Prancūzijos, Italijos ir Anglijos teatrai

Temos aktualumas. Šiomis dienomis nėra labai aktualu, kas dedasi tokių šalių kaip Prancūzijos, Italijos ar Anglijos teatruose. Nesvarbu, ar spektakliai, suvaidinti tuose teatruose, mums yra žinomi, ar režisieriai, kūrę tuos spektaklius dar yra gyvi. Ir net nežinome kuo aplamai teatrai yra tokie svarbūs žmonijai. Šiame darbe sužinosime keletą dalykų apie Prancūzijos, Italijos ir Anglijos teatrus, spektaklius, vaidintus tuose teatruose, žymiausius režisierius, dirbusius tuose teatruose ir dar keletą istorijų.
Darbo tikslas – pristatyti tris skirtingus teatrus, pastatytus Prancūzijoje, Italijoje ir Anglijoje.
1. Išanalizuoti objektų sukūrimo kontekstą.
2. Apibūdinti Prancūzijos, Italijos ir Anglijos teatruose statytus spektaklius ir dirbusius žymiausius režisierius.
3. Išsiaiškinti architektūrines savybes ir pastatų būklę šiomis dienomis.
Literatūra ir metodai. Šiam darbui naudojama įvairios knygos apie meną, kultūrą, įvairias šalis, jų pastatus ir pan. Taip pat buvo skaitomi laikraščiai ir žurnalai apie teatrus, spektaklius ir režisierius. Taipogi naudojamasi sava ir pažįstamų patirtimi apie tam tikrus teatrus.
1 dalis. Objektų sukūrimo kontekstas.
„Comedie-Francaise“ teatras Prancūzijoje. Jean Baptiste Poquelin(pasivadinęs Moliere), žymiausias Prancūzijos komedijų autorius, pirmuosius pasirodymus rengė viename pertvarkytame Paryžiaus teniso korte kartu su savo trupe. Deja, “L’Illustre-Theatre” pavadintas Moljero draugų teatras neturėjo pasisekimo, tad trupė leidosi į provinciją ir ėmė gyventi įprastą to meto klajojančių artistų gyvenimą. Moljeras ir jo trupė vaidino lydimi beveik nenuslūgstančios sėkmės. Jam priklauso ir keleto prabangių pramoginių renginių Versalyje bei dvare rodytų pjesių autorystė. Paskutinį kartą Moljeras pasirodė “Palais-Royal”, 1673 m.vasario 17d. rodytame “Tariamame ligonyje” ir po kelių valandų mirė. Būdamas tobuliausias atsidavusio teatro žmogaus pavyzdys, derinęs aktoriaus, vadovo ir dramaturgo veiklą, Moljeras ne tik rašė komedijas, bet ir buvo jungiamoji grandis tarp dviejų iškiliausių Prancūzijos klasicistinių tragedijų autorių (Corneille Nicomede ir Racine). Po Moljero mirties prancūzų teatro šlovė kiek priblėso. Bet jo trupė 1680 metais, vadovaujama jo našlės ir jos antrojo vyro, buvo Liudviko XIV sujungta su dar dviem trupėm. Jiems visiems kartu labai gerai sekėsi. Taip per devynerius metus susiformavo “Comedie-Francaise”,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!