Statinių konstrukcijų paskaitų medžiaga

Statinio elementų, t.y. konstrukcijų ir pagrindų eksperimentinių tyrimų ir bandymų mokslas atsirado ir išsiplėtojo kuriant ir tobulinant jau esančių pastato elementų atsparumo, patikimumo kontrolės ir vertinimo uždavinius. Statinio elementų įrąžų ir atsparumo projektavimo pagrindus nagrinėja statybinė mechanika. Ji aprėpia medžiagų mechaniką, tamprumo teoriją, pastiškumo teoriją ir statistiką. Jose pabrėžiama, kad daugelis statybinės mechanikos prielaidų yra grindžiamos eksperimentais, todėl bandymų mokslo raidą būtina nagrinėti ją siejant su statybinės mechanikos, ypač projektavimo normų raida.
XVII a. padėtis pasikeitė, kai Hukas paskelbė iki šiol taikomą įtempimų ir deformacijų dėsnį, kuris leidžia nustatyti įtempius išmatavus deformacijas. Šiame kurse itempį žymėsime „Įt.“, o „“ – standartinį nuokrypį. Metalo bandymo įrenginį sukūrė ir išbandė R. Reomiūras XVIII a. pabaigoje. Leistinųjų įtempių projektavimo metodas Šie eksperimentinių tyrimų atradimai davė pagrindus sukurti pirmajį konstrukcijų projektavimo metodą, kuris vadinamas leistinųjų įtempių metodu. Sukurtas XIX a. pradžioje, jo autoriumi laikomas Navje. Šis metodas, greta kitų, taikomas kau kur ir šiuo metu.
keoficientas medžiagos stiprumui, kuris pasirenkamas nuo įt ir variacijos (kintamumo). Kaip matyti iš 1 pav. jis grindžiamas tuo metu išrastais eksperimentiniais būdais, leidžiančiais nustatyti medžiagos stiprį . Medžiagos stipris buvo nustatytas bandant statybinės medžiagos mėginius. Įt gali būti teoriškai apskaičiuoti arba eksperimentiškai nustatyti. Leistinųjų įtempių metodo sukūrimas paskatino medžiagų stiprio ir įtempių nustatymui skirtų laboratorijų tinklo plėtrą.
Ribinių būvių (skaičiuotinių reikšmių, dalinių keoficientų) projektavimo metodas Laboratorijose patikrinus pasirodė, kad statinio elementų: sijoms, kolonoms, gruntui, nustatytas stipris dažnai yra didesnis nei apskaičiuotas taikant leistinųjų įtempių metodą, tai aiškintina tuo, kad suirimo būvyje pasireiškia didelės plastinės deformacijos ir skaičiavimas tampriojoje stadijoje yra netikslus. Be to siekiant priartinti teoriją prie eksperimento, matu reikėtų imti ne medžiagos, o konstrukcinio elemento stiprį, todėl vietoje leistinųjų įtempių, t.y. medžiagos ribinio būvio, buvo pasiūlytas statinio elemento konstrukcijų ir grunto ribinių būvių metodas.
Ribinių būvių metodas, taikant dalinius patikimumo keoficientus (skaičiuotinių reikšmių metodas)
Grafinė ribinių būvių metodo interpretacija pateikta 2 pav.
Statinio elemento...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!