Statybinės medžiagos - teorija

 33. Uzpildu paskirtis. 34) Uzpildu rusys. 35) Pagrindines uzpildu savybes. 36) Uzpildu itaka betono misinio savybems 37) Priedai betonui. 38) Betono struktura ir rusys. 39) Betono misinio paruosimas. 40) Betono misinio transportavimas. 41) Bet mis klojim ir tankinim. 42) Betono kietejimas. 43) Gelzbetonio esme. 44) Sunkusis betonas. 45) Lengvasis betonas. 46) Akytieji betonai: duju 47) Akytieji betonai:putu 48) Silikatbetonis. 49) Silikatines plytos. 50) Akyti silikatbet gaminiai. 51) Statybiniai skiediniai. 52) Skiediniu savybes. 53) Skiediniu rusys. 54) Siluma izol med savybes. 55) Mineraline vata. 56) Polistirolinis putplastis. 57) Stogo, hidroizol med. 58) Stogo, hermetiz med 59) Dazymo medziagos. 60) Risanciosios, 61) Tirpikliai ir skiedikliai. 62) Pigmentai ir uzpildai. 63) Lakai. 64) Dazai 65) Gruntas ir glaistas. 66) Polimeriniai dirbiniai. 33.Uzpildu paskirtis Uzpildai-gamtines ir dirbtines medziagos,tam tikros granulometrines sudeties,kurie racionaliai parinkus misini su risanciaja medziaga ir H2O sudaro betona.Uzpildai reikalingi: 1.Uzpildai uzima betone 80% turio.2.kietedamas cementinis akmuo traukiasi,jo susitraukimas siekia 2mm/m.Del traukimosi netolygumo atsiranda vidiniai itempimai ir itrukiai.Smulkios itrukos plika akimi nematomos,taciau jos stipriai mazina cementinio akmens stipri ir ilgaamziskuma.Uzpildai betone sudaro kieta karkasa,kuris perima traukimosi itempimus ir sumazina betono susitraukima 10kartu,lyginant su cementinioakmens susitraukimu 0.2mm/m.3.Kietas skeletas is didelio stiprio uzpildu didina betono stipri ir jo tamprumo moduli(t.y sumazina k-jos deformacijas,veikiant apkrovimui) sumazina valksnuma(t.y.plastines,negriztamas betono deformacijas,veikiant ilgalaikems apkrovoms.4.Lengvi poreti uzpildai-sumazina betono tanki ir jo silumini laidi.5.Specialus-ypatingai sunkus uzpildai leidzia panaudoti betonus,kaip skyda AE-elektrinese. 34.Uzpildu rusys uzpildai skirstomi pagal kilme,grudeliu dydi,tanki,forma ir paskirti. Pagal kilme - t.y.gamtiniai (smelis ,zvirgzdas ,zvyras ) , pramones atliekos (aukstakrosniu slakai ,keraminiu plytu lauzas).Taip pat gali buti dirbtiniai uzpildai(keramzitas,agloporitas).Pagal tanki - tankus, kuriu ζ didesnis nei 2g/cm3; Poreti arba lengvi, kurie skiriami I 2 grupes: a. neorganiniai -keramzitas, agloporitas, perlitas,pemza.b.organiniai-medzio perdirbimo pramones atliekos(medienos trupiniai,drozles),zemes ukio pramones atliekos(siaudai,spaliai,linu seklos),gumos atliekos arba plastiku atliekos.Pagal grudeliu dydi-smulkus uzpildai,kuriu dydis5mm; pagal grudeliu forma-turintys kampuota,netaisyklinga forma ir turintys ovalia forma.Pagal paskirti-sunkiajam,lengvajam,smulkiagrudziam,specialiajam betonui. 35.Uzpildu savybes uzpildu piltinis tankis-tai jo mases santykis su visu turiu,iskaitant poringa erdve tarp uzpildo grudeliu m/v.Uzpildu daleliu tankis-tai daleliu mases ir uzimamo turio santykis ζ=m1(sausa)/m2(prisotinta H2O sveriant ore)-m3(prisotinta H2O sveriant H2O)*ζv.Uzpildu savitasis tankis-t.y mases ir turio santykis,imant absoliutuji turi ζsav=m/Va.Uzpildu tustumingumas-tai % isreikstas santykis tustumu turio tarp daleliu su visu turiu.T=(1-ζpilt/ζ)*100% dazniausiai 20-30%.Uzpildu grudeliu poringumas-santykis tarp visu poru turio uzpilde,su uzpildo turiu.P=(1-ζ/ζsav)*100%.kiek poru tustumu turi pacios daleles.Uzpildu dregnis ir H2O imirkis-grudeliu poringumas pagr charakteristika,nuo kurios priklauso ju dregnis ir vandens imirkis W=m(slapio)-m(sauso)/m3*100% Uzpildo grudeliu forma ir ju issidestymas,piltinis tankis,tustumingumas ir kt charakteristikos priklauso nuo uzpildo grudeliu formos.Daleliu formos koeficientas k=Ddidz/Dmaz.Uzpildu lyginamasis pavirsius-tai uzpildo grudeliu pavirsiaus ploto santykis su jo mase. s=S/m(cm2/g). Priklauso nuo grudeliu formos ir ju stambumo. 36.Uzpildu itaka betono misinio savybems Projektuojant betono misinio sudeti yra uzsiduodamas betono stipris ir betono konsistencija,naudojant minimalu kieki cemento.Tankios strukturos betonams,minimalus cemento kiekis gaunamas maksimaliai uzpildzius turi uzpildais. Vmis=Vst.uzp*Vsm.tus/100%.Jei zvirgzdo tustumingumas 32%,smelio 27%,tai misinio 8.6%.Taciau siuo atveju daroma prielaida,kad visos tustumos stambiame uzpilde bus uzpildytos smulkiu uzpildu.Praktikoje taip nera,nes stambiu uzpildu kontakto zonoje ertmes tokios mazos,kad aplink kontakto zona susidaro tustumos,I kurias nepatenka smulkios daleles,reiskia stambaus uzpildo daleles bus praskirtos ir misinio tustumingumas padides.Praktikoje pagal reikalinga betono misinio slankuma arba standuma smelio turis yra siek tiek padidinamas,ivedant daleliu praskirimo koeficienta. Nuo uzpildu misinio tustumingumo priklauso cementines teslos iseiga.Kuo maziau stambaus uzpildo misinyje,tuo didesnis tustumingumas ir didesne cementines teslos iseiga.Jei nenaudojam stambaus uzpildo,smelio betone,jo tustumingumas 27% tai 2.5karto daugiau nei naudojant stambu uzpilda.Sumazinti cemento sanaudas stengiamasi naudojant stambu uzpilda,su kuo mazesniu tustumingumu.Naudojam skirtingas frakcijas.Kuo daugiau frakciju sudaro stambu uzpilda,tuo mazesnes cemento sanaudos,nes kiekvienas labai stambus uzpildas uzima lygu sau turi betono misinyje.Del to betonuojant masyvias k-jas yra dedami akmenys.Reikalujama,kad didziausias uzpildo skersmuo nebutu didesnis nei ¾ atstumo tarp armaturos strypu gelzbetonyje arba ¼ maziausio k-jos matmens sijose ir ½ plokstese.Cemento tesla naudojama ne tik uzpildyti tarpus uzpilduose,bet ir apvilkti visus ju grudelius.Cemento teslos iseiga tuo didesne,kuo didesnis uzpildu lyginamasis pavirsius.Zvirgzdolp 1-5 cm2/g,vidutinio smelio 40-70 cm2/g,smulkaus smelio cm2/g.Tustumingumas ir lyginamasis pavirsius priklauso ir nuo daleliu formos.Esant tam paciam stambumui zvirgzdas sudarytas is ovaliu grudeliu, susideda kompaktiskiau nei kampuotos formos.Jo tustumingumas ir lyginamasis pavirsius yra mazesni.Uzpildai itakoja ne tik cemento teslos iseiga,bet ir jos kokybe,nes sugeria is betono misinio dali H2O ir tuo paciu pakeicia V/C santyki.Paprastu uzpildu H2O pareikalavimas apskaiciuojamas paprastai-kiek reikes H2O ju suvilgymui.Poreti uzpildai atima H2O is betono misinio palaipsniui ir daugiau.Daugiausia H2O sugeria turintys atvira kapiliarini poringuma. 37.Priedai betonui Betono misiniai turi buti stabilus transportuojant,iskraunant jos is transporto,formuojant turi islykti homogeniski ir stabilus.Formavimo metu turi gerai uzpildyti formas ir tarpus tarp armaturos strypu.Tam uztikrinti gali buti naudojami priedai.Plastifikatoriai smulkiu daleliu pavirsiuje sudaro apvalkalus,kurie sumazina trinti tarp betono misinio daleliu,risamosios med-gos daleles maziau sulimpa,t.p. suintensyveja kietejimo procesas. Jie didina betono slankuma ir leidzia sutankinti betona min priemonemis.Mazina H2O atsiskiryma,neleidzia issisluoksniuoti betonui transportavimo metu.Kietejima greitinantys priedai keicia risimosi ir kietejimo trukme.Jais spartinamas kietejimas ziemos metu.Kietejima lietinantys priedai naudojami gipso bitumose.Priedia mikrouzpildai naudojami norint geriau sutankinti didesniam toligumui pasiekti risamuju med-gu kiekiui sumazinti.Putoksliai ir dujodariai naudojami poringumui padidinti. Aktyvus minerliniai priedai padidina risamuju med-gu patvaruma agresivioje aplinkoje 38.Betono struktura ir rusys. Betonas tai cemento milteliu ir H2O misinys-cementine tesla yra maisoma su biriomis med-mis.Dirbtinis akmuo-betonas yra sukietejes rysamosios med-gos,uzpildu ir H2O misinys.Sukietejusio betono struktura yra nevienalyte,nes cementinis akmuo ir uzpildai nera vienalyciai.Betone gali buti isankstiniu mikroplysiu,atsirandanciu del nevienodu temperaturiniu ir susitraukimo deformaciju gretimose betono zuonose.Kad ivyktu cemento risimosi chemine reakcija H2O turi buti 0.15-0.2% nuo cemento mases.Per didelis H2O kiekis misinyje nepageidaujamas,nes H2O garuojant is jau sustingusios teslos cementiniame akmenyje susidaro daugybe labia mazu poru ir kapiliaru,kurios mazina betono stipruma.H2O kieki galima sumazinti naudojant plastifikatorius. Statybiniai betonai rusiuojami pagal:*paskirti(konstrukcinis termoizuolacinis, hidrotechninis,atsparus ugniai,atsparus agresiviai aplinkai);*struktura(tankusis, stambiaporis, akitasis,impregnuotasis);*tanki(ypatingai sunkus >2500kg/m3,sunkus 2200-2500,lengvesnis 1800-2200,lengvasis 500-1800, ypatingai lengvas iki 500);*atsizvelgiant I rysamasiais med-gas (cementinis,silikatinis, polimerbetonis, sudetinis);*naudojamu uzpildu rusiai(su tankiais uzpildais, poringais arba specialiais); *kietejima salygas (naturaliai kietejes,pasildytas atmosferiniame slegyje ir kaitintas autoclave). 39.Betono misinio paruosimas.Svarbiausias misinio paruosimo etapas yra tiksliai suduozoti komponentus ir gerai juos permaisyti tam,kad gauti homogeniska mase.Prikalusomai nuo uzpildu yra parenkamas ju dozavimo budas.Sunkus uzpiladai dozuojami pagal mase,nes siu med-gu tankis yra pastovus.Poreti uzpildai dozuojami pagal turi.Parenkant ismaisymo buda svarbu atsizvelgti I uzpildu savybes.Gravitacinese betonmaisese komponentai permaisomi daug kartu,paleidziant laisvai kristi.Toks budas gali buti taikomas kai stambus uzpiladas sunkesnis nei cemento tesla.Jei uzpildas lengvesnis,jis isplaukia I pavirsiu,tada reikia naudoti priverstynio maisymo maisykle. 40.Betono misinio taransportavimas.Transportuojant betono misini svarbu islaikyti jo homogeniskuma ir technologines savybes.Betono savybe neissisluoksniuoti ir slaikyti klojinguma labiausiai priklauso nuo naudojamo uzpildo. Issisluoksniavimas galimas tada, kai misinys pervezamas dideliais atstumais arba paleidziamas kristi is didelio aukscio (nedaugiau kaip 2 m.).Issisluoksniavymas vyksta kai sunkesni uzpildai nuseda ant dugno,o jei naudojami lengvesni,jie isplaukia I pavirsiu.Labiausiai linke issisluoksniuoti tankiausios sudeties misiniai,kuriems buvo panaudoti skirtingu frakciju uzpildai.Smulkiausios daleles labia lengvai praeina pro stambesniu daleliu tarpus. 41.Betono misinio klojimas ir tankinimas.Betono misinio klojingumas yra geresnis,kai naudojamas zvirgzdas,o ne skalda,ir tankus,o ne poreti uzpildai.Klojingumas blogeja,kai misinyje truksta arba per daug smelio.Taip pat jam itakos turi grudeliu pavirsiaus struktura ir ju imirkis.Betono misiniai is poretu uzpildu greitai praranda klojinguma,ir klojant reikalauja vibroformavimo.Formavimo metu pasirenkami priklausomai nuo uzpildu stambumo,ja granulometrines sudeties, H2O,cemento santykio. Atliekant formavima misiniuose su stambiagrudziais uzpildais efektivi zemo daznio vibracija (3000 svyravimu per 1min)su didele svyravimo amplitude 0.5-0.7mm.Smulkiagrudems-auksto daznio vibracija (7000-1400sv/min) su amplitude 0.2-0.4mm.Centrifiguojant farma yra issukama (vamzdziu). Vibropresavimas atliekamas su horizontalaus ir vertikalaus vibro plokste.Rankinis formavimas. 42.Betono kietejimas. Kietejimo salygos ir intensivumas daznai priklauso nuo uzpildu.Kietejant naturaliose salygose geriau kieteja betono misiniai su poretais uzpildais,kurie turi prisunke savo porose H2O ir kietejimo metu po truputi ji atiduoda cementiniam akmeniui.Kitus betono misinius reikia saugoti nuo perdziuvimo.Pirmomis kietejimo dienomis paprastasis Portland cementis isskyria 200kJ/kg silumos. Uzpildai issklaido isskyriama siluma, sumazina temperaturinius pokycius ir deformacijas. 43.Gelzbetono esme.Statybines konstrukcijos ir ju elementai dazniausiai yra gniuzdomi, lenkiami arba tempiami.Dideliu gniuzdymo irazu veikiamus elementus tikslinga yra gaminti is betono.Betonai islaiko 80MPa ir didesnius itempimus.Taciau jie islaiko labia nedidelius tempimo itempimus,t.y. 1-5MPa.Visiskai isnaudoti betono stipri gniuzdomoje zonoje galima tik sustiprinus betono tempiamaja zona,idejus I ja metalo,stiklo pluosto, medzio arba kitokius strypus.Strypai perims visa tempimo jega ir elementas dirbs tol,kol jie nutruks arba suirs gniuzdomos zonos betonas.Panaudoti tame paciame elemente betono gniuzdymo itempimams,o strypus tempimo itempimams atlaikyti ir yra gelzbetonio esme.Sita kompleksine med-ga is betono ir metaliniu strypu vadinama gelzbetoniu.O strypai vadinami armatura.Kietedamas betonas gerai sukimba su armatura ir ja apsaugo nuo mechaniniu ir kitokiu pazeidimu.Gelzbetonines konstrukcijos stiprios, standzios, patvarios,ilgaamzinos ir atsparios ugniui.Gaminamos is vietiniu zaliavu,jas yra paprasta eksploatuoti,labia univerasli med-ga.Pagrindinis trukumas-didele mase,taip pat laidzios silumai ir garsui. Gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas plysta,kai itempimai sios zonos armaturoje buna 20-30MPa.Todel veikiant eksploatacinei apkravai gelzbetoniniu konstrukciju tempiamos zonos betonas buna su plysiais.Jei plysio plotis mazesnis uz leistinaji konstrukcija tinkama eksploatuoti,ir atvirksciai. Konstrukcijoje eksploatuojamose agresiviose aplinkoje armaturos korozija pirmiausia atsiranda plysiuose. Veikiant daugkartinei apkrovai armatura plysiuose gali greitai nuvargti. Dirbtinai neleidziama atsiverti plysiams yra apspaudziamos gelzbetonio zonos,kurios eksploatacijos metu bus tempiamos. Tempiamai zonai apspausti armatura isanksto itempiama.Gelzbetonis,kurio armatura isanksto itempiama,vadinama itemptuoju gelzbetoniu.Elementai is jo labia atsparus pleisejimui,zymiai stendesni ir patvaresni,nei paprasti gelzbetoniai. 44.Sunkusis betonas Tai tokie,kuriuose tustumos tarp stambiu ir smulkiu uzpildu yra uzpildytos cementiniu akmeniu.Svarbiausia jo savybe-stipris gniuzdant,kuris ivertinamas betono klese(B arbaC).C 12/15 stipris gniuzdant 15MPa kubus.Esant tikimybei 0.95,stipris gniuzdant (12MPa) cilindrus.Betono stipriui itakos turi visu sudedamuju daliu kokybiniai rodikliai, sudietes paribkimas,paruosimo tankinimo technologija ir kietejimo salygos. Betonas kietedamas trakiasi,tai reiskia ivertinti apskaiciuojant konstrukcija.Tai universali ir patvari med-ga,ilga laika gali islykti tinkama eksploatuoti,kai veikia saltis,agresivi aplinka ir temperaturos pokyciai. 45.Lengvasis betonas.Lengvuoju betonu vadinamos visos betono rusys,turincios tanki nuo 200-2000 kg/m3.Pagrindiniai reikalavimai taikomi lengvajam betonui,tai uzduotas tankis,reikiamas stipris ir ilgaamziskumas.Budingos savybes:mazas tankis ir silumos laidumas.Jie yra skirstomi pagal:*paskirti:konstrukciniai,konstrukciniai-termoizoliaciniai, termoizoliaciniai, pecialieji(chemiskai atsparus);*risanciaja med-ga:ja gali buti cementa, kalkes,gipsas,polimeras arba kompozicijos;*uzpildu tipa:keramzitbetonis,agloporitas, slakbetonis, perlitbetonis, metbetonis,siauditas;*struktura:tankus,poreti.Lengvieji betonai gaminami is tu paciu med-gu kaip irpaprastasis betonas,taciau skiriasi uzpildais, naudojami porei uzpildai.Nuo ju pagrinde ir priklauso betono savybes.Uzpildai yra skirstomi I organiniu ir neorganinius,kurie skiriami I gamtinius, dirbtinius ir atlieku. Organiniai uzpilidai:pjuvenos,t.y. pjovimo atliekos,daleliu dydis iki 10mm; drozles, t.y. apdorojimo,daleliu dydis iki 40mm;medienos miltai,spaliai(lynu sieklos),siaudu ir nendriu kapojai ir polistereninio putplascio trupiniai.Lengvasis betonas su organiniais uzpidais pagal tanki skirstomi:I termoizoliacini(iki 500kg/m3) ir termoizoliacini-konstrukcini(500-1400kg/m3).Naudojimas nezimesnis nei 32.5 klases cementas,I ji pridedama antipireno(mazai degus). 46.Akytiejibetonai: Duju betonas yra vieni is lengvuju. Didziaja ju turio dali uzima uzdaros,tolygiai issidesciusios 0.5-2mm skersmens poros.Jie klasifikuojami pagal akitosios strukturos susidarymo buda,pagal rysamosios med-gos rusi,kietejimo buda ir paskirti. Pagal akytosios strukturos susidarymo buda skiriami duju ir putu betonai.Duju betonas gaunamas ispuciant skiedini dujomis,kurios susidaro pridejus I misini spesialu priedu-dujodariu.Dazniausiai naudojamas dujodaris yra aliuminio pudra,kurioje aktyvaus Al apie 90%.Jai reaguojant kalcio hidroksidui su Al issiskiria vandenilis. 2Al+3Ca(OH)2+H2O→3Ca Al2O3 6H2O+3H2 Vandenilio dujos is klampios misinip mases nepajegia issiskirti,todel ispucia nesukiejusi betono minisui.Prie pradedant skitis vandeniliui misinis ispylamas I forma,kad susidarytu geros kokybes akita struktura vandenilio issiskirimo proceso pabaigoje betono misinys turi speti igauti tam tikra stipri.Jei baigiantis skirtis dujos betonas bus nepakankamai stiprus,jis suslugs,jei stipruma igis peranksti,gali supleiseti.Supylus I formas,vandenilis turi pradeti skirstis po 5-10min,baigti po 30min.Kuo smulkesni Al milteliai,tuo vienodesnes,mazesnes ir tolygiau issidesto poros betono misinyje,tuo geresnis betono fizikines,mechanines savybes. 47.Putu betonas: putu betono akitoji struktura gaunama sumaisius risamosios med-gos tesla su paruostomis putomis. Betono struktura priklauso nuo putu kokybes.Putas sudaro oro burbuliukai,atskirti vienas nuo kito putoklio vandeninio tirpalo plievelemis. Sumaisytos su betono misiniu putos kietas deleles islaiko 2-3val. Tuo metu kietos misinio daleles skverbiasi I putu pleveles,sukietejus risamajai med-gai susidaro standus akyto betono skeletas.Putokslis-klyju konifolis.Sios mases gali buti kietinamos autoclave arba gali kieteti ore.Autoklavinimo kietinimo metu susidaro kalcio-silikato junginys (mCaO·nSiO2·pH2O).Akituju betonu risamaja med-ga gali buti cementas,cemento ir kalkiu misinys,kalkes.Pagal kietejimo buda skirstomi I autoklavinius,kietinamos normaliose salygose ir šutintos.Pagal paskirti skiriami I termoizoliacinius, termoizoliacinius -konstrukcinius ir konstrukcinius.. 48.Silikatbetonis.Silikatbetonis tai dirbtiniai akmenys,suformuoti is hemogenisko smelio,kalkiu ir H2O misinio ir sukietinti hidroteriminemis salygomis,nemazesniame kaip 0.8MPa slegyje.Jie gali buti tankus,akyti,armuoti ir nearmuoti.Pagrindine ju dali sudaro uzpildai,t.y. dazniausiai smelys 90-98%.Gaminiu kokybei itaka turi smelio garanulometrine sudetis,grudeliu dydis,pavirsiaus pobudis ir priemaisos.Smelio grudeliai turi buti ivairaus dydzio,nes misinyje turi buti kuo maziau tustumu,kurias turi uzpildyti brangiausias misinio komponentas-risamoji med-ga.Smelio stambumo modulis: Ms=1.1-1.6.Frakciju santikys 9:3:1, stambus, vidutinis,smulkus:16:4:1.Geriausiais smelis,kurio grudeliai astriabriauniai ir siurkstaus pavirsiaus,nes geriau sukimba su kalkemis.Placiausiai vartojamos negesintos kalcitines kalkes.Mg oksido gali buti iki 5%,o nepasigesinusiu daleliu 14%.Kad geriau hidrotuotusi Mg oksidas kalkiu ir smelio misinys gesinamas aukstesniame slegyje-autoklavuose.Vyksta dviem etapais:isspaudzius sutinama,o po to veikiama aukstu slegiu.Hidroterminemis salygomis risamoji med-ga sudaro Ca hidrosilikatus,kerie smelio grudelius sucementuoja I monolita. 49.Silikatines plytos tai dirbtiniai taisiklingo staciakampio formos akmenys,gamynami supresavus vienalyti kalkiu,smelio ir H2O misini ir ji sukietinus autoklavuose.Pagrindines operacijos:smelio kasimas,jo sijojimas,gabaliniu kalkiu trupinimas ir malimas,maltu kalkiu ir smelio misinio paruosimas ir jo gesinimas,plytu formavimas ir ju kietinimas. Kietinimo ciklas trunka 10-15 val,slegis 0.8MPa,134 laip temper.Silikatines plytos buna paprastos 250x120x65,modulines 250x120x88(gali tureti kiaurimus).Pagal stipri ir atsparuma salciui skirstomos I klases.Apdailos plytos gali buti spalvotos,su reljefu,skeltu arba tasytu pavirsiumi.Is silikatiniu plytu mirijamos mazaauksciu ir daugiaauksciu pastatu sienos.Jos netinka pamatams,nes H2O istirpes CO2 reoguoja su plytose esanciu CaCO3 ir H2O ir susidaro tirpus Ca vandenilio karbonatas(Ca(HCO3)2)Jos neatsparios aukstai temperaturai. 50.Akyti silikatbetonio gaminiai. Jose yra daug uzdaru smulkiu akuciu,todel jiems budingas nedidelis vidinis tankis ir mazas silumos laidumas.Pagal stipri gniuzdant skirstomi I klases(stipris gniuzdant 0.5-15MPa);pagal tanki:500-1200kg/m3:*300-500-termoizoliacinis; 500-900-termoizoliacinis-konstrukcinis:*900-1200-konstrukcinis. Termoizoliacinemis apsildomos sienos, jis naudojamas kaip siluma ir garsa izuoliuojanti med-ga.Gamyba nuo silikatiniu skiriasi tuo,kad is didziausios smelio dalies paruosiamas slamas ir akutems sudaryti I misini dedamas porodaris.Betono yra dvi rusis:putsilikatinis ir duju silikatinis. 51.Statybiniai misiniai ir skiediniai.Staybiniai misiniai susideda is risamosios med-gos,uzpildu ir priedu.Jei misinio uzpildu stambiosios daleles yra nedidesni kaip 5mm,tokie misiniai yra smulkiagrudziai.Gali buti sausieji ir slapieji.Sausi gali buti laikomi ilgai.Slapieji misiniai turi buti naudojami iki risamosios med-gos risimosi pradzios,veliau naudoti netinkami.Statybinis skiedinys-sukietejes risamosios med-gos teslos smulkiu tinkamos granulometrijos uzpildu ir priedu misinys.Sausas skiedinio misinys tai yra risamosios med-gos sausu uzpildu ir sausu priedu misinys.Priedai-med-gos,kurios mazais kiekiais naudojamos skiedinio misinio savybems reguliuoti arba pagerinti.Skiediniai skirstomi pagal panaugotas rysamasias med-gas:SI-kai naudojamos kalkes;SII-kai naudojamas cementas;SIIa-kalkes ir cementas;SIII-risancioji med-ga cementas;SIV-gipsas;SV-antihidridine risamoji med-ga.Pagal tanki skirstomi I sunkiuosius(kai tankis >1500kg/m3);lengvuosius(tankis 2.5mm:jei tinkavimui-tai priklauso nuo tinko storio. 52.Skiediniu savybes:*skiedinio misinio konsistencija vertinama sklidimo arba slankumo rodikliais.Sklidimas tai yra kratituvas,slankumas-su kugiu.*H2O laikymas-nes skiediniai klojami ant akytu sausu pavirsiu(plytu arba betonu),kurie greitai sugeria H2O,del to skiedinys tampa standus.*H2O migracijos I sausu akitu pavirsiu intensivumas priklauso nuo skiedinio sudietes.Kuo daugiau risamosios med-gos ir smulkiu priedu,tuo geriau misinys laiki H2O.*Slankumui padidinti dedamas plastifikatorius.Svarbiausios sukietejusio skiedinio savybes: stiprumas gniuzdant; atsparumas salciui. 53.Skiediniu rusys.Muro skiediniai:naudojami cementiniai skiedianiai, kai murijamos pastatu dalys,ekslpoatuojama dregnoje aplinkoje.Buna cementiniai-kalkiu; cementiniai-molio skiedieniai.Tinkavimo skiediniai:paprastojo ir dekorativinio tinko. Gali buti tinkuojami vidiniai ir isoriniai pavirsiai.Paprastojo tinko skiediniai turi buti plastiski,gerai sulipti su pavirsiais,nepleiseti kietedami.Tinko skiediniu slankumas turi atitikti tinkavimo buda ir tinkuojama sluoksni.Sluoksniai yra 3-ju rusiu:paruosiamasis, islyginamasis ir apdailos.Islyginamojo sluoksnio skiedinio slankumas 6-9cm. Dekorativinio tinko skiediniai naudojami pastatu isores ir vidaus apdailai. Naudojamos paprastojo baltojo,spalvotojo portlandcemencio misinio kalkiu,cemento arba gipso risanciosios med-gosUzpildai- kvarcitas, smelys, granites, marmuras, keramika, stalvotas stiklas, zierutis, plastikai,dazyti ivairus grudeliai. 54.Siluma izoliuojancios med-gu savybes.Savybes:1.poringumas-pagrindinis termoizoliaciniu med-gu bruozas,didelis oro kiekis med-gos kiekyje. Dujos lyginant su skysciais ir kietais kunais turi maza silumos laidi.Oro silumos laidumo koeficientas 0.023W/mK.Oro judejimas padeda geriau perduoti siluma,del to tepmoizoliacine med-ga turi buti sudaryta pagrinde is oro,kuris negali judeti.Tai imanoma jei med-ga turi tokia struktura:smulkiapore (polestironinis putplastis, akitasis betonas);plausine(mineraline vata);grudeta(kai oras yra tarpgrudineje erdveje);ploksteline(kai oras yra tarp ploksteliu).Max poringumas galimas a) ir b) atvejais.Polisteroninio putplascio poringumas 95-98%.Mineralines vatos 90-95%.2.Med-gos struktura, jei med-ga turi kristaline struktura,tai jos atomai isdestyti taisiklingai,tai yra didelio silumos laidumo priezastis.Med-gos,turincio amorfine struktura neturi tokios atoku issidestymo tvarkos,del to ju silumos laidumas yra mazesnis.Daugelis neorganiniu termoizoliaciniu med-gu savo strukturoje turi stiklo tipo karkasa,t.y. mineraline vata arba putu stiklas.Silumos laiduma stipriai itakoja ir strukturos vienalitiskumas. 3.Tankis priklauso nuo med-gos poringumo,o poringumas-pagrindinis faktorius,nuo kurio priklauso silumos laidumas.Kuo mazesnis tankis,tuo daugiau med-je poru,tuo mazesnis silumos laidumas.4.Dregnumas turi didele itaka silumos laidumui,nes H2O silumos laidumo koeficientas λ=0.58W/mK,o uzsalant λ=2.32W/mK.Del to rekomenduojama,kad termoizoliacines med-gos kuo maziau sugertu dregmes ir butu apsaugotos nuo imirkimi.Tai pasiekti galima esant uzdaram poringumui,med-gos hidrofobiskumui ir konstrukciniais budais.5.Duju ir garu laidumas yra svarbus naudojant med-gas atitvarinese konstrukcijose.Esant zemam garu pralaidumui galimas dregmes susikaupimas med-gos kontakto vietoje su kita med-ga.Tai net gali suardyti naudojama med-ga. 55.Mineraline vata Pagrinda sudaro trumpi ir labia ploni mineraliniai plauseliai,sukabinti gaminyje risiklio pagalba arba kitokiais budais.yra gaminama is silikatiniu plytu.Zaliavos: uolienos(nuosedines-mergeliai ir kauliniai,vulkanines-bazaltas,diabazas)mstiklo atliekos, metalurginiai slakai.Zliavos tipas parenkamas priklausomai nuo atsparumo temperaturai(bazaltine naudojama iki 1000laip,stiklo vata- 550-650laip; plauseliu storio,deformativiskumo ir kitu savybiu.Silikatinis lydalas ispuciant arba isplausinant centrifigavimu paverciamas I plonus stiklo pavidalu plauselius,kuriu diametras nuo 1-10μm,o ilgis-keleta cm.Plauseliai surenkami nusezdinimo kameroje ant neperkeliamai kudancio kilimo.Cia patenka ir risiklis ir yra formuojamos mineralines vatos kilimas.mineralines vatos gaminiai naudojami siluminiai izoliacijai, esant temperaturoms –200-+600 laip.ji silpnai apsorbuoja dregme,ju negrauzia grauzikai,gaminamas paltus gaminiu spektras.Minkstos plokstes gaunamos persiunant kilima sudubliuota su folija arba metaliniu tinkleliu,arba surisant plaukelius su risikliu ir papresuojant.Tai yra rulonine med-ga,kurios tankis 30-100kg/m3,silumos laidumo koeficientas 0.033-0.035. Pusiau kietos plokstes ir kietos,fasonines dalys yra gaunamos naudojant polimerines risanciasias med-gas.Tankis 50-150kg/m3;silumos laidumo koeficientas 0.04-0.06.Norint gauti kieta plokste bei jos tankio padidinimui naudojama technologija su daline vertikalia plausu orientacija.Sitos plokstes naudojamos sienu ir stogu izoliacijai,lengvai pjaustomos ir tvirtinamos.Fasonines dalys-kevalai-vamzdziu izoliacijai. 56.Polistereninis putplastis.(pp)Zaliavos:polisteroninio putplascio diseris.Kaitinant granules iki 90-95laip ju isorinis apvalkalas suminksteja ir esantis jose izopentatas pradeda didinti savo turi,nes jo virimo temperatura yra zemesne nei pp minkstejimo temperatura.Biseri gamina chemine pramone.Pp gamybos procesas sudarytas is tokiu pagrindiniu operaciju:pirminis biserio isputimas;galutinis biserio isputimas;granuliu sukepinimas formose;atsaldymas ir dziovinimas.Stipris lenkiant yra svarbus, nes pagal ju galima spresti apie gaminio patvaruma transportuojant,sandeliuojant,montuojant ir eksploatuojant. 57.Stogo med-gos.hidroizoliuojancios med-gos.Stogo ir hidroizoliuojancios med-gas sudaro H2O nepralaidu sluoksni,apsauganti konstrukcija ar pastata nuo dregmes.salygos,kuriomis dirba stogo ir hidroizoliuojancios med-gos skiriasi.Stogo med-gos yra periodiskai drekinamos,periodiskai dziusta,nes veikia tiesioginiai saules spinduliai,jos ikaista,uzsala,jas veikia vejo ir sniego apkrovos.Tam kad jos ilgai tarnautu,jos turi buti atsparios atmosferos poveikiui, salciui,buti pakankamai stiprios,daugumoje atveju dekoratyvios,technologiskos ir ekonomiskos.Stogo dangos buna:menbranines;rulonones,vienetine(cerpes) ir mastikos. Rulonines placiausiai naudojamos dangos.Sios dangos patogiausios dengiant plokscius stogus,ju nuolidys 3-6 laip.Dabar kartona keicia stikloaudiniu,stiklunas.Siuo metu naudojama daugiasloksnine med-ga,kurios pagrindas yra stiklunas(V),polisterinis sluoksnis(PV),stiklo audinys(G).Abi puses padengiamos lengvai lydziu bitumu,uzpildyto mineraliniais milteliais;virsutinis sluoksnis padengtas pabarstais,t.y.smelio ir hidroziruciu,apatinis-kalkatmenio arba talko milteliais.Virsutinis apsaugo nuo saules spinduliu,o apatinis- sulipimo.Jei dangos bituminis dengiamasis sluoksnis modifikuotas zymim PYE;jei plastifikuotas PDP;jei danga prilydoma S;jei priklijuojama DD;jei pabarstas smulkiagrudis s;jei pabarstas stambiagrudis b.Ruloniniu stogo dangu kokybe yra ivertinama rodikliu:stipriu,deformativiskumas(pailgejimas), lankstumas saltyje, atsparumu sylumai,H2O nepralaidumas.Vienetynes gaunamos ruloniniu dangu pagrindu, t.y.iskeprant is rulono ploksteles,minimalus stogo nuolidys 9-10laip.spalva ir faktura priklauso nuo pabarstu.Menbraninis naudojamos pramoniniams stogams esant nedideniems nolydziams.Menbrana padaryta is elastingos polimerines med-gos atsparios pemperaturai ir kietos.Ji islaiko savo savybes nuo -60 iki +100laip,greitai montuojamos,lakstai sujungiami specialiomis juostomis.Ant menbranos dedamas specialus zvirgzdo sluoksnis,jis apsaugo nuo ultravioletiniu spinduliu.Mastikos yra uznesamos ant pagrindo,t.y.klampus oligomerinis produktas,jie sukieteja sudarydami istiesine elastinga plievele.Jos ypatingai tinka formuojant sujungimus,esancius prie konsrtukcijos krastu,sukieteja praejus 24 val po uznesimo,tepama 2-3 sluoksniais, susiformuoja 3mm plevele.Heteroizoliacines med-gos skirtos apsaugoti statybines konstrukcijas nuo kontakto su H2O,vendens imirkio ar H2O filtracijos per jas.Sias med-gas galima suskirstyti I skystas,klampias ir kietas.Skystos gali buti isigeriancios ir plevele sudaroncios. Isigeriancios,t.y.skysciai,patenkantys I med-gos pavirsinio sluoksnio poras ir sudarantys ten,H2O nepraleidzianti barjera.Yra bitumines emulsijos,taip pat monomeriniai,silicioorganiai skysciais.Plevele sudarancios med-gos sudaro po uznesimo ant pavirsiaus H2O nelaidzia med-ga.Klampios med-gos naudojamos uztemimui ir klijavimui.Jos turi aiskiai isreikstas tiksotropinias savybes.Mastikos gaunamos sumaisius organinius rysiklius su mineraliniais uzpildais.Pagal risikli jos skirstomos I bitumines, bitumines-polimerines,polimerines.Taip pat naudojamos pastos bitumu laseliai susilieja ir suformuoja danga.Pastos galima uznesti ant dregno pavirsiaus.Kietos med-gos,t.y.rulonines med-gos anologisko stogu dangoms. 58.Hermetizuojancios med-gos yra naudojamos uztaisant siules,sios med-gos turi buti elastingos,nes siules keicia savo matmenys.montaziniai hermetikai naudojami uztaisant siules duryse ir languose. Hermetizuojancios mastikos gaunamos plastiskai klampiu,polimeriniu produktu pagrindu. Reikalavimas-aukstas deformativumas.Hermetikai buna:nekietejantys, sukietejantys ir isdziustantys. Nekietejantys islaiko elastinguma nuo +80 iki –60laip. Sukietejantys tai plampiai plastiskos med-dos,gaunamos istirpinant organiniuose tirpikliuose bitumines polimerinias rysanciasias med-gas su uzpildais.Vienetyniai hermetikai-sandarynimo juostos. 59.Dazymo medziagos Dazymui skirtos medziagos,tai klampus skysciai(milteliai),kurie po uznesimo ant pavirsiaus virsta I kieta plevele.Jos naudojamos ne tik dekoratyvinems reikmems,bet ir apsaugai. Statybiniu k-ju padengimas dazomosiomis medziagomis, tai sudetinga, daugiasluoksne-sistema.Paprastai dazomas pavirsius padengiamas gruntu,tam kad butu pasiektas dazu sluoksnio geresnis sukibimas su pavirsiumi.Ant gruntuoto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu paruosto pavirsiaus uznesamas islyginamasis sluoksnis,ant tokiu budu paruosto pavirsiaus uznesami dazai ir~arba lakas.Butinas komponentas visose dazymo medziagose,t.y.plevele sudaranti,risancioji medziaga.Dazymo medziaga turi tureti tam tikras reologines savybes: turi buti lengvai uznesama ant pavirsiaus,plonu lygiu sluoksniu,tam tikru irankiu.Po uznesimo plevele turi gerai laikytis ir nenubegti nuo bet kokiu pavirsiu.Del to dazomosios medziagos yra strukturiniai skysciai,turintys tiksotropines savybes,tai reiskia,kad juos mechaniskai veikiant,pvz teptuku,jos turi suskysteti ir teketi pavirsiumi plonu sluoksniu.Iskart po mechaninio poveikio pabaigos,pereiti I klampia plastine busena.tokios dazomosios medziagos neteka veikiant svorio jegai.Sios savybes yra pasiekiamos,teisingai parinkus komponentus: kietas medziagas(pigmentus ir uzpildus); skystas medziagas(tirpiklius ir skiediklius); taip pat specialius priedus.Susiformavusi dazu plevele yra 0.05-1mm storio,gerai sukibusi su pavirsiumi.Plevele susiformuoja isgaruojant skystam komponentui arba polimerizuojantis risikliui.Eksplotacijos metu,keiciantis santykiniam oro dregniui plevele gali deformuotis,brinkti ir nusesti.Veikiant O2 ir ultravioletiniam spinduliavimui,pleveleje atsiranda itempimai del risanciosios medziagos strukturiniu pakitimu.Visi sie procesai issaukia pleveles sukilinejima ir susilpnina jos sukibima su pavirsiumi.Kuo plevele storesne,tuo sis procesas intensyvesnis.Del to plonesni sluoksniai yra ilgaamziskesni.Dazuose yra butinas pigmentas,o grunte ir glaiste uzpildas.Ikidarbines konsistencijos dazymo medziagos sumaisomos su tirpikliais ir skiedikliais,taip pat ivedami priedai: kietikliai,greitikliai,tirstikliai ir pavirsiaus aktyvus priedai. 60.Risanciosios medziagos Neorganines risanciosios -kalkes,cementas,skystasis stiklas.Organines risanciosios- gamtines dervos, bitumas, gyvuliniai ir augaliniai klijai, celiuliozes eteriai, alyva, sintetines dervos. Gamtines dervos -kietos, sviesios, gamtines kilmes medziagos, tirpsta organiniuose tirpikliuose,naudojamos lakams.Pagr-kanifolija.Bitumai-kambario temp plastiskos arba kietos medziagos,juodos arba tamsiai rudos spalvos.Zaliava jiems gaminti-nafta.Alyva-pagrindas augalinis aliejus arba alkidiniai polimerai.Jie turi 2gubas jungtis angliavandenilineje grandineje.Del ju alyvos sukieteja,o nedziusta.Sis procesas negriztamas.Laikui begant,pleveles tampa trapios ir sutrukineja.Esant O2 trukumui,dazai tokiu pagrindu nekieteja. 61.Tirpikliai ir skiedikliai Tirpikliai-lakus skysciai,sudarantys tirpalus su risanciaja medziaga stabilius laiko atzvilgiu.Pasirenkant tirpikli svarbus jo garavimo greitis.Organiniai turpikliai yra toksiski ir degus.Jie skirstomi I angliavandenilinius,deguonies turincius. H2O-netoksiskas ir nedegus.Jei garavimo greitis didesnis nei tirpiklio migracijos greitis,dazu sluoksnuje gali susiformuoti plevele,ant dar nesukietejusio dazu sluoksnio.Tokiu budu gaunami defektai,rauksles.Jei garavimo greitis mazas,tai uztrunka kieto dazu sluoksnio susiformavimas ir tuo paciu isauga defektu tikimybe.Skiedikliai-gerai suderinami su dazu skystaja dalimi ir sudaro su ja stabilius misinius,suspensijas,arba emulsijas.Paprastai skiedikliai ir tirpikliai turi buti chemiskai inertiskos medziagos,risanciosios ir kt komponentu atzvilgiu. 62.Pigmentai ir uzpildai-pigmentu kokybe yra charakterizuojama kompleksu technologiniu ir eksplotaciniu savybiu. Technologines savybes: 1. pigmento spalvos intensyvumas. 2.dengiamumas .3.dispersiskumas(smulkumas). 4. aliejaus sugeriamumas. Eksplotacines savybes: 1. spalvos stabilumas. 2.atsparumas atmosferiniam poveikiui. 3.atsparumas cheminiam poveikiui. 4.atsparumas silumai. 5.nekenksmingumas. 6.apsauga nuo korozijos.7.elektros laidumas.8.Spalvos kitimas,keiciantis temp.Pigmentai skirstomi: 1.Pagal chemine sudeti-I organinius ir neorganinius.2.Pagal kilme-gamtinius ir sintetinius.3.Pagal spalva-juodi,balti,pilki ir spalvoti.4.Pigmentai is metalu-smulkus metalu milteliai su apsauginiu sluoksniu.Pagr yra 2-bronzos ir aliuminio pudra.Uzpildai,kaip ir pigmentai yra mineraliniai milteliai,netirpus risanciojoje medziagoje.Skirtingai nuo pigmentu jie turi zema luzio rodikli.Del to jie vizualiai isnyksta risanciosios medziagos pleveleje. Skirstomi pagal garavimo buda : 1.yra gamtiniai dispersiniai,tokie kaip kreida. 2.mechaniskai disperguoti,kaip talkas.3.sintetiniai-aliuminio hidroksidas.Uzpildai padidina klampuma,armuoja dazu plevele ir sumazina blizgesi.Kartu naudojant pigmentus ir ivairios formos uzpildus,galime gauti tankesni misini,del to sumazeja risanciosios sanaudos,padideja atsparumas atmosferos poveikiui ir pleveles tvirtumas. Emaliu blizgesi galima sumazint naudojant uzpildus. 63.Lakai-tai misinys is plevele sudaranciu medziagu organiniuose tirpikliuose.Si medziaga sudaro kietas,persvieciamas pleveles,stipriai besilaikancias ant pavirsiaus.Pagal susidarymo mechanizma skiriami I 2grupes:1.dziustantys-sudarantys griztancias(tirpias) pleveles.bituminiai - jie naudojami metalu k-ju antikorozinaim padengimui; nitroceliulioziniai-nitrolakas; greitai dziusta ~30min, H2O nelabai atsparus,atsparus benzinui. 2.kietejantys -sudarantys netirpias pleveles. Alkidiniai -kieteja iki 2 paru ,naudojam dengti metalus ir medi; epoksidiniai; Poliuretaniniai-labai chemiskai atsparus.Poliefyrinis lakas sudaro labai storas pleveles,labai mazas dziustamasis susitraukimas. 64.Dazai 1.dazai su mineraline risanciaja-kalkemis,skystu stiklu ir portlandcemenciu.2.Vandenyje tirpus klijiniai dazai-netoksiski,ruosiami pries naudojima,naudojami viduj.3.Aliejiniai-risancioji-alyva; naudojami isorej ir viduj.Alyva-ir plevele sudarnti medziaga ir skiediklis.Tirpiklio nera.Nedziuna,o kieteja.Plevele atspari H2O,plovimo medziagoms,nepraleidzia garo.4.Emales-tai dazai,gaunami ivedus pigmentus ir uzpildus I lakus. Ftaliniai, pentaftaliniai,nitroceliuliozes emalis.Tinka isores darbams,plaunami, nepraleidzia skyscio,taciau praleidzia garus.5.Vandens dispersiniai dazai-tai H2O netirpus,plevele sudarncios medziagos ir pigmentai disperguoti H2O,sudaro stabilia suspensija.I sudeti iena plastifikatoriai,emulgatoriai,pigmentu ir uzpildu dispergatoriai, tirstikliai,struktura sudarantys priedai,konservantai ir putas gesinantys priedai.Pagr privalumas-netoksiski ir neuzsiliepsnoja.Pleveles formavimasis pavirsiuje vyksta netenkant H2O.Polimero daleles suarteja,kontaktuoja ir sudaro plevele.Ji tampa H2O atspari,gali but istirpinta tik organiniuose tirpikliuose.Pavirsius matinis.6.Milteliu tipo dazai. 65.Gruntas ir glaistas Gruntas -medziaga sudarnti apatini dazu denginio sluoksni. Ji modifikuoja pagrindo pavirsiu del geresnio sukibimo. Kitos f-jos: apsauga nuo korozijos, rudziu surisimas, antiseptikas. Gali buti klijinis, aliejinis, sintetinis.Maziau klampus nei dazai,medzio gruntas uzpildo ir tustumas.Glaistas-pastos tipo dazymo medziaga. Naudojama islyginti pavirsius pries dazant.Uznesamas ant grunto,turi daug uzpildo(kreidos,talko,barito) ir maziau risanciosios.Pigmentas nebutinas.Klampumas didesnis nei dazu.Priklausomai nuo dazu naudojami skirtingi glaistai: lako,aliejiniai, klijiniai, H2O dispersiniai.Uznesamas sluoksnis iki 3mm.Po dziuvimo arba kietejimo islyginamas abrazyvu. 66.Polimeriniai dirbiniai Plastmases-tai medziagos sudarytos is organiniu,stambiamolekuliniu junginiu(polimeru) ,turicios tam tikrose apdirbimo stadijose plastiskas savybes.Polimerai-tai medziagos, kuriu molekules sudarytos is didelio sk jungciu,suristu tarp saves cheminemis jungtimis I ilgas grandines.Be polimeru I plastmasiu sudeti ieina: uzpildai,plastifikatoriai, stabilizatoriai,pigmentai.Polomerai (risanciosios med-gos)sintetiniai polimerai gaunami is mazos molekulines mases jungciu(monomeru)cheminemis reakcijomis (pokmerizacijos arba polikondensacijos).Polimeru savybiu savybes priklauso nuo:*pagrindines grandines suderies;*soniniu grandziu formos;*isisdestymo pobudzio.Uzpildai-jie gali buti kietos, dujines ar skystos busenos.Pluostiniai ir sluoksnioti uzpildai padidina mechanini stipruma,kietuma,lankstuma ir mazina trapuma.Plastifikatoriai-tai med-gos didinancios ildu polimeriniu molekuliu palankuma.Stabilizatoriai-tai med-ga,kurios trukdo polimero stabilizacijai,apsaugo nuo sviesos poveikio.Dazomosios med-gos- pigmentai.Priedai- antipirinai,apsaugantys nuo pelesiu ir vabzdziu.Visos plastines med-gos gaminamos is naftos arba gamtiniu duju.PVC-polivinilchloridas;PE-politilenas;PP-poliprorelenas.Visi jie naudojami duju gamybai.Etilenas ir promilenas gaunami is etano ir propane duju krekingo budu. Politilenas→Polimerizacija→Polipropilenas.Plastines med-gos sudarytos is stambiu molekuliu,kurias suformuoja ilgos anglies grandines.Molekuliu ilgis,atsuku sk gali skirtis.Jos gali buti daugiau ar maziau atsisakojosios ir sujungtas skersinemis jungtimis I trimati tinklaPagal savo struktura ir savybes plastikai skirstomi:*termoplastikai; *permoreaktyvus plastikai.Jie suminksteja sildomi,juos galima lieti I formas. Minkstejimas prasideda 60-120laip.Pagrindianiai yra PVC,PE,PP. Labiausiai paplytes PVC.jo sudetyje yra chloro,del to gamybos procese maziau sunaudojama elito,todel jis santykinai prigesus.Naudojami vamzdziams apsaugoti,apsauginiams sluoksniams elektros ir telekabeliuose.Termoreaktyvus plastikai gamybos proceso metu pereina stadija,kuria vad kietinimu.T.y.ju molecules surisamos I trimati tinkle.Jei po kitinimo med-ga pasildoma,ji siek tiek suminksteja,bet jos neimanoma islydyti,todel sie plastikai esant aukstesnems temp geriau pakelia mechanines apkrovas.Daznai tai yra sudetinis produktas,turintis savo sudetyje stiklo pluosto armature.GAP-poliesteris su stiklo pluosto armature.Gamyba. Zaliavos bunkeris-Ekstruderis- formavimo galvute-kalibratirius-pjuklas-grebtuvas-pakavimas.Ekstruderis-tai jungunys,kuriame veikiant slegiui isspaudziami gaminiai.Jame yra 1as ar keletas sraigtu,kurie sukasi ir stumia pirmys kaitinamas granules,taip paversdami jas formavimui tinkama mase.Karsta mase ispaudziama pvz formavigo galvutes anga.Polimerai neisskiria I aplinka kenksmingu med-gu,nesuteikia kvapo ir skonio.Polimerai tai juostines med-gos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!