Semantizmai

Klaipėdos Socialinių Mokslų Kolėgija Vilniaus Filialas Kalbos kultūros referatas SEMANTIZMAI atliko: priėmė: 2004 Semantizmai- žodžiai, vartojami netinkama reikšme. Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Jie stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino. Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai - veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi. daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka: daryti (atidaryti, uždaryti) duris, langus, skrynią, atidaryti naują spaustuvę. Netinka: atidaryti atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti, uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą); atidaryti, uždaryti dujas, vandenį (= paleisti dujas, vandenį; išjungti dujas, vandenį). Vietoj daryti, atidaryti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau pradėti, vietoj atidaryti vartus tradiciškiau atkelti; dėti(s), už(si)dėti - vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, akinius, kuprinę. Netinka užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, reikia vilktis, apsivilkti, užsivilkti , kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis, užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną - segtis, batus- autis. dėvėti - dėvime drabužius, avalynę: Uniforma buvo visiškai sudėvėta. Netinka reikšmėmis “naudoti, sudilti”: Įmonė prekiauja dėvėtais (=naudotais) brošiūravimo įrenginiais. Susidėvėjo (=sudilo) forminio cilindro guoliai. gautis - tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo atsigauti. Žolė po lietaus atsigauna. Netinka reikšme „pavykti, pasisekti, išeiti". Naudojant šią technologiją gaunasi(=išeina) labai kokybiški atspaudai. Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidos nebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks atspalvis (arba Gauname tokį atspalvį). Gaunasi (= Gaunamas) rastruotas vaizdas (arba Gauname rastruotą vaizdą). nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis. Sakytina: Tirpalas pašalina (ne nuima) fotosluoksnį nuo fotoformos. Knygoms ir žurnalams panaikintas (ne nuimtas) 5 procentų pridėtinės vertės mokestis. Meistras sumažino (ne nuėmė) spausdinimo greitį. Darbuotojams nebeskyrė (ne nuėmė) priedų. paduoti- netinkama reikšmėmis “tiekti”: Dažai iš konteinerio paduodami(=tiekiami) į dažų aparatą. Pūstukai paduoda(=pučia) orą, kad lapai atsiskirtų vienas nuo kito. Daviklis paduoda(=siunčia) signalą, ir taip kinta spausdinimo greitis. rastis - tinka tik atsiradimo reikšme: Šiuo metu randasi vis daugiau nedidelių spaustuvių. Netinka buvimo reikšme: Kreidinis popierius randasi(=yra) sandėlyje. Knygrišykla randasi(=yra) šalia spausdinimo cecho. skaityti - neabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį, knygą sako visa Lietuva. Tačiau skaityti netinka reikšmėmis „manyti, laikyti": Skaitau (= Manau), kad tokiu mažu tiražu spausdinti neapsimoka. Jis skaitė (= laikė) save geru pjovėju (arba manė esąs geras pjovėjas). Skaityti ne savo reikšme - labai didelė ir dažna klaida. sutikti - sutinkame tai, kas juda, eina priešais: sutikau draugą, giminę..., ką priimame: sutiksime svečius, kas periodiškai priartėja: sutikome Naujuosius metus... ir t.t. Kalbant apie radimą, pastebėjimą, aptikimą, pasitaikymą, buvimą, sutikti geriau nevartoti: Spalvų nesutapimas- dažniausiai sutinkamas(=pasitaikantis) spaudos brokas. Reklaminėse skrajutėse sutinkama(=randama) nemažai kalbos kultūros klaidų. talpinti - daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant: Kartono atraižas talpino į konteinerius.). Pirmiausia nevartotina reikšme „spausdinti, dėti": Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo) laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime). tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius, mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10 metų. tarnauti- vartojamas kalbant apie žmones: Jis kariuomenėje ištarnavo trejus metus. Tarnauti – nevartotinas, kalbant apie įrenginius, mašinas: “Heidelberg” spausdinimo mašina tarnaus (=veiks) mažiausiai 10 metų. žinoti - norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos". Sakome: Gerai viską žinau, t.y. esu informuotas. Žinau tą įvykį, t.y. pats mačiau arba apie jį girdėjau. Netinka reikšmėmis „išmanyti, pažinti": Spaustuvininkas turi gerai žinoti(= išmanyti) spausdinimo technologiją. Koks vadovas, jeigu nežino (= nepažįsta) savo pavaldinių? Atskirą svarbią grupę sudaro šiaip jau geri priešdėliniai veiksmažodžiai, kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiai sovietmečiu iš rusų kalbos. Juos galima pavadinti daliniais semantizmais. Taisant paprastai reikia ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartais užtenka priešdėlį mesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais ap-, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-, pvz.: apmokyti, , atleisti, atremontuoti, atspausdinti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti, išpulti, išskirti, išstoti, iššaukti, išžiūrėti...; pajungti, pakelti, paskaičiuoti, pašvęsti, pavesti...; pergyventi, pernešti, perspėti, pervesti...; prabėgti, praeiti, pragalvoti, praklausyti, pramatyti, pravažiuoti...; pribūti, prigulėti, priimti, prileisti...; užnešti, už(si)pilti.... Suprantama, nevartotina reikšme netinka ir geri kitomis reikšmėmis šių veiksmažodžių vediniai atleidimas, išėmimas, išdirbimas, paskaičiavimas, pergyvenimas, praėjimas, pravažiavimas, užnešimas, užpylimas... Naują darbuotoją reikia apmokyti(=išmokyti) dirbti su įrišimo mašina. Atremontuotose (=Suremontuotose) patalpose bus knygrišykla. Laikraštyje atspausdintas (=išspausdintas) straipsnis apie mus. Spaudos formos lempų šviesoje išlaikomos (=palaikomos) keletą minučių. Net ir nedidelės vibracijos gal iššaukti (=sukelti) atspaudo iškraipymus. Užsakovai buvo perspėti (=įspėti) apie kainų pakeitimus. Dažai tolygiai užnešami (=užtepami) ant popieriaus. Prireikė pajungti (=įjungti) ir kitą spausdinimo sekciją. Paskaičiavo(=suskaičiavo) darbo užmokestį. Pasitaiko ne sava reikšme pavartojamų šiaip jau gerų daiktavardžių. davinys - tai maisto arba pašaro kiekis, porcija:Visą savaitę kariai valgė vien tik sausus davinius. Šimtas gramų duonos kaliniams buvo dienos davinys. Visomis kitomis reikšmėmis davinys (daviniai) netinka, o tinka duomenys: mokslo, statistikos, apklausos daviniai (= duomenys), pažangumo daviniai (= duomenys), davinių (= duomenų) paieška, kaupimas, apdorojimas; sąstatas - tik traukinio: vienas po kito sustatyti vagonai. Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: dažų sąstatas (= sudėtis), komisijos, komiteto, tarybos, komandos, choro, orkestro sąstatas (= sudėtis); stovis - žodynuose nurodoma, kad įmanoma pavartoti stovėjimo reikšme, nors daugeliui tokia vartosena neįprasta: Stovis eilėje atsibosta. Kitomis reikšmėmis stovis netinka: patalpų, daiktų stovis (= būklė), žmogaus dvasinis stovis (= dvasinė būsena), karo stovis (= karo padėtis). eilė - ne viena reikšme vartotinas žodis: eilė susidaro prie kasos, prie prekystalio arba stovi kelios eilės kėdžių; kas nors daroma iš eilės. Žodis eilė, posakis visa eilė netinka nekonkretaus kiekio reikšme. Yra eilė (=daug, nemaža) būdų tikrinti atspaudo kokybę. ratas, ratelis - turi daug reikšmių: skritulys su stipinais ar be jų; pirmenybių ir pan. dalis; sritis, sfera, o ratelis - dar ir verpimo prietaisas; šokis ratu. Žodžiai ratas, ratelis vengtini „būrio, būrelio, kompanijos" reikšme. Platus, siauras draugų, poligrafų, saviškių ratas (=grupė, būrys, būrelis) sekantis, -i - tinka kaip dalyvis: Karius sekantis šuo kažką pajuto. Netinka vietoj įvardžių „šis, -i; šitoks, -ia; toks, -ia" (prieš išvardijimą): Prieš pradedant spausdinti reikia atlikti sekančius(= šiuos, tokius) procesus:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!