Statybinių medžiagų užduotis

1.Privalomieji normatyviniai statybo stechniniai dokumentai,jų klasifikacija. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos papildantys – savanoriškai taikomi. Privalomieji normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra statybos techniniai reglamentai. Jų reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reguliuoja Statybos įstatymas. Statybos techninių reglamentų normavimo sritys yra statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir statybos dalyvių pareigos ir teisės. Statybos dalyvių ir viešojo administravimo subjektu tarpusavio santykiai, pareigos ir teisės organizuojant statybinius tyrinėjimus, statinio projektavimą ir statinio projekto vykdymo priežiūrą, statinio projekto ekspertizę, naujų statinių statybos rekonstravimo ir remonto darbus, statinio statybos techninę priežiūrą, statinio pripažinimą tinkamu naudoti, statinio naudojimą, jo griovimą. Statybos produktų atlikties įvertinimas. Šios normavimo srities indeksą žymime STR1. Kitos normavimo sritys yra įvairios paskirties tipų ir techninių parametrų statinių projektavimas ir statyba; įvairios paskirties statinių esminių reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo), saugos ir paskirties reikalavimų techninės charakteristikos. Statybos produktų techninės savybės bei charakteristikos. Šios normavimo srities indeksas – STR2. Trečioji normavimo sritis – statybos ekonomika. Jos indeksas – STR3. Šias normavimo sritis tvirtina Aplinkos ministerija. Į Lietuvos standartus įeina statybos produktai, statinio projektavimas, statinio statyba, statinio naudojimas ir priežiūra, griovimas. Šios srities indeksas – LST. Šią sritį tvirtina ir rengimo priėmimo tvarką nustato nacionalinė standartizacijos institucija. Techninius liudijimus sudaro tiekėjo savanoriškai inicijuotas statybos produkto tinkamumo naudoti techninis vertinimas pagal statinio, kuriame numatyta šį produktą naudoti, esminius reikalavimus bei statybos produktų techninių reikalavimų nustatymas. Šios srities indeksas – TL. Šios srities rengimo ir priėmimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 2.Apibūdinkite, kas yra atitikties deklaracija. Atitikties deklaracija yra svarbus gaminio, gamybos proceso ar paslaugos dokumentas. Atitikties deklaracijoje turi būti nurodyta: gamintojo pavadinimas ir adresas; statybos produkto aprašymas; kriterijai, kuriuos produktas atitinka; ypatingos produktui taikytinos sąlygos paskelbtosios arba paskirtosios įstaigos pavadinimas ir adresas; vardas, pavardė ir pareigos darbuotojo, įgalioto gamintojo vardu pasirašyti deklaraciją. Atitikties deklaracija turi būti parengta valstybine kalba. Atitikties sertifikatas – dokumentas, išduotas pagal sertifikacijos sistemos taisykles, liudijantis, kad reikiamu būdu identifikuotas gaminys, procesas ar paslauga atitinka standartą ar kitą norminį dokumentą. Atitikties sertifikate turi būti nurodytas sertifikavimo įstaigos pavadinimas; gamintojo pavadinimas ir adresas; statybos produkto aprašymas; techninė specifikacija arba kriterijai, kuriuos atitinka produktas; sertifikavimo numeris; sertifikavimo galiojimo sąlygos ir terminai, asmens įgalioto pasirašyti sertifikatą, vardas, pavardė ir užimamos pareigos. Atitikties sertifikatas turi būti parengtas valstybine kalba. Apibendrindami galime teigti, kad atitikties deklaracija yra pagalba pirkėjui nusipirkti tokią prekę, kokia yra pateikta deklaracijoje. 3.Apibūdinti,mechanines savybes. STIPRUMAS – medžiagos , konstrukcijos ar jos elemento savybė priešintis išorinėms mechaninėms jėgoms ATSPARUMAS – medžiagos gebėjimas, priešintis, kuriam nors poveikiui STIPRIS – medžiagos stiprumo riba, išreikšta suardžiusios jėgos ir ploto, į kurį veikė jėga, santykiu STIPRIS GNIUŽDANT – medžiagos stiprumo riba, kai ji suyra nuo gniuždomos apkrovos, išreikšta sugniuždžiusios jėgos ir gniuždomo ploto santykiu. Rgn = N/mm2 (Mpa) Čia: Fgn – ardančioji jėga, N; Agn – bandinio gniuždomo skerspjūvio plotas, mm2 STIPRIS LENKIANT - tai medžiagos , kuri suyra nuo tempimo įtempimų lenkiant, stiprumo riba, išreikšta lenkimo momento ir skerspjūvio atsparumo momentu santykiu. Medžiagų bandiniai gali būti bandomi dviem būdais: 1) kai lenkimo momentą sukuria viena jėga, apskaičiuojamas pagal formulę fl (Rl) = N/mm2 (Mpa); Čia: F1 – ardančioji lenkimo jėga, N; l – atstumas tarp atramų, mm; b – bandinio plotis, mm; h – bandinio aukštis mm. 2) kai lenkimo momentą sukuria dvi jėgos: fl (Rl) = N/mm2 (Mpa); Čia atstumas tarp lenkimo jėgų lygus 1/3 l. STIPRIS TEMPIANT – medžiagos stiprumo riba, kai ji suyra nuo ašinio tempimo, išreikšta tempusios jėgos ir temptojo ploto santykiu DEFORMATYVUMAS – medžiagos savybė deformuotis nuo įtempimų TAMPRUMAS – medžiagos savybė atgauti pradinę formą ir tūrį, nustojus veikti išoriniam deformuojančiam poveikiui TRAPUMAS – medžiagos savybė suirti dėl įtempimų poveikio be deformacijos pasireiškimo ILGAAMŽIŠKUMAS – medžiagos gebėjimas priešintis poveikiams, atsirandantiems eksploatacijos metu DILUMAS – kietos medžiagos savybė dilti, kai ją kartu veikia trinties ir smūgio jėgos 4.Medienos fizinės savybės Tūrio masė.Įvairiu veislių medienos tūrio masė būna yvairi. Tai priklauso nuo klimato,dirvos,miško tankumo,apšvietimo ir kitų sąlygų. Kuo drėgnesnė medieną tuo didesnė tūrio masė. Spalva ir tekstūra yra budingi požymiai kiekvienai veislei.Gražios spalvos ir tekstūros veislių mediena labai vertinama ir vartojama apdairiai.Daugumos veisliu mediena yra šviesi.Tekstūra priklauso nuo matomo medienos strukyūros elementų,derinio ir spalvos. Drėgnumas ir hidroskopiškumas.Medienos lastelių sienelėse ęsanti drėgmė vadinama hidroskopine,ota,kuri yra lastelių tuštumose,induose ir tarp lastelinėse tuštumose-laisvaja.Medienos drėgnumas atitinkantis didžiausia hidroskopinės drėgmės kiekį,Vidutiniškai lygi 23-31%.Šis drėgnumo dydis vadinamas medienos soties tašku. Nuodžiuvos ir brinkimas.Sudrėkus medienai maždaug iki 30% t.y.iki medienos pluošto soties taško,lastelių sienelės išbrinksta,pastorėja ir pdidėja medienos matmenys.Kai medienos drėgnumas dar didėja ,kai padidėja dideli laisvo vandens kiekiai, medienos matmenys praktiškai nesikeičia.Džiustant medienai ,pastebimas atvirkščias reiškinys: garuojant laisvai drėgmei,matmenys beveik nekinta,o garuojant hidroskopinei drėgmei-medienos tūris mažėja. 5.Keraminės plytos ,jų matmenys,leidžiami nukripimai bei klasifikacija pagal paskirtį. Pagal gamyba būna pilnavidurės,skylėtos.Matmenys 250x120x65mm Pastorintos 250x120x88mm Pagl tanki skirstomos į lengvas kai =iki 1400 kg/m ir sunkias kai ρ=iki 1900 kg/m Skylėtos plytos kurių p nuo 1400 iki 1600 atitinka pilnavidurių plytų technines charakteristikas. Pagal paskirti skirstomos į apdailines (A) ,paprastas (P),įšorės sienoms mūryti(E),dūmtraukiams(D). Pagal stipri gaminamos šių markių:M25 kg/cm,M35,M75,M100,M125,M150,M175,M200 IKI M300 kg/cm .Mažos markės naudojamos mažaaukščiams namams ir išorinių sienų konstrukcijas mūryti. Pagal atsparuma šalčiui skirstomos F-15,F-25,35,50,75,100….ciklų.Plytos kuriųmarkė 15-25 ciklai galime naudoti tik vidaus darbams. Apdailos plytoms reikalavimai stypris M ne mažiau 100kg/m Pagal atsparumą šalčiui skirstomos į 3 kategorijas: 1.F35-50 2.F50-75 3.F>75 Pajūrio zonai rekomenduojama pilnavidurės apdailos plytos ir 1 kategorijos atsparumas šalčiui. Įšorės sienų konstrukciniams elementams reikalavimai M25-35,F ne mažiau kaip 35 ciklai.Dūmtraukiams M125,F>35 ciklai. 7.Įvardinkite cemento atmainas bei pateikite žymėjimo pavizdžių Cementais vadinama grupė hidraulinių rišančiųjų medžiagų, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra kalcio silikatai ir kalcio aliuminatai. Cementų grupę sudaro portlandcementas ir jo įvairios rūšys, aliuminatiniai cementai ir beklinkerinės hidraulinės rišančiosios medžiagos. Cemento atmainos Pagal sudėty cementas skirstomas į: CEM I portlandcementis CEM II sudėtinis portlandcementis CEM III šlakinis cementas CEM IV pucolaninis cementas CEM V mišrusis cementas Portlandcementis-tai maltas klinkeris be mineralinių priedų.Naudojamas didelio stiprumo betonams gaminti. Portlandcementis su mineraliniais priedais- tai maltas klinkeris su 6…35% aktivių mineralinių priedų,trepelio,opokos,distomito…. Šlakinis cementas-tai maltas klinkeris su granuliuotu aukštakrosniu šlaku,kurio yra 36…95%. Pucolaninis cementas-gaunamas malant klinkerį-kuriame yra 2600 kg/m³sausoje būsenoje), normalius (2000 – 2600kg/m³ s.b.), lengvus (500 – 2000kg/m³ s.b.). Pagal užpildų stambumą betonai skirstomi į smulkiagrūdžius ir stambiagrūdžius, atitinkamai frakcijų dydis 8mm. Taip pat rekomenduojami betono mišinio pavadinimai pagal tam tikras konsistencijos klases: slankumo klasė – S1(plastiškas), S2(slankus), S3(sklidus), S4(tankus), S5(liejus). Pagal stiprį gniuždant, kuris nustatomas gniuždant cilindro ar kubo formos bandinius, betonas skirstomas į klases, kurios žymimos : C8/10…C100/115 (normalus ir sunkusis betonas), LC8/9…LC80/88 (lengvasis betonas). Pagal paskirtį betonas skirstomas į paprastąjį, vartojamą laikančioms betoninėms ir gelžbetoninėms konstrukcijoms, hidrotechninį, lengvąjį ir specialios paskirties. Pagal panaudotas rišančiąsias medžiagas betonai skirstomi į: cementinius, gaminamus iš hidraulinių rišančiųjų medžiagų; silikatinius, gaminamus iš kalkių; asfaltbetonį ir plastbetonį, gaminamus iš organinių rišančiųjų medžiagų. Pramoninėje ir civilinėje statyboje plačiausiai naudojamas normalusis ir lengvasis cementiniai betonai. 10. Uolienos, jų klasifikacija. Uoliena – tai mineralų agregatas, susidaręs tam tikromis sąlygomis. Jeigu uoliena sudaryta iš vieno mineralo, tai ji vadinama monomineraline, o jeigu iš keleto mineralų – polimineraline uoliena. Mineralai yra atskiri cheminių elementų gamtiniai junginiai su maždaug vienodomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Nuo uolienų kilmės ir susidarymo sąlygų priklauso jų cheminė – mineraloginė sudėtis, struktūra, o tuo pačiu ir jų stiprumas, ilgaamžiškumas bei dekoratyvumas. Pagal kilmę gamtinės uolienos skirstomos į tris grupes: magmines, nuosėdines ir metamorfines. Magminės uolienos susidarė Žemės plutoje iš vėstančio silikatinio lydalo, dalinai ar visiškai jam susikristalizavus. Tuo atveju, kai magma neprasiveržė į Žemės paviršių ir ataušo jos plutoje, susidarė intruzinės uolienos. Išsiveržus silikatiniam lydalui į Žemės paviršių, iš jo susidarė efuzinės ( vulkaninės ) uolienos. Intruzinės uolienos visada ištisai kristalinės, efuzinės sudarytos dalinai iš kristalų, dalinai iš stiklo, be to jos yra smulkiagrūdės. Piroklastinės uolienos susidarė iš dalelių, išmestų iš vulkano dujų bei garų prasiveržimo momentu. Tokiu būdu susidarė vulkaniniai pelenai, vulkaninis smėlis, pemza ir kt. Cementuojantis vulkaniniams pelenams, susidarė masyvai, kurie vadinami vulkaniniais tufais. Nuosėdinės uolienos susidaro nusėdant, t. y. iškrintant medžiagoms iš kokios nors terpės, dažniausiai vandens. Pagal susidarymo pobūdį nuosėdinės uolienos skirstomos į chemogenines, organogenines ir mechanines. Chemogeninės uolienos susidarė, iškrintant mineralinėms medžiagoms iš vandeninių tirpalų ( gipsas, anhidritas, dolomitas, kalkių tufas ). Organogeninės uolienos susidarė iš kai kurių vandens augalų ir gyvių organizmų liekanų, kurios sutankėjo ir susicementavo ( kreida, dauguma klinčių, trepelas ). Mechaninės ( nuotrupinės ) uolienos susidarė, susikaupiant gamtinių uolienų fizinio ir cheminio dūlėjimo produktams ( rieduliai, gargždas, žvirgždas, smėlis, molis ). Dalį tokių produktų sucementavo įvairios medžiagos, ir tokiu būdu susidarė sucementuotos uolienos ( smiltainis, konglomeratas ). Metamorfinės uolienos susidarė daugiau ar mažiau pakintant magminėms ir nuosėdinėms uolienoms aukštoje temperatūroje ir dideliame slėgyje arba veikiant įvairiems mineralizatoriams. Tokiu būdu susidariusios uolienos dažniausiai yra tankesnės už pradines ir labai dažnai yra skalūninės ( gneisai, skalūnai ). Literatūra 1. Statybos techniniai reglamentai. – V.: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2000. 2. Vizgirdienė M. Konspektas. Betonai, statybiniai skiediniai. – Klaipėda, 2002. 3. Vizgirdienė M. Konspektas. Medienos defektai ir ydos. – Klaipėda, 2002. 4. Grigaliūnas B. Statybinės medžiagos ir gaminiai. – Vilnius, 1974. 5. Vizgirdienė M. Konspektras. Neorganinės riėamosios medžiagos. – Klaipėda,2002.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!