Radioaktyvumas, jo atradimas, kilmė bei savybės

Radioaktyvumas – tai reiškinys, įrodantis atomo branduolio sudėtinę sandarą. Jį atrado Antuanas Anri Bekerelis 1896 m. A. A. Bekerelis ilgai tyrinėjo ir saulės apšviestų medžiagų švytėjimą. Tokioms medžiagoms priskiriamos ir urano druskos, su kuriomis mokslininkas ir darydavo bandymus. A. A. Bekerelis suvyniojo fotografinę plokštelę į storą juodą popierių, pabėrė ant viršaus urano druskos kruopelių ir padėjo prieš saulę. Išryškinta plokštelė pajuodavo tose vietose, kur gulėjo urano druska. Jis priėjo prie išvados, kad uranas skleidė kažkokius spindulius, kurie prasiskverbia pro neskaidrius kūnus ir veikia fotografinę plokštelę. Iš pradžių buvo manyta, kad šį spinduliavimą sukelia saulės spinduliai, tačiau kito bandymo metu, kai jis plokštelę įdėjo į stalčių, o ant jos uždėjo varinį kryžių, padengtą vario druska, po kelių dienų, išryškinęs plokštelę, pastebėjo kryžiaus formos dėmę. Tai reiškė, kad urano druskos savaime, be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kažkokius spindulius.
Marija ir Pjeras Kiuri iš urano rūdos išskyrė du nežinomus iki to laiko radioaktyvius elementus – radį ir polonį. Gavus radį paaiškėjo, kad radioaktyviųjų procesų metu išsiskiria be galo daug energijos. Radis skyla keliomis stadijomis. Jam skylant išsiskiria 2 ·10³ kartų daugiau energijos, negu sudegant tokiai pat masei akmens anglies. Radioaktyviomis vadinamos medžiagos, kurios gali savaime skilti, kartu skleisdamos radioaktyvųjį jonizuojantį spinduliavimą. Ši radioaktyvių medžiagų savybė vadinama radioaktyviųjų medžiagų savybė vadina radioaktyvumu.. Radioaktyvumas susidaro todėl, kad nuo kai kurių cheminių elementų branduolių atitrūksta atskiros dalelės. Pats branduolys tuo atveju virsta kito cheminio elemento branduoliu. Tokiu būdu vyksta radioaktyviųjų elementų skilimas . Nuo radioaktyviųjų branduolių gali atitrūkti alfa ir beta dalelės. Dėl šios priežasties atitinkamos rūšies skilimai vadinami alfa ir beta skilimu. Labai dažnai šių skilimų metu sklinda tam tikros rūšies kieti elektromagnetiniai spinduliai – gama kvantai. Skildami radioaktyvūs elementai virsta stabiliais izotopais. Tačiau dažnai šie kitimai sukelia eilę kitų nuoseklių pasikeitimų, kuriems vykstant, susidaro tarpinių radioaktyvių izotopų.
Alfa, beta ir gama spinduliai.
Alfa, beta dalelės ir gama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!