Saugomos teritorijos (draustiniai, rezervatai, nacionaliniai bei regioniniai parkai) Lietuvoje

Draustiniai – teritorijos, kuriose saugomos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingos vietos, jose esantys gamtos ir kultūros paveldo kompleksai ir objektai (vertybės), jų kraštovaizdis, biologinė įvairovė ir genofondas. Rezervatai - absoliučios apsaugos teritorijos, steigiamos siekiant sudaryti visapusiškas sąlygas natūraliai gamtinių procesų eigai arba kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) autentiškumui palaikyti. Regioniniai parkai steigiami gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu svarbiems regiono kraštovaizdžiams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Vietovei suteikiamas nacionalinio parko statusas padeda išsaugoti jos ekosistemų tipiškumą ir unikalumą, gamtinį ir kultūrinį paveldą, atkurti pažeistus gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, kartu propaguoti ir puoselėti regionų etnokultūros tradicijas. Iki šiol įsteigti Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai. Visos šios teritorijos ir Lietuvos Raudonoji knyga yra labai svarbios mūsų valstybei bei visai žmonijai.
Draustiniai – teritorijos, kuriose saugomos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingos vietos, jose esantys gamtos ir kultūros paveldo kompleksai ir objektai (vertybės), jų kraštovaizdis, biologinė įvairovė ir genofondas. Šių teritorijų vertybių apsauga garantuojama nenutraukiant jose ūkinės veiklos. Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.
• Zoologinius (Steigiami retosioms ir nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti: šiai draustinių grupei priklauso teriologiniai, ornitologiniai, herpetologiniai, ichtiologiniai, entomologiniai ir kitų rūšių draustiniai);
• Botaninius – zoologinius (Steigiami retųjų bei nykstančių rūšių laukiniams augalams, grybams ir gyvūnams, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti. Lietuvoje yra 14 šio tipo draustinių, daugelis jų apima dideles teritorijas. Antai Žaliosios girios draustinis (Panevėžio r.), skirtas saugoti miško augalų bendrijoms ir gyvūnijai, būdingai Vidurio Lietuvos lygumai, yra 3029 ha ploto, Praviršulio tyrelio draustinis (Radviliškio r. ir Raseinių r.) skirtas Praviršulio aukštapelkės, jos regų augalų ir gyvūnų apsaugai, – net 3292 ha ploto. Virbalgirio draustinyje (Vilkaviškio r.) saugomas unikalus liepynas, įvairūs retieji augalai ir gyvūnai. Tyrulių draustinis (Radviliškio r. ir Šiaulių r.) – tai po daug metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!