Sklandytuvo starto mechaniniu išvilktuvu dinamika

Mechaninis startas šiuo metu tapo labai populiarus sklandymo sporto klubuose. Šis sklandytuvo startavimo būdas yra ganėtinai pigus, tačiau reikalaujantis didesnio pasiruošimo. Naudojama nauja, efektyvi technika. Naujos medžiagos įgalino gaminti žymiai kokybiškesnius sklandytuvus, naudojami atsparesni ir žymiai plonesni buksiravimo lynai. Kodėl šis startavimo būdas toks tapo populiarus, galiu atsakyti labai paprastai. Šis startas yra beveik dešimčią kartų pigesnis, nei startas buksiruojant lėktuvais. Taip pat jis 3 – 5 kartus produktivesnis.
Startas išviktuvu – tai procesas teoriškai labai sudėtingas. Jis vyksta labai greitai (20 – 35 sek), nuolat kintant aerodinaminėms jėgoms ir skrydžio parametrams. Kad pakilimas būtų saugus ir tuo pačiu efektyvus, ir sklandytojui, ir išvilktuvo operatoriui reikia žinoti esmę tų visų procesų, kurie vyksta kilimo metu. Dėl to išvilktuvo operatorium gali tapti tik skraidantis sklandytojas.
Šiame darbe pabandysiu aprašyti pagrindinius šio startavimo būdo įpatumus, bei sklandytuvą ir buksiravimo trosą veikiančias jėgas ir jų dydžius.
Išvilktuvo darbo principas paremtas vidaus degimo variklio darbu, kurio pagalba yra mechaniškai sukamas reikiamo diametro būgnas, ant kurio vyniojamas metalinis plonas trosas. Šio troso vyniojimo greitis turi būti toks, kad užtikrintų reikiamą sklandytuvo skridimo greitį ir saugų pakilimą starto metu.
Kai troso vyniojimo greitis yra pastovus, per kiekvieną laiko vienetą troso ilgis mažėja tam tikru dydžiu, kuris yra lygus troso vyniojimo greičiui. Dėl atsiradusios keliamosios jėgos ir troso traukos sklandytuvas pakyla į tam tikrą aukštį. Tokiu būdu sklandytuvo judėjimo trajektorija priklauso nuo dviejų greičių: troso vyniojimo greitis V1 ir vertikalaus greičio komponentė V2.
Greitį V2 mes galime apibūdinti, kaip vertikalų sklandytuvo kilimą su ta sąlyga, jog esant reikiamai traukai vyniojamas trosas neegzistuotų, o vertikali greičio komponente liktų.
1 pav.
Tuomet kilimo trajektorija būtų panaši į apskritimą, kurio skersmuo būtų lygus troso ilgiui. Dabar, jeigu mes paimtume kokius nors greičių V1 ir V2 dydžius ir troso ilgį r0, tai galėtume grafiškai pavaizduoti kilimo trajektoriją. Paveikslėlyje 1 – pirminis troso ilgis lygus 1200 m; r t1,2,3...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!