Lietuvos šiluminės elektrinės

Projektinis darbas Šiluminės elektrinės Tikslas • Tikslas • Surinkti ir susisteminti medžiagą apie šilumines elektrines, ypač atkreipti dėmesį į kelias Lietuvos šilumines elektrines; • Plačiau sužinoti apie šiluminėms elektrinėms keliamus reikalavimus bei jų skirstymą; • Išanalizuoti elektros gavimo principus; • Sužinoti, kokie šiluminių elektrinių įnašai į Lietuvos energetiką ir tiekimą; • Išsiaiškinti šiluminių elektrinių įtaką aplinkai; • Sužinoti, kokios yra šiluminių elektrinių perspektyvos ateičiai. • Lietuvos elektrinių raida • Lietuvos elektrinių raida • Elektrine vadinamas įrenginys, kuriame gamtos išteklių energija verčiama elektra. Elektrinės būna šiluminės, kur naudojama organinio kuro cheminė energija, atominės - jose naudojama atomo branduolio skilimo energija, taip pat saulės, vėjo, geoterminės, potvynių elektrinės -šitaip jos vadinamos pagal naudojamos pirminės energijos rūšį. Labiausiai paplitusios šiluminės (ŠE) ir atominės (AE) elektrinės. • Šiluminę jėgainę sudaro energetinių įrenginių kompleksas kuro šilumai paversti į mechaninę ar elektros energiją.Pagrindinis šiluminės jėgainės tipas — elektrinė (elektros stotis). Jos paskirtis — gaminti elektros energiją. • Elektrinių galingumas sparčiai augo pokario laikotarpyje.1958—1965 metais jis padidėjo daugiau, negu 2 kartus. Buvo pradėta statyti stambios, iki 2,4—3 mln. kW galingumo stotys. • Nors per karą buvo sugriautos beveik visos stambiausios elektrinės, jos buvo greitai atstatytos ir žymiai išplėstos. Pastatyta eilė naujų: Vilniaus TE, Kauno TE, 1,8 mln. kW galingumo Elektrėnuose KE, Kauno TE, Mažeikiu TE. • Dabartiniu metu statomos blokinio tipo elektrinės. Bloką sudaro garo katilas ir turbina kartu su pagalbiniais įrenginiais, maitinimo vandens linijomis ir garolaidžiais, neturinčiais ryšio su kitais blokais. Esant blokinei struktūrai, supaprastėjo elektrinių schema, atpigo ir paspartėjo statyba. Blokinė statyba pradėta naudoti elektrinėse, įrengiant 100 MW ir didesnio galingumo garo turbinas. • Kauno šiluminė elektrinė • Dabar daugiausia statomi 150, 200,300 MW blokai, bet yra pastatyta 500 MW ir 800 MW, o projektuojama dar didesnio galingumo blokai. Dideliuose energetiniuose blokuose naudojamas didesnių už kritinius parametrus (p = 235 bar, £ = 560°C) garas. • Didinant garo parametrus ir stambinant agregatus, padidėjo elektrinių ekonomiškumas, sumažėjo specifinis kuro suvartojimas. • Mažeikių šiluminė elektrinė Geografinė šiluminių elektrinių padėtis • Geografinė šiluminių elektrinių padėtis • Statant elektrines, žiūrima, kad būtų patogu eksploatuoti, montuoti ir remontuoti įrengimus, būtų įmanomas tolesnis elektrinių plėtimas. Svarbi yra elektrinių statybos trukmė, automatizavimo galimybės, triukšmo lygis ir eilė kitų veiksnių. Atviro tipo elektrinėse beveik visi pagrindiniai įrenginiai montuojami lauke. Tokias elektrines galima statyti tik švelnaus klimato vietovėse. Tačiau dauguma elektrinių yra uždaro tipo ir statomos apgyvendintose teritorijose kur yra didelis elektros energijos poreikis. Elektrinėms keliami reikalavimai • Elektrinėms keliami reikalavimai • Elektros energija plačiai vartojama visose ūkio šakose. Sutrikus jos tiekimui, susidaro dideli nuostoliai pramonėje, nukenčia transportas, pablogėja gyventojų buitinės sąlygos. • Kadangi nėra efektyvių būdų sudaryti elektros energijos atsargoms, elektrinės turi dirbti patikimai, t. y. vartotojus aprūpindamos be pertraukų. Didelio patikimumo pasiekiama, statant elektrinėse geros kokybės įren­ginius, gerai juos prižiūrint, laiku ir kokybiškai remontuojant. Įvykus gedimams ar avarijoms, kad nesutriktų energijos tiekimas, laikoma pakankamai rezervinių agregatų. • Elektrinės turi būti lanksčios, greitai prisitaikančios, t. y. jų galingumas visada turi atitikti apkrovimą. Siekiama, kad kuras būtų vartojamas taupiai, t. y. būtų mažas specifinis kuro sunaudojimas. Aukštas šiluminis ekonomiškumas ir ne perdaug brangi elektrinių statyba yra pagrindiniai ekonominiai reikalavimai, keliami elektrinėms. • Sudegant dideliems kuro kiekiams elektrinėse, aplinkos oras užsiteršia degimo produktais. Kai juose yra sieros junginių bei pelenų, susidaro ypač kenksmingos antisanitarinės sąlygos. Todėl elektrinėse turi būti geri dūmų valymo įrenginiai, pakankamo aukščio kaminai, kad degimo produktai pasiskirstytų didesniame plote ir jų koncentracija nebūtų žalinga. • Statant elektrines, žiūrima, kad būtų patogu eksploatuoti, montuoti ir remontuoti įrengimus, būtų įmanomas tolesnis elekt­rinių plėtimas. Svarbi yra elektrinių statybos trukmė, automatizavimo galimybės, triukšmo lygis ir eilė kitų veiksnių. Šiluminių elektrinių klasifikavimas • Šiluminių elektrinių klasifikavimas • Šiluminės elektrinės (ŠE) skirstomos: • Priklausomai nuo vartojamo kuro rūšies: • Kietojo kuro • Skystojo kuro • Dujų bei mišraus kuro (ypač dujų – mazuto) ŠE • Priklausomai nuo variklių,esančių elektrinėje: • Garo turbinų • Dujų turbinų • Vidaus degimo variklių ŠE(pagrindinės – garo turbinų elektrinės) • Priklausomai nuo garo parametrų: • Žemo slėgio – iki 30barų • Vidutinio slėgio – 30 - 50barų • Aukšto slėgio – 90 – 170barų • Virškritinių parametrų elektrinės – 235barų ir daugiau • Priklausomai nuo garo katilų ir turbinų sujungimo schemos: • Blokinės • Neblokinės su skersiniais ryšiais elektrinės • Priklausomai nuo vartotojams tiekiamos energijos rūšies: • Kondensacinės elektrinės (KE),gaminančios ir teikiančios tik elektros energiją • Elektrinės,kombinuotai gaminančios elektros ir šilumos energiją ir vartotojams teikiančios garą,karštą vandenį ir elektrą,vadinamos termofikacinėmis elektrinėmis arba termoelektro – centrinėmis (TE) • Priklausomai nuo pastato ir įrenginių komponavimo: • Uždaro • Atviro • Pusiau atviro tipo elektrinės.Tokias elektrines galima statyti tik švelnaus klimato vietovėse.Dauguma elektrinių yra uždaro tipo. Elektros gavimo principas • Elektros gavimo principas • Šiluminėse elektrinėse pirminis energijos šaltinis yra kuras- nafta, anglis, skalūnai, mazutas, dujos. • Elektros energija iš generatoriaus patenka į skirstymo įrenginį ir aukštinančiąja pastotę. Savo reikalams (elektrinės elektros varikliams) elektra gaunama iš savo reikalų elektros skirstymo įrenginių. Mašinų salėje yra tiltinis elektrinis kranas sunkioms detalėms kelti montuojant ir remontuojant. • Kai naudojamas skystasis kuras, elektrinės technologinė schema paprastesnė, nes nėra dūmams valyti ir pelenams pašalinti įrenginių, o deginant dujas — nereikia dar ir stambių kuro tiekimo - paruošimo įrenginių. Šiluminių elektrinių schemos • Šiluminių elektrinių schemos • Principinėje elektrinės schemoje parodoma technologinio proceso esmė. Sutartiniais ženklais atvaizduojami pagrindiniai schemos elementai: garo katilas, turbina, šildytuvai, siurbliai. Jie sujungiami vandens ir garo vamzdžių linijomis. Rezerviniai ir ne tiek reikšmingi agregatai nerodomi, o kitų pagrindinių įrenginių rodoma tik po vieną. Dauguma šiluminių elektrinių yra kondensacinės ar termofikacinės garo turbinų elektrinės. • Kondensacinės šiluminės elektrinės schema: • 1 - garo katilas, • 2-garo perkaitintuvas, • 3- garo turbina, 4 - elektros generatorius, 5 - kondensatorius, • 6- kondensato siurblys, • 7- maitinamojo vandens bakas, • 8- mechaniškai ir chemiškai išvalytas vanduo, 9 - maitinimo siurblys • Cheminė kuro energija verčiama elektra šitokiu būdu. Kurui degant garo katilo 1 kūrykloje, ji virsta vidine degimo produktų energija ii garo katile šilumos forma perduodama vandeniui, o garo perkaitintuve 2 -garui. Gautasis garas tiekiamas į turbiną 3, ten, patyręs keletą mums jau žinomų energijos transformacijų, verčiamas mechaniniu darbu, o pastarasis elektros generatoriuje 4 - elektra. Iš turbinos garas patenka į kondensatorių 5. Tai uždaras indas su sistema vamzdžių, kuriais teka aušinantysis vanduo. Garas liečiasi su šaltesnėmis vamzdžių sienelėmis, pro jas vandeniui perduoda garavimo šilumą ir kondensuojasi. Kadangi kondensato specifinis tūris daug mažesnis už susikondensavusio garo tūrį, tai kondensatoriuje susidaro slėgis, mažesnis už atmosferinį. Tokiu būdu padidinamas slėgių skirtumas, kuris verčiamas garo srauto greičiu turbinose. Gautasis kondensatas siurbliu 6 perpumpuojamas į maitinamojo vandens baką 7. Vandens nuostoliams cikle padengti čia tiekiamas mechaniškai ir chemiškai išvalytas vanduo 8 ir po to maitinimo siurbliu 9 grąžinamas į garo katilą. Elektrinės, kuriose visas į turbiną tiekiamo garo kiekis kondensuojamas kondensatoriuje, vadinamos kondensacinėmis (KE). • Kadangi kondensato specifinis tūris daug mažesnis už susikondensavusio garo tūrį, tai kondensatoriuje susidaro slėgis, mažesnis už atmosferinį. Tokiu būdu padidinamas slėgių skirtumas, kuris verčiamas garo srauto greičiu turbinose. Gautasis kondensatas siurbliu 6 perpumpuojamas į maitinamojo vandens baką 7. Vandens nuostoliams cikle padengti čia tiekiamas mechaniškai ir chemiškai išvalytas vanduo 8 ir po to maitinimo siurbliu 9 grąžinamas į garo katilą. Elektrinės, kuriose visas į turbiną tiekiamo garo kiekis kondensuojamas kondensatoriuje, vadinamos kondensacinėmis (KE). • Termofikacinės šiluminės elektrinės schema: • 1 - garo katilas, 2 - garo perkaitintuvas, 3 - garo turbina, • 4 - elektros generatorius, 5 - kondensatorius, • 6–kondensato siurblys, 7 - maitinamojo vandens bakas, • 8 - vanduo nuostoliams padengti, 9 - maitinimo siurblys, • 10 - šilumos vartotojai, 11 - šilumos tinklo vandens • šildytuvas, 12 - šilumos tinklo siurblys; P - garo • paėmimas technologijai (pramonei), T – termofikacinis • garo paėmimas (šildymo ir buities reikalams) • Garo katile 1 pagamintas ir perkaitintuve 2 perkaitintas garas tiekiamas į turbiną 3. Ten jis plečiasi. Dalis garo paimama ir tiekiama pramonės technologiniams reikalams (P). Schemoje 10 numeriu pažymėtas šilumos vartotojas. Termofikacijos reikalams (T) • paimamas garas ir tiekiamas į šilumos tinklų vandens šildytuvą 11. Ten • kondensuodamasis, šildo tinklo vandenį, tiekiamą šildymo sistemoms 10. Vandenį šilumos tinkluose varo tinklo siurblys 12. Tiek iš pramoninio šilumos vartotojo, tiek iš termofikacinio vandens šildytuvo garo kondensatas grąžinamas j maitinamojo vandens baką 7. Čia grįžta ir pro turbiną pratekėjusio garo kondensatas. • Vandenį šilumos tinkluose varo tinklo siurblys 12. Tiek iš pramoninio šilumos vartotojo, tiek iš termofikacinio vandens šildytuvo garo kondensatas grąžinamas j maitinamojo vandens baką 7. Čia grįžta ir pro turbiną pratekėjusio garo kondensatas. • Vadinasi kuo daugiau garo paima vartotojai, tuo mažiau jo patenka į kondensatorių ir mažiau šilumos prarandama garą kondensuojant, taigi tuo TE darbas ekonomiškesnis. Kadangi iš turbinos paimama dalis ne visai atidirbusio garo, t.y. aukštesnių parametrų, negu patenką į kondensatorių, tai elektros gamyba sumažėja. Todėl TE daug ekonomiškesnė, už KE. • Garo turbinų chema: Pasvertas vagonų svarstyklėmis kuras iš vagonų 2 pro iš­krovimo įrenginius 3, transporteriu tiekiamas j smulkinimo įren­ginius 4 ar kraunamas į šūsnis 1 kuro sandėlyje. Iš smulkintuvų kuras patenka į kuro bunkerį 6 katilinėje, o iš čia — į kuro malūną 5. Čia jis sumalamas į dulkes, karšto oro srove venti­liatoriaus 7 įpučiamas į kūryklą 8. • Pasvertas vagonų svarstyklėmis kuras iš vagonų 2 pro iš­krovimo įrenginius 3, transporteriu tiekiamas j smulkinimo įren­ginius 4 ar kraunamas į šūsnis 1 kuro sandėlyje. Iš smulkintuvų kuras patenka į kuro bunkerį 6 katilinėje, o iš čia — į kuro malūną 5. Čia jis sumalamas į dulkes, karšto oro srove venti­liatoriaus 7 įpučiamas į kūryklą 8. • Kurui sudeginti reikalingas oras ventiliatoriaus 27 paima­mas iš katilinės viršaus ir, pakaitintas oro šildytuve 26, pučia­mas j kūryklą. Dulkės sudega, o degimo produktai praeina garo katilo šildomuosius paviršius (vamzdžių pluoštą — festoną 9, perkaitintuvą 10, oro šildytuvą 26, ekonomaizerį 11) ir per dūmų valymo įrenginį 28 patenka į kaminą 12. Trauką sudaro dūm­siurbis 13. • Iškritęs iš kūryklos šlakas ir pelenai iš užpakalinės garo ka­tilo dalies bei dūmų valymo įrenginių nuplaunami vandeniu kanalais j surinkimo rezervuarą 25. Iš jo vandens-šlako-pelenų mišinys (pulpa) siurbliais ar specialiu Moskalkovo hidroapartu vamzdžiais transportuojamas j šlako sąvartyną. • Garo katilai maitinami kondensatu, kuris kondensato siurb­liu 31 iš kondensatoriaus 32 per žemo slėgio šildytuvą 30 tie­kiamas į deaeratorių 16. Deaeruotas vanduo maitinimo siurbliu 29 varomas per aukšto slėgio šildytuvą 17 ir ekonomaizerį 11 į garo katilo būgną. • Garo ir kondensato nuostoliai kompensuojami chemiškai ap­dorotu vandeniu. Iš kanalo 35 siurbliu 22 imamas upės vanduo, pervaromas per cheminio vandens paruošimo įrenginius 23 ir iš čia linija 33 tiekiamas į deaeratorių 16. • Garas iš garo katilo perkaitintuvo 10 garolaidžiu patenka j turbiną 18. Dalis garo iš turbinos nuėmimo tiesiai tiekiama var­totojams, kita dalis patenka į vandens šildytuvą 20, iš kurio pašildytas vanduo tiekiamas vartotojams šildymui. Likęs garas patenka j kondensatorių 32. Jame garas sukondensuojamas van­deniu, kuris tiekiamas cirkuliaciniu siurbliu 21. Juo varomas šaltas vanduo iš kanalo 34 per kondensatoriaus vamzdelius ir kitu kanalu 35 grąžinamas atgal į upę ar ežerą. • Kai naudojamas skystasis kuras, elektrinės technologinė schema paprastesnė, nes nėra dūmams valyti ir pelenams paša­linti įrenginių, o deginant dujas — nereikia dar ir stambių kuro tiekimo - paruošimo įrenginių. Šiluminiai varikliai ir jų veikimo principas • Šiluminiai varikliai ir jų veikimo principas • Šiluminis variklis - tai įrenginys, vidinę degalų energiją paverčiantis mechanine. Kad variklis atliktų darbą, reikia abiejose stūmoklio arba turbinos menčių pusėse sudaryti skirtingą slėgį. Šiluminiuose varikliuose, sudegant kurui,pakyla variklio darbinės medžiagos temperatūra, todėl ir susidaro skirtingas slėgis. • Šiluminiai varikliai - garo mašina, garo ir dujų turbina, vidaus degimo variklis, reaktyvusis variklis.Visų šiluminių variklių darbinė medžiagą- dujos. Plėsdamosi jos atlieka darbą. Pradinė darbinės medžiagos temperatūra T1. Vidaus degimo varikliuose ir dujų turbinose temperatūra padidėja, sudegant kurui variklyje. Temperatūra T1 vadinama šildytuvo temperatūra. • Pagrindinės šiluminio variklio dalys: šildytuvas, aušintuvas, darbinis mechanizmas, kuriame darbinė medžiaga atlieka darbą. Atlikdamos darbą, dujos netenka energijos. Jos ataušta iki tam tikros temperatūros T2. T2 negali būti 100 bar) elekt­rinėse naudojami padidinto slėgio — iki 6 bar ir daugiau — deaeratoriai. • Deaeratoriaus rezervuare sukaupiama vandens atsarga 10— 30 min. garo katilui dirbti. Deaeruotas vanduo siurbiamas mai­tinimo siurbliais ir tiekiamas per aukšto slėgio regeneracinius šildytuvus į garo katilą. Kad karštas vanduo maitinimo siurb­lyje neužvirtų, t. y. neatsirastų kavitacijos reiškinių, atmosferinio tipo deaeratoriai įrengiami 8—9 m aukščiau už siurblius. • Atmosferinio tipo deaeratorius: • 1 — vanduo į deaeratoriaus koloną, 2 —garas, 3 — į • maitinimo siurblį, 4 — deaeruoto vandens rezervuaras, • 5 — kolona, 6 — lėkštės su angomis vandeniui • paskirstyti srovelėmis. Regeneraciniai šildytuvai. Regeneraciniuose šildytuvuose maitinimo vanduo šildomas garu, imamu iš turbinos tarpinių nuėmimų. Žemo slėgio šildytuvai gaminami iš U formos vamzdžių, įtvirtintų rėtynėje. Visas šis vamzdžių komplektas įstatomas į vertikalų cilindrinį korpusą. Korpuso viršutiniame dangtyje yra pertvara, kuri dalija vandens kamerą į dvi dalis. Dėl to pratekantis maitinimo vanduo daro dvi eigas. (Gaminami ir 4 eigų šildytuvai.) Vamzdžiai šildomi garu. Susidaręs kondensatas išleidžiamas iš apatinės korpuso dalies pro angą 3. • Regeneraciniai šildytuvai. Regeneraciniuose šildytuvuose maitinimo vanduo šildomas garu, imamu iš turbinos tarpinių nuėmimų. Žemo slėgio šildytuvai gaminami iš U formos vamzdžių, įtvirtintų rėtynėje. Visas šis vamzdžių komplektas įstatomas į vertikalų cilindrinį korpusą. Korpuso viršutiniame dangtyje yra pertvara, kuri dalija vandens kamerą į dvi dalis. Dėl to pratekantis maitinimo vanduo daro dvi eigas. (Gaminami ir 4 eigų šildytuvai.) Vamzdžiai šildomi garu. Susidaręs kondensatas išleidžiamas iš apatinės korpuso dalies pro angą 3. • Aprašyta konstrukcija aukšto slėgio regeneraciniam šildytuvui yra neparanki, nes, kad būtų pakankamai atspari, retynė turi būti daroma labai stora. Todėl aukšto slėgio šildytuvų vamzdžiai gaminami horizontalios spiralės formos ir įtvirtinami vertikaliuose didesnio skersmens vamzdžiuose — kolektoriuose Toks spiralių komplektas su kolektoriais taip pat talpinama vertikaliame cilindriniame korpuse. • Paviršinis žemo slėgio šildytuvas:1 — U • formos vamzdeliai, 2 — garo kamera, 3 — • kondensato išleidimas. Tinklų vandens šildytuvas (boileris). Tinklų vandens šildytuvuose TE garu šildomas vanduo, kuris tiekiamas vartotojams patalpoms šildyti ir buities poreikiams. Tinklų šildytuvo konstrukcija panaši į anksčiau duotą regeneracinio šildytuvo konstrukciją su U formos arba su tiesiais vamzdžiais. Tiesūs vamzdžiai įtvirtinami dviejose rėtynėse. Praktikoje daž­niausiai sutinkami šildytuvai su tiesiais vamzdžiais, nes iš jų lengviau išvalomos nuosėdos ir nuoviros. • Tinklų vandens šildytuvas (boileris). Tinklų vandens šildytuvuose TE garu šildomas vanduo, kuris tiekiamas vartotojams patalpoms šildyti ir buities poreikiams. Tinklų šildytuvo konstrukcija panaši į anksčiau duotą regeneracinio šildytuvo konstrukciją su U formos arba su tiesiais vamzdžiais. Tiesūs vamzdžiai įtvirtinami dviejose rėtynėse. Praktikoje daž­niausiai sutinkami šildytuvai su tiesiais vamzdžiais, nes iš jų lengviau išvalomos nuosėdos ir nuoviros. • Vamzdynai. Vamzdynais vadinama vamzdžių, armatūros bei kontrolės matavimo prietaisų sistema, kuria sudaromas ryšys tarp įvairių elektrinės įrenginių. Didžioji vamzdynų dalis panaudojama garui ir vandeniui perduoti. Tai garolaidžiai ir vandens tiekimo linijos. Nuo jų kokybės dažnai priklauso elektrinės patikimas darbas. Ypač svarbūs, kartu ir brangūs pagrindiniai garolaidžiai, kuriais perduodamas aukštų parametrų garas iš garo katilų į turbinas, taip pat pagrindinės vandens linijos maitinimo vandeniui į garo katilus tiekti. Elektrinėse yra naudojamos kelios pagrindinių garolaidžių schemos. Kai agregatai yra be tarpinio garo perkaitinimo, naudojama sekcijinė garolaidžių schema. Tada kiekviena turbina betarpiškai sujungta su garo katilu ir, be to, ji gali gauti garo iš kitų garo katilų per bendrą magistralinį garolaidį. • Blokinėje schemoje kiekvienas garo katilas garolaidžių jungiamas tik su viena turbina, dėl ko mažiau reikia brangių garolaidžių, nes skersinio ryšio, t. y. ryšio su kitais garo katilais, nėra. • Kad būtų mažesni šilumos nuostoliai per garolaidžių siene­les, jie izoliuojami šlako vata, asbestinėmis ir kitokiomis me­džiagomis taip, kad izoliacijos išorės temperatūra būtų ne didesnė kaip 50°C. • Garolaidžiai įšildomi ilgėja, todėl ilgesnėse garolaidžio at­karpose tarp įtvirtintų vietų daromas lenkimas (savaiminė kom­pensacija) arba garolaidžio tiesios atkarpos sujungiamos dažniausiai П formos lenktu vamzdžiu — kompensatoriumi. Elektrėnų šiluminė elektrinė • Elektrėnų šiluminė elektrinė • Elektrinė pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir • Kauno,šalia automagistralės Vilnius – Kaunas. • Tai didžiausia šiluminė – kondensacinė elektrinė • Lietuvoje, pastatyta 1960 – 1972m. Elektrėnų miesto • pramoniname rajone. Aplinkui nėra kitų didelių Pra- • monės objektų bei oro taršos šaltinių. Elektrėnai yra • nedidelis, apie 14 000 gyventojų turintis miestas,pas- • tatytas tuo pačiu metu kaip ir elektrinė. Elektrinė yra • vakariniame Elektrėnų marių krante, kurių vanduo • naudojamas aušinimui. Lietuvos elektrinėje gamina- • ma elektros ir šiluminė energija. Joje yra aštuoni ener- • getiniai blokai: keturi 150 MWe ir keturi 300 MWe.Projektinę galią pasiekė 1971m.Jos įrengtoji • elektros galia – 1800MW, šiluminė galia -574MW.Elektrinėje naudojamas • kuras:dujos,mazutas,orimulsija.Iki 1993m. Visi Lietuvos elektrinės energetiniai blokai • galėjo dirbti tikKondensaciniu rėžimu.Nuo 1993m. Energetinis blokas nr.1 (150MW • galios), o nuo 1994m. Ir energetinis blokas nr.2(150MW galios)gali dirbti ir termofikaciniu • rėžimu.Šiuo metu Lietuvos elektrinė yra atominės elektrinės rezervas. Mažeikių šiluminė elektrinė • Mažeikių šiluminė elektrinė • Akcinės bendrovės Mažeikių elektrinės pagrindinė • paskirtis gaminti ir realizuoti elektros ir šilumos • energiją. Elektrinė turėdama nepriklausomo tiekėjo • licenciją elektros energiją tiesiogiai parduoda AB • “Mažeikių nafta”. Bendrovė yra Lietuvos šiaurės – • vakarinėje dalyje, apie 20 km nuo Mažeikių miesto, • Juodeikių gyvenvietėje. AB Mažeikių elektrinėje šiuo • metu dirba 310 žmonės. • Pagal TSRS Naftos ir chemijos pramonės ministeri- • jos užduotį 1964 metais vasario mėnesį projektavi- • mo institutas “Lengiprogaz” parengė techninį-ekonominį pranešimą apie naftos perdirbimo gamyklos (NPG), kurios sudėtyje turėtų būti šiluminė elektrinė, statybą. Įrengti įmonę buvo rekomenduojama prie Jurbarko. • Lietuvos TSR Ministrų taryba 1970 metų sausio 27 dieną kreipėsi į TSRS Ministrų tarybą, prašydama perkelti NPG statybą į Mažeikių rajoną, kad būtų pašalintas Nemuno žemupio ir Kuršių marių užteršimo naftos produktais pavojaus, taip pat sudarytos geresnės sąlygos statyti ir produkcijai realizuoti. TSRS Ministrų tarybai pavedus, Valstybinis statybos reikalų komitetas apsvarstė minėtą prašymą ir 1970 metų balandžio 27 dieną išimties tvarka leido Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijai koreguoti projektinę užduotį ir NPG statyti Mažeikių rajone. Šiluminės elektrinės projektinė užduotis buvo parengta 1971 metais. Pagal ją buvo • Šiluminės elektrinės projektinė užduotis buvo parengta 1971 metais. Pagal ją buvo • numatyta instaliuoti keturis garo katilus TGM-84B tipo, 420 t/h našumo, dvi garo turbinas PT-60- • 130/13, vieną turbiną P-50-130/16. Bendra elektrinės galia turėjo būti 170 MW. • TSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerija 1975 metais perėmė elektrinės statybos • užsakovo funkcijas ir 1976 metais sausio mėnesį priėmė sprendimą koreguoti projektinę • užduotį, pakeičiant pagrindinius įrengimus. Buvo numatyta sumontuoti TGME-464 (500 t/h • našumo) katilus ir PT-80-130/13 (80 MW galios) turbinas. “Teploprojekt” instituto Rygos • skyriaus sukoreguota projektinė užduotis 1976 metų birželio 20 dieną patvirtinta TSRS • Energetikos ir elektrifikacijos ministerijoje nustatė 210/250 MW galią. NPG savo ruožtu privalėjo elektrinei tiekti nevalytą ir geriamą vandenį, mazutą, grąžinti • kondensatą (30-60% patiekto gamyklai garo kiekio), priimti į savo valymo įrenginius mazutuotus, • fekalinius ir druskingus, nutekamuosius elektrinės vandenis.Elektrinės statybos direkcija įkurta • 1976 metų birželio 1 dieną, o pirmieji įmonės laikini pastai ir statiniai pradėti statyti sausyje. Mažeikių elektrinė pradėjo veikti 1979m.pabaigoje.Elektrinė pastatyta mažeikių naftos • perdirbimo įmonės energetiniams poreikiams • tenkinti.Elektrinės įrengtoji galia – 194MW, • šiluminė galia – 562MW.Deginamas kuras – • mazutas.1993 – 1999m. Mažeikių elektrins • gamybos apimtis mažai keitėsi, ji svyravo • apie 450GWh per metus.1999m. Mažeikių • elektrinė pagamino 373GWh elektros. Kauno šiluminė elektrinė • Kauno šiluminė elektrinė • Petrašiūnų elektrinė buvo paleista 1930 metais. Jos galia buvo 6.4 MW. Prieškario metais galia padidėjo iki 16.4 MW. Tuo metu tai buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Karo metu Petrašiūnų elektrinė buvo susprogdinta ir tik 1958 metais jos galia pasiekė 60.5 MW .Vėliau augo Kauno pramonė, plėtėsi gyvenamieji rajonai, vis daugiau ir daugiau miestui reikėjo ne tik elektros, bet ir šiluminės energijos. Kylančio energijos pareikalavimo Petrašiūnų elektrinė nepajėgė patenkinti, todėl 1971 metais buvo pradėta statyti Kauno Elektrinė. • Šiuo metu Petrašiūnų elektrinė yra Kauno elektrinės filialas su įrengta 8 MW elektrine galia. Petrašiūnų elektrinėje veikia 8 MW garo turbina su generatoriumi, 2 vandens šildymo katilai, kurių bendra galia 232.6 MW, 3 garo katilai. • Petrašiūnų elektrinės statyba pagal belgų projektą prasidėjo 1928 metų pavasarį. Tai buvo didžiausia elektrinė Lietuvoje. Statybai, kuri vyko gana sunkiomis sąlygomis, ir įrengimams skirta septyni milijonai litų.1930 metų lapkričio 11 d. – oficiali Petrašiūnų elektrinės veiklos pradžia. To meto spauda plačiai aprašė Petrašiūnų elektrinės statybą, jos veiklos pradžią ir reikšmę Lietuvai. „1929 metais Petrašiūnuose, netoli Kauno, „Lietuvos Rajoninių Elektros Stočių“ akcinė bendrovė pradėjo statyti didelę šiluminę elektros stotį. 1930 metais stotis baigta statyti ir paleista į darbą. Bendras jos galingumas šiuo metu siekia 6400 kW, bet tas galingumas lengvai gali būti žymiai padidintas, pastatant papildomas mašinas...“ • „1929 metais Petrašiūnuose, netoli Kauno, „Lietuvos Rajoninių Elektros Stočių“ akcinė bendrovė pradėjo statyti didelę šiluminę elektros stotį. 1930 metais stotis baigta statyti ir paleista į darbą. Bendras jos galingumas šiuo metu siekia 6400 kW, bet tas galingumas lengvai gali būti žymiai padidintas, pastatant papildomas mašinas...“ Įnašas į Lietuvos energetiką • Įnašas į Lietuvos energetiką • • Įrengtoji galia, MW • 1999 m. gamyba, GWh • Valstybinė įmonė "Ignalinos atominė elektrinė" • 2600 • 9862 • Šiluminės elektrinės • Lietuvos elektrinė • 1800 • 1092 • Vilniaus elektrinė • 384 • 816 • Kauno elektrinė • 178 • 421 • Mažeikių elektrinė • 194 • 373 • Pramonės įmonių šiluminės elektrinės • 51 • 64 • Klaipėdos ŠT elektrinė • 11 • 32 • Hidroelektrinės: • Kauno HE • 101 • 388 • Kruonio HAE • 800 • 447 • Privačios hidroelektrinės • 8 • 24 • IŠ VISO • 6127 • 13519 Šiuo metu bendrame šilumos gamybos balanse šiluminė energija, pagaminta kogeneraciniu režimu sudaro apie 50 %. Nuo 2001 m. kogeneracinių elektrinių parduodamas elektros kiekis nacionaliniam tinklui išaugo nuo 1215 GWh iki 1718 GWh (beveik 41%). • Šiuo metu bendrame šilumos gamybos balanse šiluminė energija, pagaminta kogeneraciniu režimu sudaro apie 50 %. Nuo 2001 m. kogeneracinių elektrinių parduodamas elektros kiekis nacionaliniam tinklui išaugo nuo 1215 GWh iki 1718 GWh (beveik 41%). • Lietuvos elektros energetikos gamybos struktūra 1990-2007 metais •                           Šiluminių elektrinių elektros energijos kiekis patiektas į tinklą • Šilumos ūkio plėtros kryptyse numatyta modernizuoti Vilniaus ir Kauno kogenerecines elektrines ir pastatyti demonstracinę naujo tipo kogeneracinę elektrinę Panevėžyje; taip pat iki 2015 metų pastatyti kogeneracines elektrines Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje ir kituose Lietuvos miestuose. Bendra kogeneracinių elektrinių elektrinė galia iki 2020 metų išaugs 400MW. Bus siekiama, kad 2020 metais bendro elektros energijos balanso dalis, tenkanti kogeneracinėse elektrinėse pagamintai elektros energijai sudarytų ne mažiau kaip 35 % (šiuo metu sudaro 17%), o bendro centralizuotai tiekiamos šilumos balanso dalis, tenkanti kogeneracinėse elektrinėse pagamintai šilumai sudarytų ne mažiau kaip 75 %.    Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių veiklos rentabilumui didelę įtaką turi kuro kainos, kadangi šios išlaidos sudaro vidutiniškai 46 proc. šilumos savikainoje. • Šilumos ūkio plėtros kryptyse numatyta modernizuoti Vilniaus ir Kauno kogenerecines elektrines ir pastatyti demonstracinę naujo tipo kogeneracinę elektrinę Panevėžyje; taip pat iki 2015 metų pastatyti kogeneracines elektrines Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje ir kituose Lietuvos miestuose. Bendra kogeneracinių elektrinių elektrinė galia iki 2020 metų išaugs 400MW. Bus siekiama, kad 2020 metais bendro elektros energijos balanso dalis, tenkanti kogeneracinėse elektrinėse pagamintai elektros energijai sudarytų ne mažiau kaip 35 % (šiuo metu sudaro 17%), o bendro centralizuotai tiekiamos šilumos balanso dalis, tenkanti kogeneracinėse elektrinėse pagamintai šilumai sudarytų ne mažiau kaip 75 %.    Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių veiklos rentabilumui didelę įtaką turi kuro kainos, kadangi šios išlaidos sudaro vidutiniškai 46 proc. šilumos savikainoje. • Nagrinėjant kuro sąnaudų dinamiką 1996-2004 m. laikotarpiu, pastebimas dėsningumas, jog didėja atsinaujinančių išteklių , ypač biokuro , dalis bendrame kuro balanse. • šilumos energijos suvartojimas 2004m. •                                       Kuro sąnaudų dinamika 1997-2004 •    Šiluminių elektrinių perspektyvos • Šiluminių elektrinių perspektyvos • Prognozuojant energijos poreikius reikia įvertinti daugybę veiksnių,turinčių įtakos suvartojamos energijos kiekiui.Vieni jų susiję su bendra ekonomikos būkle,pramonės šakų pagamintos produkcijos raida,gyvenimo sąlygų pasikeitimu.Kiti įvertina naujų technologijų diegimą,vienų energijos rūšių pakeitimą kitomis efektą,efektyvesnių įrengimų platesnį panaudojimą ir t.t • Galutinieji energijos poreikiai buvo detalizuoti pagal ūkio šakas ir energijos rūšis.Įvertintas energijos taupymo potencialas konkrečiose ūkio šakose.Nuo bendros ekonomikos būklės ir pajamų augimo tempų priklausys naujų technologijų diegimo galimybės ir energijos vartojimo intensyvumo mažinimo tempai.Lemiamą vaidmenį turės pačių naujausių technologijų diegimas.Tik spartus ekonomikos augimas sudarys palankias sąlygas greičiau atnaujinti gamybinius fondus ir maksimaliai išnaudoti visą taupymo potencialą.Tikimasi,kad iki 2020m. palyginti su 1990m. energijos intensyvumą,augant ekonomikai,pavyks sumažinti apie 47 – 61%. Šiluminių elektrinių įtaka aplinkai • Šiluminių elektrinių įtaka aplinkai • Elektrinės ir pramonės įmonės, naudodamos kurui anglį ir mazutą, į orą išmeta sieros (SO2, SO3), azoto junginių NO, NO2), anglies monoksido (CO) ir dioksido (CO2), organinių junginių (aldehidų, dervų, angliavandenilių) bei kancerogeninių, sukeliančių vėžio susirgimus. Sieros junginiai ore oksiduojasi iki sulfatų, sieros rūgščių, kurios didina dirvų rūgštingumą, labai stiprina metalų koroziją, neigiamai veikia žmonių sveikatą. • Mokslininkai jau perspėjo, kad Planetos temperatūra dėl šiltnamio efekto padidėjo dešimtosiomis laipsnio dalimis. Šį temperatūros augimą sunku įrodyti. Tačiau jei atmosferos temperatūra išaugtų keliais laipsniais, klimato pasikeitimai sukeltų katastrofiškus gyvenimo sąlygų pakitimus mūsų Planetoje. Didelė dalis Lietuvos vėl taptų jūros dugnu, o pietų kraštai liktų be vandens, virstų dykumomis. • Todėl išsivysčiusių šalių vadovai, 1997 m. susirinkę Kioto mieste Japonijoje, sutarė, kad 2008-2012 m. šios šalys sumažins CO2 išmetimus žemiau 1990 m. lygio penkiais procentais, o OECD (Organisation for Economic Cooperation and Development) šalys ir JAV - net septyniais procentais. Tai 20 proc. mažiau negu buvo išmetama CO2 į atmosferą 1998 metais. Šis tikslas gali būti pasiektas panaudojant atominę energetiką, kuri neteršia atmosferos CO2 dujomis. Kadangi didžiausią taršą CO2 sudaro akmens anglių deginimas, šiluminės elektrinės pradedamos kūrenti gamtinėmis dujomis ir nafta, kurių deginimas išmeta penktadaliu mažiau CO2 dujų į atmosferą nei anglių deginimas. Kioto deklaracija reiškia, kad energijos gavimas deginant gamtinius išteklius (naftą, anglis, dujas) visose išsivysčiusiose šalyse negali būti didesnis kaip 1990 metais. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje - Europos centre - mūsų limitas yra Elektrėnų, Vilniaus, Kauno šiluminės elektrinės, veikusios 1990 metais. Taigi išsivysčiusios šalys palieka deginamojo kuro sąnaudas energijos gamybai 1990 m. lygiu. Kovojant su oro tarša, Kioto protokolo neužtenka. Šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos nėra mūsų vienintelis priešas. Šiluminių elektrinių į orą išmetamas sieros dioksidas (SO2) gali susimaišyti su lietumi ir virsti mūsų miškus naikinančia sulfidine rūgštimi. Jei ši rūgštis nusėda ant ežerų paviršiaus, ji sunaikina vandens augaliją ir gyvūniją. • Kovojant su oro tarša, Kioto protokolo neužtenka. Šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos nėra mūsų vienintelis priešas. Šiluminių elektrinių į orą išmetamas sieros dioksidas (SO2) gali susimaišyti su lietumi ir virsti mūsų miškus naikinančia sulfidine rūgštimi. Jei ši rūgštis nusėda ant ežerų paviršiaus, ji sunaikina vandens augaliją ir gyvūniją. • Net trijų šimtų metrų aukščio šiluminės elektrinės kaminas apsaugo tik šalia esančią aplinką. Teršiantys aplinką dūmai kartais pasklinda už šimtų kilometrų ir nusėda ant žemės paviršiaus, nepaisydami sienų. Akivaizdu, kad šioje srityje yra reikalingi veiksmai Europos bei viso pasaulio mastu. • Santykinių išmetamų teršalų kiekių generuojamai elektros energijai įvertinimas (t CO2/MWh el) • 1998-2002 (vidurkis) • 2005-2007 (planuojamas vidurkis) • Lietuvos elektrinė • 0,698 • 0,681 • Mažeikių elektrinė • 0,989 • 0,720 • Kitos stambios šiluminės jėgainės • 0,301 • 0,298 Išvados • Išvados • Šiame referate mes išnagrinėjome šilumines elektrines: jų vystymosi raidą, keliamus reikalavimus jų statybai, jų tipus, pagrindines elektrinių konstrukcines dalis bei jų veikimo schemas.Padarėme išvadą, jog vienas iš didžiausių šių elektrinių trūkumų yra aplinkos tarša, nepaisant to, visos žmogaus veiklos sritys neatsiejamai susijusios su energijos naudojimu (pvz. nuo 1900 iki 1970 m. energijos sunaudojimas pasaulyje padidėjo 12 kartų, o energijos sunaudojimas vienam žmogui padidėjo 4 kartus). Be to, pagrindinis energijos šaltinis buvo praeityje ir dabartyje yra organinis kuras (akmens anglis, mazutas, gamtinės dujos ir kt.). Todėl organinio kuro naudojimas ateityje didės. Būtent dėl to, jau dabar, nedelsiant reikia diegti efektyvias sistemas, toksogenų susidarymui mažinti ir dūmams valyti deginant kurą, kad pirmiausia nebedidėtų atmosferos teršimas, o ateityje būtų galima jį mažinti.Taigi,nors šiluminių elektrinių nėra itin daug, tačiau jų įnašas į Lietuvos ir viso pasaulio elektros tinklą yra nepaprastai svarbus ir reikalingas. Naudota literatūra • Naudota literatūra • „Bendroji šiluminė technika“ A.Drobavičius, J.Garbaravičius ir kt. • „Šiluminė technika“ P.Švenčianas, T.Narbutas • Interneto puslapiai: • http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/12/12sil.html • http://www.elections2004.eu.int/highlights/lt/703.html • http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=&ItemId=32241 • http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=&ItemId=41936

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!