Rimas Tuminas. Režisieriaus kūrybiniai principai

Šiame darbe apžvelgiami Lietuvos teatro režisieriaus R.Tumino kūrybiniai principai.
Darbo tikslas – pristatyti R.Tumino kūrybą, atskleisti režisieriaus pasaulėžiūros ypatybes, kūryboje dominuojančias temas bei aktorius.
Pradžioje apžvelgiami R.Tumino svarbiausi kūrybiniai biografijos faktai, nuopelnai teatrui. Toliau – analizuojama režisieriaus kūryba: spektaklių temos, bendradarbiavimas su aktoriais ir kt. Rašant darbą, remiamasi knyga “Lietuvos teatras” bei straipsniais internete.
1998 m. paskiriamas Lietuvos nacionalinio dramos teatro generaliniu direktoriumi. Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo R.Tuminą Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu už indėlį į tautinę kultūrą. O 1999 m. spektaklis “Maskaradas” pelno aukščiausią Rusijos Federacijos teatro srities apdovanojimą “Auksinę kaukę” už geriausią Rusijoje parodytą užsienio spektaklį.5 2000 m. Tuminas tampa Rusijos Federacijos valstybinės premijos laureatu už indėlį į Rusijos Federacijos literatūrą ir meną.
Rimas Tuminas – ir psichologas, ir režisierius – romantikas, lyrikas ir pokštininkas, tikras teatro puoselėtojas. Pakeltas į vieną aukštumą su seniai šlovinamais režisieriais J.Jurašu, E.Nekrošium, J.Vaitkum.
Tuminas – neramios dvasios, labai atkaklus žmogus, sugebantis pasiekti savo tikslą. Tai įrodo jo didelis siekis turėti savo teatrą. “Vilniaus Mažasis teatras – ilgai nešiotas kūdikis, brandos etapas, kai nebėra laiko atsitiktinumams.”7 Šis teatras neturėjo ir iki šiol neturi savo patalpų, todėl trupė (tai atskilusi Vilniaus akademinio dramos teatro aktorių grupė) savo spektaklius vaidina Akademinio dramos teatro salėse. “Spektaklis “Čia nebus mirties” (1989), kurį Tuminas pastato su kai kuriais Akademinio dramos teatro aktoriais, tampa pretekstu įsikurti ir naujai trupei. Jautrus poetiškas ir subtilus “Čia nebus mirties” pastatymas tapo sąlygiškesnės psichologinės vaidybos, kuri rėmėsi poetiniais, lyriniais elementais, pavyzdžiu ir įrodė režisieriaus ketinimus ieškoti savo teatro kalbos, eksperimentuoti. Antrasis trupės spektaklis A.Čechovo “Vyšnių sodas” buvo sutiktas kaip neabejotina režisieriaus ir aktorių sėkmė, pralenkusi “užsikonservavusį” tradicinio psichologinio – realistinio teatro sultyse Akademinį dramos teatrą. Mažasis teatras, vaidinęs mažojoje salėje, ir todėl toks buvo pasirinktas teatro pavadinimas, neskelbė savo novatoriškos krypties, nesistengė tapti moderniu ar avangardiniu.”8
“ “Kiekvieno žmogaus pasąmonėje yra teatras”. Tumino mintis – lyg kelrodis jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!