Rinkimų organizavimas ir tvarka

Ilgaamžėje žmonijos politinėje istorijoje rinkimai buvo žinomi jau labai seniai. Jie buvo naudojami senovės Graikijos miestuose – valstybėse, o viduramžiais kai kuriose kraštuose būdavo renkami karaliai. Tačiau rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai turi nepaprastai didelę svarbą visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado palyginti neseniai, tik XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, pradėjus įgyvendinti demokratinį valstybės valdymo būdą.
Pagrindinis demokratinio valdymo principas – suvereniteto priklausymas tautai.1 Tačiau tauta savo valdžią įgyvendina netiesiogiai, o per renkamus atstovus. Taigi rinkimų paskirtis ir yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės vyriausybės suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai – rinkėjai iš daugelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki, patiki atstovų iki rinkiminiais pažadais ir sutinka suteikti jiems teisę valdyti valstybę.2 Savaime suprantama, kad valstybės vyriausybė gali būti sudaryta ir be rinkimų, tačiau tokiu atveju tos vyriausybės legitimumas bus pagrįstas jau ne demokratiškai išreikšta tautos valia, o kitokiais legitimumo užtikrinimo būdais, kaip, pavyzdžiui: tradicija, vado charizma ar net atvira prievarta. Tačiau tik rinkimų būdu sudaryta vyriausybė turi patį tvirčiausią pagrindą savo įteisintai valdžiai.
Kaip tik dėl to šiuolaikiniame pasaulyje rinkimai buvo pradėti plačiai naudoti ir tokiose valstybėse, kurių niekaip neišeina pavadinti demokratinėmis. Rinkimai dažnai iš demokratijos įgyvendinimo priemonės pavirsta savotišku spektakliu, propagandos kompanija, kurios tikslas ne tautos atstovų išrinkimas ir įteisinimas. Rinkimai yra patogus būdas nedemokratiškai vyriausybei vaizduoti visuomenės ir kitų valstybių akivaizdoje save kaip tikros demokratijos įsikūnijimą.
Taigi, šiame referate nagrinėsiu rinkimus – kaip politinį procesą, reiškinį. Apžvelgsiu rinkimų teisės ir rinkimų sistemos sąvokas, rinkimų teisės rūšis bei principus, nagrinėsiu rinkimų organizavimą ir rinkimų formas.
3. Rinkėjų sąrašų sudarymo;
4. Kandidatų iškėlimo ir registravimo;
5. Priešrinkiminės kampanijos;
6. Balsavimo;
7. Rezultatų nustatymo ir mandatų suteikimo.
Taigi, dabar panagrinėkime visą rinkimų organizavimo tvarką detaliau.
Rinkimų teisės nustatymas nulemia tai, kaip praktiškai bus įgyvendinta demokratija – visos tautos teisė rinkti savo atstovus. Tam, kad pilietis galėtų dalyvauti rinkimuose,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!