Ilgaamžėje žmonijos politinėje istorijoje rinkimai buvo žinomi jau labai seniai. Jie buvo naudojami senovės Graikijos miestuose-valstybėse, o viduramžiais kai kuriuose kraštuose (tarp kurių yra ir Lietuvos-Lenkijos valstybė) būdavo renkami karaliai. Tačiau rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai yra nepaprastai svarbūs visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado palyginti neseniai, tik XVIII amžiaus pabaigoje - XIX amžiaus pradžioje, pradėjus įgyvendinti demokratinį valstybės valdymo būdą.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje iki 1789 metų revoliucijos, jeigu ir vykdavo rinkimai, tai visi gyventojai juose nedalyvaudavo, o pats atstovavimas buvo luominis. Visi luomai savo atstovus rinkdavo atskirai. Tuo tarpu 1789 metais Prancūzijoje pirmą kartą rinkimų teisė buvo paskelbta valstybės piliečių teise, panaikinti luomai ir visi žmonės pripažinti lygūs prieš įstatymą.
Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad suverenitetas priklauso žmonėms, valstybės tautai. Tačiau tauta savo valdžią įgyvendina netiesiogiai, bet per renkamus atstovus. Taigi rinkimų paskirtis ir yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų ' suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai - rinkėjai iš daugelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki ir kuriems sutinka suteikti teisę valdyti valstybę.
Savaime suprantama, kad valstybės vyriausybė gali būti sudaryta ir be rinkimų, tačiau tokiu atveju tos vyriausybės legitimumas bus pagrįstas jau ne demokratiškai išreikšta tautos valia, o kitokiais jo užtikrinimo būdais, pavyzdžiui: tradicija, vado charizma ar net atvira prievarta. Tačiau tik rinkimais sudaryta vyriausybė turi patį tvirčiausią pagrindą savo valdžiai pateisinti, savotišką neabejotinai teisėtos valdžios aureolę.
Kartais rinkimai panaudojami priešingiems negu demokratijos įgyvendinimas tikslams. Rinkimai - gana sudėtinga procedūra, ištisas įvairių vienas po kito einančių veiksmų procesas. Visada yra galimybių kurioje nors vietoje rinkiminį procesą nežymiai pažeisti, suklastoti, ir rinkimai iš demokratijos įgyvendinimo priemonės virsta propagandiniu spektakliu.
Todėl, kad geriau suprasti rinkimų esmę referate aptarsiu rinkimų organizavimo proceso pagrindines sudedamąsias dalis ir etapus.
4) Kandidatų iškėlimo ir registravimo;
5) Balsavimo;
6) Rezultatų nustatymo ir mandatų suteikimo.
Rinkimų teisė - tai piliečių teisė dalyvauti...
Šį darbą sudaro 1572 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!