Spektaklio recenzija: "Don Kichotas"

Vilniaus pedagoginis universitetas Lituanistikos fakultetas II kursas, 4 grupė stud. Elena Ravoitytė „DON KICHOTO“ SPEKTAKLIO RECENZIJA Dėst. V. Paukštė Vilnius 2005 „DON KICHOTO“ spektaklis vyko LIETUVOS OPEROS IR BALETO TEATRE 2005 m. spalio 23 dieną. Pirmą kartą Lietuvoje šis spektaklis parodytas 1994 m. gruodžio 29 d. Tai yra prologo ir penkių paveikslų baletas. Baleto statytojas ir choreografas – Vladimir Vasiljev. Pagrindiniai baleto vaidmenys ir atlikėjai: Don Kichotas – Aleksandras Molodovas, Sanča Pansa – Jaunius Kasperavičius, Kitri – Natalija Lazebnikova, Bazilis – Nerijus Juška, Mersedes (gatvės šokėja) – Eglė Špokaitė, Espada – Aurelijus Daraškevičius, Kitri tėvas – Vytautas Kudžma, Gamašas – Valerijus Fadejevas, Amūras – Inga Cibulskytė, Kitri draugės – Žavinta Čičelytė ir Kristina Kanišauskaitė, Grand pas ir variacijos – Kristina Kanišauskaitė, senas čigonas – Vaidas Steponkus. Baleto artistai – Segidilijos šokėjos, čigonai, driadės, fandango šokėjai, miestelėnai, tarnaitės. Dirigentas – Vytautas Viržonis. Pasižiūrėjus spektaklį kilo daug emocijų, didžiulis susižavėjimas, bet negaliu nuslėpt, kad kartu teko patirti ir šiokį tokį nusivylimą. Teatro efektai, scena, meninės dekoracijos, muzika, šokis nuostabiai derėjo tarpusavyje, bet būtent tik dekoracijos, muzika ir šokis mane ir sužavėjo, deja, apie spektaklio temos atlikimą to pasakyti negalėčiau. Visi miesto pasilinksminimai, Kitri ir Bazilio meilė užgožia patį Don Kichotą, atrodo, kad tai yra ne Don Kichoto istorija, o Kitri ir Bazilio meilės istorija. Aišku, čia net neverta buvo tikėtis Servanteso romano išminties ar vaizdų gilumos, baletas to ir nesiekia. Bet visgi, manau, pačiam Don Kichotui reikėjo skirti daugiau dėmesio. Didelį įspūdį man padarė Jaunius Kasperavičius, atliekantis Sančos Pansos vaidmenį. Nors šis atlikėjas Sančos Pansos rolę vaidino pirmą kartą, manau, jis sužavėjo begales žmonių. Kaip niekas kitas jis geriausiai atliko jam skirtą amplua; begalinis laisvumas, pasitikėjimas savimi, netgi, sakyčiau, tam tikras išdidumas scenoje privertė daugybė žiūrovu juo žavėtis, visų pirmą, kaip Sanča Pansa ir taip pat kaip profesionaliu aktoriu ir, žinoma, šokėju. Begalinį įspūdį padarė Kasperavičiaus mokėjimas suderinti aktorystę su šokiu, jis, atlikdamas savo vaidmenį, labai tiksliai perteikė Sančos Pansos charakterio bruožus, interesus ir t.t. Aišku, negalima nuvertinti kitų aktorių, pavyzdžiui N. Lazebnikova (Kitri), Nerijus Juška (Bazilis) A. Daraškevičius (Espada) ir ypač Eglė Špokaitė scenoje atrodė neįprastai gražiai, laisvai, bet, manau, kad daugumą sužavėjo ne jų atliekamos amplua, o, būtent, šokio atlikimas,; jiems nepavyko taip tobulai sujungti atliekamo vaidmens savybes su šokiu, kaip tą padarė Jaunius Kasperavičius. Bet visgi, manau, kad kiekvienas žmogus, pasižiūrėjęs šį spektaklį bus sužavėtas „Don Kichoto“ romantine pasaulėjauta, naiviu, bet neįveikiamu tikėjimu gėriu ir žmogiškumu, nesenkančia energija ir pašėlusiu temperamentu. Išeinant iš baleto susidūriau su begalybė nuomonių apie šį spektaklį, aišku, jos buvo labai skirtingos. Vieni buvo nepatenkinti Don Kichoto vaidmens atlikėju, kitiems jokio įspūdžio nepadarė choreografija, muzika, o kiti atvirkščiai buvo sužavėti teatro efektais ir paradiškumu, kurie nuostabiai derėjo su tauriais šokio įvaizdžiais. Kaip jau minėjau, mane sužavėjo šio spektaklio turtinga, žaižaruojanti, labai patraukli ir spalvinga choreografija, melodinga, pilna ispaniškų motyvų, temperamentinga muzika. Žmonių nuomonės išsiskyrė, jos išsiskiria visur ir visada, kiekvienas spektaklis susilaukia begalės kritikos, žeminančių vertinimų ir kartu susižavėjimų, svarbiausia neatstumti jokios kritikos, o priimti ją kaip tam tikrus patarimus ir bandyti tobulinti, atnaujinti, griauti ir kurti, ieškoti naujovių ir t.t. Vladimir Vasiljev (spektaklio statytojas ir choreografas), paklaustas, apie šio spektaklio populiarumą atsakė: „Viešpatie! Baletas per savo gyvavimo laiką! Kiek daug susižavėjimo šūksnių ir žeminančių vertinimų, kiek žiūrovų juokėsi ir džiūgavo dėl jo herojų nuotykių. Kiek kritikų širdo dėl didžiojo Servanteso kūrinio profanavimo ir triuškino spektaklio muziką į šipulius, amžiams prilipdę jam „baleto muzikos“, nereikalaujančios nei proto, nei vaizduotės pastangų, sąvoką.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!