Rinkiminė elgsena Lietuvoje

Praeito dešimtmečio pradžioje žlugus Tarybų Sąjungai ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įgavus visas suverenias teises, kartu su teisinės valstybės kūrimu ir demokratinio režimo įvedimu iškilo būtinybė pasirinkti rinkimų sistemą. Naujos politinės jėgos atėjusios į valdžią per rinkimus, surengtus dar pagal senuosius rinkimų įstatymus, savaime suprantama turėjo jos pakeisti. Paprastai buvo keičiamos ne tik rinkimų sistemos, bet ir konstitucijos, be abejo turėjo pasikeisti ir pačių rinkėjų mąstymas, persiorientuoti nuo “bandos” rinkimų, kai žmonės buvo “varomi” vos nepriverstinai, o kai kuriais atvejais ir priverstinai į rinkimus, prie tikrų, demokratinių rinkimų kai rinkėjas pats apsisprendžia už kuri kandidatą ar partiją atiduoti savo balsą.
Taigi šiame rašto darbe pamėginsiu išsiaiškinti kokie yra vieno ar kito rinkėjo pasirinkimo motyvai atiduodant savo balsą už vieną ar kitą kandidatą. Kokie veiksniai verčia pilietį atlikti savo pilietinę pareigą, tai yra dalyvauti rinkimuose. Kas tai, viltis, simpatija vienam ar kitam kandidatui, nostalgija ar tiesiog atidavimas balso bet kam kad nuraminti savo sąžinę jog pareiga atlikta? Kokie veiksniai įtakoja rinkėjo apsisprendimą dalyvauti ar ne dalyvauti rinkimuose. Ar tam turi įtakos išsilavinimas, tautybė, lytis ar amžius? Visa tai ir pamėginsiu išsiaiškinti šiame rašto darbe.
Aukščiau išvardintas veiksnių grupes R. Daltonas analizavo remdamasis tradiciniais kriterijais, tokiais kaip: lytis, išsilavinimas, amžius, priklausomybė partijoms ir profesinėms sąjungoms, pasitenkinimas demokratinių procesu ir tapatybė kairės – dešinės ideologiniame spektre.
Kaip ir kitose pokomunistinėse Vidurio Europos demokratijose, taip ir Lietuvoje, kai kurie išvardinti kintamieji nėra reikšmingi dalyvavimo politikoje lygiui.5 Pirmiausia tai galioja narystės partijose ir profsąjungose kriterijui, tuo tarpu Lietuvos partijos nei 1990metais nei 1996 metais nebuvo masinės politinės organizacijos.
Kitą vertus, Lietuvoje dalyvavimą politikoje kur kas daugiau veikė tautybės, religijos ir gyvenamosios vietos veiksniai.
Toliau, gana svarbus aspektas: kokius politinius veiksmus, pasirinkti aktyvumui nustatyti?
Paanalizuokime rinkėjų aktyvumo nuostatos, rodančias jų nusiteikimą balsuoti Seimo rinkimų išvakarėse 1992 metais ir 1996 metais.
Šį kartą rinkėjų aktyvumas analizuojamas remiantis ne demografiniais, o ideologiniais ir vertybiniais kriterijais....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!