina reikšme „spausdinti, dėti". Talpinti - daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant: Ar sutalpinsi viską į lagaminą? Dobilus talpinome į daržinę. Pasispaudę talpinsimės. Dirbant girdžiu kaip kompiuterinio programavimo specialistai sako: Duomenis patalpinome (= įdėjome) į internetinę svetainę. Tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius, mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10 metų. Tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius, mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10 metų. Žinoti - norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos". Sakome: Gerai viską žinau, t.y. esu informuotas. Žinau tą įvykį, t.y. pats mačiau arba apie jį girdėjau. Netinka reikšmėmis „išmanyti, pažinti": Spaustuvininkas turi gerai žinoti(= išmanyti) spausdinimo technologiją. Koks vadovas, jeigu nežino (= nepažįsta) savo pavaldinių? Mergaitės nežino (= neišmano) technikos. Mokytojas turi žinoti (= išmanyti, mokėti) savo dalyką. Tėvai gerai žino (= pažįsta) savo vaiką. Netinka žinoti reikšme „mokėti": Jis žino (= moka) anglų kalbą. Žinau (= Moku) tą eilėraštį - jeigu atmintinai, o žinau ~ kad tas eilėraštis sukurtas arba jo pavadinimą. Ar žinai (= moki, esi išmokęs) pamoką? Reiškia - visada tinka veiksmažodiška vartosena: Ką tas žodis reiškia? Sveikata daug reiškia. Jie jam reiškia pagarbą. Netinka reiškia vartoti įterpiniu - keistina įterpiniu vadinasi, išvados žodžiu taigi: Reiškia (= Taigi, vadinasi), tu neišmokai. Reiškia (= Vadinasi), jis serga. Jūs, reiškia (= vadinasi), mums sakėte netiesą. Reiškia (= Taigi, vadinasi), kūnai nuo šilumos plečiasi. Naują darbuotoją reikia apmokyti(=išmokyti) dirbti su įrišimo mašina. Atremontuotose (=Suremontuotose) patalpose bus knygrišykla. Laikraštyje atspausdintas (=išspausdintas) straipsnis apie mus. Spaudos formos lempų šviesoje išlaikomos (=palaikomos) keletą minučių. Net ir nedidelės vibracijos gal iššaukti (=sukelti) atspaudo iškraipymus. Užsakovai buvo perspėti (=įspėti) apie kainų pakeitimus. Dažai tolygiai užnešami (=užtepami) ant popieriaus. Prireikė pajungti (=įjungti) ir kitą spausdinimo sekciją. Paskaičiavo(=suskaičiavo) darbo užmokestį. Pasitaiko ne sava reikšme pavartojamų šiaip jau gerų daiktavardžių (davinys, sąstatas, stovis): Davinys: mokslo, statistikos, apklausos daviniai (= duomenys), pažangumo daviniai (= duomenys), davinių (= duomenų) paieška, kaupimas, apdorojimas. Davinys - tai maisto arba pašaro kiekis, porcija: Ekskursantai gavo sausą davinį. Tiek šieno karvei yra paros davinys. Visomis kitomis reikšmėmis davinys (daviniai) netinka, o tinka duomenys. Sąstatas - tik traukinio: vienas po kito sustatyti vagonai. Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: medžiagos sąstatas (= sudėtis), komisijos, komiteto, tarybos, komandos, choro, orkestro sąstatas (= sudėtis); Stovis - žodynuose nurodoma, kad įmanoma pavartoti stovėjimo reikšme, nors daugeliui tokia vartosena neįprasta: Stovis eilėje atsibosta. Kitomis reikšmėmis stovis netinka: patalpų, daiktų stovis (= būklė), žmogaus dvasinis stovis (= dvasinė būsena), karo stovis (= karo padėtis). Pasitaiko ir kitų ne savo reikšme pavartojamų daiktavardžių, pvz.: baltiniai, eilė, ratas: Baltintai - paprastai apatiniai drabužiai, apatiniai marškiniai (dabar bet kokios spalvos, o seniau būdavo tik balti): drobiniai, medvilniniai baltiniai; pasikeisti baltinius. Žodis baltiniai nevartotinas vietoj marškiniai, kurie dėvimi viršuje: Į darbą jis ateidavo melsvais baltiniais (= marškiniais). Apsivilko baltinius (= marškinius), pasirišo kaklaraištį; Eilė - ne viena reikšme vartotinas žodis: eilė susidaro prie kasos, prie prekystalio arba stovi kelios eilės kėdžių; kas nors daroma iš eilės. Žodis eilė, posakis visa eilė netinka nekonkretaus kiekio reikšme. Kam sakyti Eilė (arba Visa eilė) darbuotojų buvo apdovanoti! Juk tiksliau, aiškiau - Daug, nemaža, visas būrys, visa grupė, keliasdešimt, o gal tik keliolika, keletas darbuotojų buvo apdovanoti. Kartais tokį eilė tikslinga praleisti: vietoj Rasta eilė pažeidimų užtektų Rasta pažeidimų. Kanceliarinėje kalboje vartojami posakiai eilės numeris, eilės tvarka, iš eilės: Darbo sutartys registruojamos eilės tvarka, Metodinės komisijos pirmininkas renkamas dviem kadencijom iš eilės. Ratas, ratelis - turi daug reikšmių: skritulys su stipinais ar be jų; pirmenybių ir pan. dalis; sritis, sfera, o ratelis - dar ir verpimo prietaisas; šokis ratu. Žodžiai ratas, ratelis vengtini „būrio, būrelio, kompanijos" reikšme: platus ar siauras bendraminčių, draugų, verslininkų, politikų, mokslininkų... ratas (- didelis ar mažas bendraminčių, draugų, verslininkų, politikų, mokslininkų... būrys); artimųjų, draugų ratas (- būrys, būrelis, grupė); metodinis ratelis (- metodikos būrelis); istorinis ratelis (- (jaunųjų) istorikų būrelis). Kartais ratas, ratelis sakiniui nebūtinas ir mestinas: saviškių ratas (- saviškiai), saviškių rate (- tarp saviškių); klausytojų ratas nedidelis (- klausytojų nedaug); platus interesų ratas (- daug interesų; didelė interesų įvairovė); didėja paslaugų ratas (- daugėja paslaugų); iškėlė platų klausimų ratą (- daug klausimų). Iš ne sava reikšme pavartojamų verstinių būdvardžių ir dalyvių bei iš kai kurių jų padarytų prieveiksmių „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše" minimi gyvybingas, -a; glaustas, -a; kurčias, -ia; priešakinis, -ė; sekantis, -i; vedantis, -i; vieningas, -a: Gyvybingas, -a - tinka reikšme „kupinas gyvybės, gajus", pvz.: Tai gyvybingas augalas. Netoleruotina reikšme „nepasenęs, -usi; tinkamas, -a vartoti": gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai; Glaustas, -a - tinka reikšme „suglaustas, sutrauktas, suspaustas", pvz.: Jo rašysena glausta. Nevartotina, kai glaustumo nėra: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką); Sekantis, -i - tinka kaip dalyvis: Šeimininką sekantis šuo sustojo. Tai motinos pavyzdžiu sekanti duktė. Netinka vietoj įvardžių „šis, -i; šitoks, -ia; toks, -ia" (prieš išvardijimą): Vilniuje dabar veikia sekančios (= šios, tokios) parodos, Posėdyje dalyvavo sekantys (= šie) komiteto nariai, Reikia atlikti sekančius (= šiuos, šitokius, tokius) darbus. Netinka ir vietoj „štai kas, štai kodėl" (prieš aiškinimą): Atsakydamas į Jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!