Analizės

Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas

10   (3 atsiliepimai)
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 1 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 2 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 3 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 4 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 5 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 6 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 7 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 8 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 9 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 10 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 11 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 12 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 13 puslapis
Straipsnio analizė: didelių žemės drebėjimų modeliavimas 14 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

„Enabling Very-Large Scale Earthquake Simulations on Parallel Machines“ Straipsnio analizė Įvadas Pietų Kalifornijos žemės drebėjimų centras (SCEC) iniciavo didelių žemės drebėjimų modelio sudaryma, pavadintą TeraShake. Modelis skleidžia seismines bangas 600x300x80 km teritorijoje, 200 metrų rezoliucija. Tai didžiausias ir detaliausias San Andreas lūžio žemės drebėjimo modelis. Vieno modeliavimo metu gaunama 47 TB informacijos, kurią sudaro daugiau kaip 400000 failų. Tokio didelio modelio įvykdymas reikalauja lygio ekspertų ir išteklių paskirstymo. Darbo tikslas. Nustatyti ir išanalizuoti didelių žemės drebėjimo modelių sudarymo vystymosi raidą. Taip pat parengti TeraShake modelio aprašymą Darbo uždaviniai. 1. Išanalizuoti modeliavimo būdus 2. Nustatyti kokie modeliavimo budai yra naudojami žemės drebėjimų modeliavimui. 3. Seisminių bangų ir seismografų aprašymas. 4. Žemės drebėjimo tikimybių žemėlapių sudarymo aprašymas. 5. 3D seisminio modeliavimo aprašymas 6. Didelių žemės drebėjimų aprašymas Darbe pateikta: 6 paveikslai, 1 lentelė ir 1 priedas. Prieduose pateikiamas „Enabling Very-Large Scale Earthquake Simulations on Parallel Machines“ straipsnis. Kompiuterinis modeliavimas Kompiuterinis modeliaviams – tai kompiuterio programa leidžia modeliuoti pasirinktos sistemos modelį. Kompiuterinis modeliavimas tapo labai naudinga matematinio modeliavimo, fizikos, chemijos, biologijos bei žmogiškųjų sistemu ekonomikoje dalimi. Taip pat šis modeliavimas sėkmingai naudojamas psichologijoje ir socialiniame moksle, išradinėjant naujas technologijas. Pirmosios modeliavimo sistemos buvo naudojamos matematiniams modeliavimamas, kurie palengvino rasti analitinius sprendimus problemoms, kurios yra priklausomos nuo tam tikrų sistemos parametrų bei aplinkos sąlygų [7]. Kompiuterinis modeliavimas gali būti skirstomas pagal šiuos kriterijus: 1. Stochastinis arba deterministinis modeliavimas 2. Statinis (steady-state) arba dinaminis modeliavimas 3. Testinis arba netolygus modeliavimas 4. Skirstomas modeliavimas. Stochastinis modeliavimas. Daugelis gamtoje stebimų reiškinių aiškiai turi stochastinį pobūdį - vienas ar keli kintamieji keičiasi stochastiniu būdu. Nors tokios sistemos nėra vienareikšmiškai determinuotos, dalis jų savybių gali būti dinaminio pobūdžio - prognozuojamos. Reiškinių su stochastiniais kintamaisiais aprašymui ir tyrimui labai naudingi yra stochastiniai modeliai, kurie padeda juos tirti kompiuterių pagalba ir matematiškai [7]. Deterministinis modeliavimas yra pagrįstas diferencialinėmis lygtimis ir gali turėti esminius ryšius tarp įvairių rinkinių. Šis modeliavimas ne visada yra pagrystas fizika, jį dažnai sudaro empiriniai komponentai. Šis modelis turi tokia pačią pagrindinę struktūrą kaip ir stochoistinis modelis. Statinis (steady-state) modeliavimas yra pagrystas įvairiomis, paprastomis prielaidomis. Svarbus žingsnis šiame modeliavime yra pasirinktos šakos planavimas [7]. Testinis (Continuous) modeliavimas naudoja skirtingas lygtis, vykdomas nuosekliai. Periodiškai modeliavimo programa išsprendžia visas lygtis, ir naudoja skaičius pakeisti modeliavimo būseną ir išvestį. Šis modeliavimo tipas dažniausiai naudojamas skrydžių ir lenktyninių automobilių modeliavime [7]. Netolygus (discrete) modeliavimas veda įvykius laiku. Daugelis kompiuterių bei loginiu testu yra modeliuojami šiuo tipu. Šiame modeliavimo tipe, modeliatorius palaiko įvykių eilę, išūšiuotą pagal modeliavimo laiką. Modeliatorius skaito įvykių eilę ir sukelia naujus įvykius kai kuris nors įvykis yra įvykdytas [7]. Skirstomas (Distributed) modeliavimas - skirstomi modeliai veikia tarp tinklu sujungtų kompiuterių arba internete. Tai leidžia modeliuoti vieną objektą naudojantis keleto kompiuterių resursus [7]. Geometrinis modeliavimas Geometrinis modeliavimas yra kompiuterių mokslo šaka, kuri efektyviai reprezentuoja, manipuluoja ir analizuoja trimatę geometriją kompiuteryje. Šis modeliavimas paprastai nustato kūno bruožus, kuris gali modeliuoti tam tikras parametrinio paviršiaus klases esant skirtingom figūros aplinkybėm. Modeliai ir figūros trimatėje erdvėje gali būti vaizduojami kaip besidalijantys paviršiai bei poligoninis tinklas. Geometrinio modeliavimo taikymas daugelį sričių, nuo klasikinių kompiuterio vaizdavimo priemonių, atvirkštinės inžinerijos bei modeliavimo iki kompiuterinio vaizdavimo, mokslinio bei medicininio vaizdavimo, daugiaterpių technologijų ir pramogų. Fizinis modeliavimas Fizinis modeliaviams yra naudojamas įvairiuose kontekstuose parodyti kieno nors fizinį atvaizdą. Daiktas gali būti atskiras vientas arba objektas (pvz. Stalas ar kėdė) arba gali būti didžiulė sistema (pvz saulės sistema arba žemės detalus atvaizdavimas). Fiziniai modeliai moksle ir technologijose leidžia modeliuoti ir atvaizduoti tai ką daiktas vaizduoja. Šie modeliai didelius daiktus paprastai atvaizduoja mažais, mažus – dideliais. Šio modeliavimo sukurtas modelis daikto kuris juda gali būti atvaizduotas visiškai nejudantis arba gali turėti tik tam tikras judančias dalis, kurios valdomos rankiniu būdu. Taip pat modelis gali vaizduoti vidines kokio nors daikto dalis, kurios paprastai yra nematomos. Fizinio modeliavimo tikslas mažesniu masteliu sutelia daugiau galimybių peržiūrai ir testavimui. Modeliavimas didesniu masteliu leidžia matyti ir testuoti dalykus, kurie paprastai yra per maži, kad būtų matomi. Seisminės bangos ir seismometrai Seismologai naudamiesi seismometrais matuoja ir užrašinėja seisminių bangų dydį ir jėgą. Seisminės bangos yra žemės drebėjimo vibracija, kuri keliauja po visą žemę. Seismografai brėžia zigzaginę liniją, kuri parodo kintamą paviršiaus svyravimo amplitudę po prietaisu. Studijuodami seismines bangas, geologai gali sudaryti vidinius žemės žemėlapius, matuoti ir nustatyti žemės drebėjimo vietą. 1880 m. John Milne išrado horizontalujį švytuoklinį seismometrą, kuris davė pradžią šiuolaikiniai moderniai seismologijai. Nustatyti žemės judėjimą per žemės drebėjimą, paviršiaus judėjimas turi būti matuojamas daiktu kuris yra reletyviai fiksuotas (nėra veikiamas drebėjimo). Nejudanti detalė yra pakabinta ant spyruoklės seismografo viduje. Žemės drebėjimo metu ši detalė stovi vietoje, kol dėžė juda kartu su žemės paviršiumi. Šiuolaikiniai modernūs seismografai veikia elektromagnetiškai. Didelis nuolatinis magnetas yra naudojamas kaip svoris, o korpuso išorėje yra plonų laidų apvija. Žemės drebėjimo metu korpusui reletyviai judant magnetas pagamina mažus elektros signalus, kurie persiunčiami į laidus [2]. 1 pav. Seismografo veikimo principas Seismografai fiksuoja: trumpo ir ilgo periodo seismines bangas. Trumpo periodo seismografai fiksuoja seismines bangas kurios vibruoja keletą kartų per sekundę. Jis skirtas vietinių žemės drebėjimų užrašymui, kurių metu bangos pasiekiančios seismografą greitos ir arti viena kitos. Ilgo periodo seiesmografai reaguoja į mažesnio dažnio bangas bei yra skirti užrašinėti nutolusius žemės drebėjimus. Žemės drebėjimo dydis keičiasi kaip energijos kiekio, paleisto trūkio taške, funkcija. Įvykus žemės drebėjimui dviejų tipų vibruojančios bangos juda žeme. Išilginės (P) bangos juda greičiausiai ir seismografai jas užfiksuoja anksčiausiai, šiose bangose dalelių pokyčiai nukreipti ta pačia linkme kuria juda visa banga. Skersinės (S) bangos juda žymiai lėčiau nei išilginės bangos, tačiau yra didesnės amplitudės. Jose dalelių poslinkiai statmeni bangos fronto sklidimo krypčiai. Matuodami laiko intervalus tarp P ir S bangų atkeliavimo seismologai gali nustatyti tikrąją žemės drebėjimo vietą. Žemės drebėjimo stiprumas išgaunamas iš bangų amplitudės ir atstumo tarp drebėjimo epicentro. Kada P ir S bangos paliečia žemės paviršių, jos iššaukia trečią bangų tipą – paviršiaus bangos, kurios juda žemės paviršiumi. Nors pavrišiaus bangos daug lėtesnės už P ir S bangas, tačiau šios bangos yra didžiausios ir pasiekia toliausius seismografus [2]. 2 pav. Seisminės bangos atvaizduotos seismografu. Visų pirma kairėje matome įprastą žemės judėjimą, beveik tiesi linija ir tik vietomis galima pamatyti mažus judėjimus, kurie atsiranda dėl vėjo arba panašių priežasčių. Kada žemės drebėjimo energija pasiekia seismografą, prasideda išilginės (P) bangos, kurios vibruoja dideliu dažniu. Skersinės (S) bangos juda lėčiau, todėl šį atstumą įveikia minute lėčiau. Veliau pasiekia paviršiaus bangos (R), kurios sklinda žemės paviršiumi ir prieštarauja P ir S bangoms sklindančioms žemės gelmėse. Paviršiaus bangos yra didžiausios amplitudės bangos. Fizikai sako – bangos be dispersijos. Dėl to sklindančių bangų forma išlieka tokia pati, nors, aišku, gali silpnėti dėl slopinimo. Bėda ta, kad generuojamų bangų šaltinis, kaip jau minėjau, ne vienas taškas, bet ištisa linija. Be to, bangos gali daug kartų atsispindėti nuo žemës paviršiaus, nuo žemės branduolio, kuris daug tankesnis. Seisminės bangos gali pereiti skersai visą žemės rutulį ir tą patį miestą pasiekti skirtingais keliais [2]. Žemės drebėjimo tikimybių žemėlapis Žemės drebėjimo galimybių žemėlapis iliustruoja drebėjimo tikimybių pasikeitimus sekose nuo vieno drebėjimo pabaigos iki kito pradžios. Šie žemėlpiai nėra skirti numatyti ateinančius žemės drebėjimus, tačiau pagrystas praėjusio drebėjimo nuoseklumu. Drebėjimo greitis yra paveršiamas į tikėtino žemės drebėjimo numerio ir atsitiktinės laiko intervalo T sandaugą: , kur E[N(S)] yra tikėtino žemės drebėjimo numeris pagal S laike T. yra vidutinis šio šaltinio gretis. Modelyje dažniausiai naudojamas laiko parametras – žemės drebėjimų skaičius per metus. Šios lygties apskaičiavimui naudojamas Puasono tikimybių modelis. Atsitiktinių žemės drebėjimų Puasono modelis yra PSHA ( Tikimybinis seisminės rizikos analizė) ir USGS (JAV geologiniai sprendimai) standartas. Puasono tikimybė yra nepriklausoma nuo laiko, šis nustatymas yra nepriklausomas nuo nesenos žemės drebėjimų istorijos tam tikrame regione. Šis modelis yra naudojamas daugelyje seisminės rizikos vertinimų, taip pat jis gali būti naudojamas kaip etalonas lyginant su sudėtingesniais modeliai [4]. Naudojant nuo laiko priklausomus vertinimus, nėra nuoseklumo reguliariai vykstančiuose žemės drebėjimuose. Dauguma nuo laiko priklausomų modelių reikalauja šiek tiek tikėjimo, kad žemės drebėjimų generavimo fizika būtų adekvati modeliui. Nuo laiko nepriklausantys modeliai yra kuklūs, kaip jis naudojama praeities drebėjimų informaciją ir yra mažiau priklausomas nuo fizinių modelių. Ši Puasono modelio savybė gali padėti jeigu tam tikrame modelyje yra mažai tikėjimo, tačiau šis modeli gali pasirodyti per daug ribotas tvirtai tikint vienu ar kitu žemės drebėjimo generavimo modeliu [4]. 3 pav. Žemės drebėjimo galimybių žemėlapis 3 paveiksle pavaizduotas pradinis interaktyvaus 2002 metu JAV žemės drebėjimų žemėlapis. Būtent šiame žemėlapyje pavaizduota drebėjimų tikimybe per ateinančius metų. Taip pat šis paprastas įrankis turi daug funkcijų žemėlapio atvaizdavimui. 3D seisminis modeliavimas Šiandienos viena iš didžiausių seismologų problemų yra žemės drebėjimų nustatymas ir modeliavimas. Ši užduotis yra svarbi siekiant sumažinti ir kovoti su seismine rizika sudėtinguose inžineriniuose sprendimuose bei miesto palanavime. Ankščiau USGS (U.S. Geological Survey) ištyrė, kad 3D žemės struktūra turi svarbią įtaką, kaip stipriai ir ilgai žemės drebėjimas jaučiamas skirtingose vietose. Kadangi seisminės bangos skleidžiasi skirtingu greičiu pro skirtingas uolienas, todėl tai priklauso nuo jų ypatybių, banga gali judėti tolygiai, tačiau ji gali atsispindėti nuo paviršiaus ir nukrypti kita kryptimi. 3D seisminis modeliavimas pristato svarbų mokslinį žingsnį. Jis sujungia 100 metų geologinį žemėlapių sudaryma ir dešimtmečių tyrinėjimus su žemės uolų seisminėmis ypatybėmis. Tai taip pat įtraukia grežinių bei nedidelių žemės gravitacijos ir magnetinių laukų paikitimo informaciją. Šis modeliavimas buvo sėkmingai pritaikytas San Francisco įlankos regione, tai viena iš seismiškai aktyviausiu vietu žemėje. 15-20 mylių San Francisco įlankos regiono žemės plutos sluoknis yra sulūžinėjes į nestandartinių formų blokus, kurie yra apriboti lūžių. Todėl modelis yra pavadintas „lūžio ir bloko“. Šis modelis revoliuzionizavo karštujų vietų, kur žemės drebėjimai vyksta intensyviausiai, prognozavimo galimybes [5]. Modelis yra naudingas testuojant ir pranašaujant ateities drebėjimų intencyvumą ir padarinius bei statant naujus pastatus. Tai sumažins materialinius nuostolius bei išsaugos ne vieną įlankos gyventojo gyvybę. 4 pav. San Francisco įlankos regiono 3D modelio dalis. 4 paveiksle matome San Francisco įlankos regiono 3D modelio dalį, Santa Clara slėnį. Šiame paveiksle taip pat pavaizduoti žemės drebėjimai, kurių kaip matome daugiausia įvyksta San Andreas lužio vietoje. Modelyje taip pat įtrautka žemės paviršiaus išvaizda, gelmės bei Santa Clara slėnio, Livermore slėnio ir Santa Rosa lygumos ypatybes. Smulkios nuosėdos šiame baseine yra seisminės energijos ir greitai kintančio drebėjimo lygio drenažo vamzdis tarp supančių apylinkių. 3D modelis sujungia geologijos žinias ir žemės paviršiaus detales. Mokslininkams jis padeda suprasti, kodėl kai kurios lūžio dayls juda, kol kitos visiškai nejuda net esant 7 balų drebėjimui. Seisminis uolienų ir nuosėdų dažnis arti žemės paviršiaus apibrėžia žemės drebėjimo stiprumą. 3D modelyje sujungiant uolienas ir dažnius, geologai gali susidaryti įspūdį apie regiono žemo pjūvio dažnį, kuris yra labiausiai tikėtina patirtis lokalizuojant stiprius drebėjimus bei ateities žemės drebėjimų padarinius[5, 6]. Šio modelio taikymo pavyzdžiai: • Stiprių žemės judėjimų prognozavimas, kurie gali griauti pastatus bei kitus infrastruktūros pastatus. • Žemės drebėjimo vietos prgnozavimas. • Tikslesnis žemės drebėjimo vietos nustatymas. • Nustatyti požeminių vandenų vietas ir modeliuoti transporto taršą žemės paviršiuje. Didelių žemės drebėjimų (TeraShake) modeliavimas TeraShake yra didelės amplitudės, baigtinio skirtumo žemės drebėjimo San Andreas lūžio modeliavimas pagrįstas Olsen’s Anelastic Wave Propagation Model kodu. Modelis apima 600x300x80 km. modeliavimo teritorija (5 pav). Modeliuojama trukmė yra 250 sekundžių, su laikinu 0,011 sekundės nutrūkimu ir maksimaliu 0,5 Hz dažniu, iš viso 22727 laiko intervalai. Modelis veikia SDSC (San Diego Supercomputer center) IBM Power4 DataStar superkompiuteryje su 240 procesorių. Kiekvieno modeliavimo metu sugeneruojama apie 100000 failų, kurie užima nuo 10 iki 50 terabaitų vietos. Išėjimo informacija sudaryta iš paviršiaus komponentų (2D erdvėje, 1D laike), tūrio komponentai (3D erdvėje, 1D laike) ir kitų duomenų tipų. Sistema įrašo paviršiaus duomenis kiekvienam laiko intervale, tūrio informacija įrašoma kas 10 arba 100 laiko intervalą. Iš išvedimo informacijos gauname kitus produktus: amplitudę, aukščiausio taško greitį, poslinkį, spektrinį pagreitį [1, 8]. Modeliuojant gauta informacija yra svarbus iššūkis analizuojant žemės drebėjimus. Pirmiausia reikia skaičiuojant patvirtinti modeliavimo procesą einamu momentu, po to seismologiškai įvertinti sumodeliuotą informaciją. Pabaigus modeliavimą reikia, kad rezultatai iš daugiavalentės informacijos greitai pasiektų mokslininkus skirtingose geografinėse vietose. Mokslininkai parėžia, kad šis modelis nėra sukurtas prognozuoti kada įvyks žemės drebėjimas, bet detaliai prognozuoti žemės judėjimo rezultatus drebėjimo metu. Iš esmės ši informacija mokslininkam padeda geriau suprasti žemės drebėjimo detales. TeraShake modelis padės atsakyti į klausimą, kuris pietų Kalifornijos regionas drebėjimo metu labiausia gali nukentėti[1, 8]. 5 pav. TeraShake vietos pjūvis SDSC IBM Power4 superkompiuteryje. Žemės drebėjimų modeliavimui yra naudojamas „Anelastic Wave Model“ (AWM), tai 3D tūrio ir paviršiaus srities modelis. AWM kodas buvo praplėstas ir tai leido apjungti daugiau kaip 100 procesorių. SDSC ekspertai dirbo su AWM modeliu plėtojant kodo suderinamumą su IBM Power4 platforma ir išspręsti lygiagrečių kompiuterių problemas susijusias su dideliais modeliavimais (I/O valdymo gerinimas, vieno procesoriaus tobulinimas ir optimizavimas). TeraShake buvo paleistas 4 kartus. Visi paleidimai buvo naudojant 240 procesorių, esant geriausiems jų nustatymams, balansuojant lygiagretumą ir vidinių procesorių bendravimą. Tūrio duomenys buvo generuojami kas 10 laiko intervalų, kas 1000 intervalų duomenys kuriami ir saugoma jų kopija, jeigu persikrautų sistema arba įvyktų blogas paleidimas. 1 lentelėje pateikti visų 4 modeliavimų detalės. 1 Lentelė Modeliavimas Lūžio nuoroda Intervalų skaičius Paviršiaus išvedimas Tūrio išvedimas Kontrolės duomenys 1 Šiaurės vakarai - Pietryčiai 20000 1TB 40TB 3TB 2 Pietryčiai – Šiaurės vakarai 22728 1TB - 3TB 3 Šiaurės vakarai – Pietryčiai 22728 1TB - 3TB 4 Pietryčiai – Šiaurės vakarai 22728 1TB 5TB 3TB Pirmo modeliavimas truko 18000 CPU valandų, tai truko apie 4 dienas. Antras ir trečias modeliavimai truko 12000 CPU valandų. Papildomas atlikimo valandos buvo reikalingos 40Tb I/O duomenų apdorojimui. AWM modelis lygiagrečiai I/O įprastai informaciją įrašo į DataStar GPFS lygiagretų diską. Tik pradėjus failų generavimą taip pat pradedamas atvaizdavimas bei archyvavimas. Modeliavimo išėjimo duomenys buvo persiūsti iš GPFS disko į SDSC laikiną archyvą, į pagrindinį tokios pat talpos diską DataStar vortotojui ir pačiam TeraShake modeliui. Duomenų valdymas šiame modelyje yra dirbtinis. DataStar superkompiuterio disko talpa buvo tik 36TB, kai modeliavimo metu tikėtasi apei 43TB informacijos. Todėl modeliavimo metu informacija lygiagrečiai buvo perduota į SDSC archyvavimo sistemas, užtikrinant pakankamai vietos modelaivimo baigimui. Dvi archyvavimo sistemos užtikrino 10TB informacijos per diena gavimą, 120MB/s greičiu. Visi failai yra sutikrinami pagal dydį ir suženklinami meta duomenimis: laiko žingsnis modeliavime, dažnio komponentas, failo dydis, sukūrimo data, grido vieta ir celės numeris SRB (Storage Resource Broker) duomenų gride [1, 8]. Paviršiaus seismogramos yra prieinamos SCEC tinklapyje (http://sceclib.sdsc.edu/LAWeb). Tyrinėtojai gali pasirinkti žemės drebėjimo scenarijų ir vietą interaktyviame žemėlapyje. Tinklapis atrenka reikiamą failą iš SCEC skaitmeninės bibliotekos ir atvaizduoja visus dažnio komponenetus pasirinktoje seismogramoje. Vartotojas mato tinklapį pavaizduotą 6 paveiksle. 6 pav. Vartotojo interfeisas su TeraShake paviršiaus seismogramomis. Los Angeles baseino interfeisas leidžia vartotojui naršyti žemės drebėjimų parametrų metaduomenis realiu laiku, pele judant po LA baseino žemėlapį. Vartotojo gaunami duomenys: • TeraShake modelio seismogramos sukūrimas. • Dažnio amplitudės apskaičiaviams • Didėjančio dažnio apskaičiaviams • Perkeliamo vektoriaus apskaičiavimas • Perkeliamos amplitudės apskaičiavimas • Duomenų, naudojamų žemėlapio spalvinimui, apskaičiavimas. Gautų duomenų produktai saugomi ir registruojami SCEC bibliotekoje sąveikai su šiuo projektu bei išoriniam bendravimui. Išvados Darbe atlikta modelaivimo būdų apžvalga bei nustatyta kokiais būdais remiantis yra modeliuojami žemės drebėjimai. Taip pat darbe aprašomi kaip anailzuoti modeliavimo būdai susiję su drebėjimų modeliavimu. Aprašytos seisminės bangos bei seismografų veikimo principai. Nuo šio prietaiso prasidėjo žemės drebėjimų žemėlapių sudarymo ir modeliavimo era. Todėl darbe pateikti keli žemėlapių sudarymo būdai ir 3D modeliai. TeraShake modeliavimas yra vienas iš pirmųjų SCEC projektų paliečiančių kompiuterių galimybes ir programinio kodo tikslumą, kuris plačiai vertinamas neelastinių bangų sklidime. Pagrindinis modeliavimo rezultatas buvo kritinio scenarijaus identifikavimas, seisminei energijai sklindant į tankiai apgyvendintus regionus. Modelis turi svarbią užuomeną apie seisminę riziką pietų Kalifornijoje ir šiaurinėje Meksikoje. TeraShake modelis parodė, jog pagrindinio programinio kodo optimizavimas yra esminis naudojant didelius resursus. Šis modelis taip pat parodė, kad sudėtingi resursų tipai yra reikalingi didelėms problemoms: paleidimas, veikimo laiko įvykdymas, resursų analizavimas, didelio periodo duomenų valdymas. Literatura 1. Yifeng Cui1, Reagan Moore, Kim Olsen, Amit Chourasia, Philip Maechling, Bernard Minster, Steven Day, Yuanfang Hu, Jing Zhu, Amitava Majumdar ir Thomas Jordan: „Enabling Very-Large Scale Earthquake Simulations on Parallel Machines“ (2007). 2. Natural Resources Canada, Seismografai. [Žiūrėta 2007 m. lapkričio 25 d.]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2752 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Kompiuterinis modeliavimas 4
  • Geometrinis modeliavimas 5
  • Fizinis modeliavimas 5
  • Seisminės bangos ir seismometrai 5
  • Žemės drebėjimo tikimybių žemėlapis 7
  • 3D seisminis modeliavimas 9
  • Didelių žemės drebėjimų (TeraShake) modeliavimas 10
  • Išvados 14
  • Literatura 15

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
15 psl., (2752 ž.)
Darbo duomenys
  • Programų analizė
  • 15 psl., (2752 ž.)
  • Word failas 2 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią analizę
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt