Internetinės svetainės kūrimo technologijos

Įvadas Kas yra internetas Internetu vadinamas visuotinis kompiuterių tinklas, prie kurio gali prisijungti viso pasaulio šalių kompiuterių vartotojai. Tokių vartotojų yra šimtai milijonų ir jų sparčiai daugėja, nes internetas leidžia žmonėms operatyviai gauti informaciją iš bet kurios pasaulio vietos, bendrauti per atstumą, siųsti ir gauti žinutes, viešai skelbti tekstus, vaizdo bei garso įrašus. Internetas yra informacinis tinklas, kuris sujungia jus su universitetų, valstybinių organizacijų ir verslo struktūrų informacijos ištekliais. Todėl tai yra puiki mokymosi ir žinių kaupimo priemonė. Be to, jis sukuria mums naujas verslo galimybes, suteikdamas priemones ir aplinką elektroniniam verslui plėtoti. Visi tinklo prietaisai, įskaitant interneto kompiuterius, vadinami vienu bendru vardu – interneto mazgais, kadangi jie yra ne kas kita, kaip ryšio linijomis sujungti šio didžiulio tinklo fiziniai mazgai. Interneto mazgus žymi specialūs adresai, kurie panašūs į mūsų gyvenamųjų vietų adresus. Gyvenamosios vietos adresas, prijungus prie jo asmens vardą, leidžia konkrečiam asmeniui nusiųsti laišką, telegramą arba siuntinį. Panašiai yra ir internete, kur interneto ryšio protokolas IP (Internet Protocol) apibrėžia tinklo mazgų adresų sudarymo būdą. Kas yra tinklalapis ir tinklavietė Internetinis puslapis arba tinklalapis yra informacijos išteklis žiniatinklyje, kuris gali būti pasiektas naudojantis naršykle. Informacija dažniausiai pateikiama hiperteksto žymėjimo kalbos (HTML) arba išplečiamos hiperteksto žymėjimo kalbos (XHTML) formatu. Tinklalapiai gali būti patalpinti vietiniame kompiuteryje arba serveryje. Serveris gali leisti tinklalapius pasiekti tik privatiems asmenims (intranetas arba turinys gali būti viešinamas pasauliniame tinkle. Tinklalapiai lankytojui pateikiami hiperteksto siuntimo protokolu (HTTP). Tinklavietė (interneto svetainė, internetinė svetainė) – vienas ar daugiau tarpusavyje susijusių internetinių puslapių. Visada turi pradinį puslapį, pasiekiamą internetu per tinklavietės internetinį adresą ir (arba) IP adresą. Interneto svetainė dažniausiai laikoma vienoje tarnybinėje stotyje, asmens, grupės ar organizacijos paruošta ir prižiūrima kaip informacijos rinkinys. Interneto tinklalapiai ir svetainės Internetas (World Wide Web arba WWW) Lietuvoje pastaruoju metu dar vadinamas žiniatinkliu. Išvertus pažodžiui iš anglų kalbos, World Wide Web reiškia „pasaulinį voratinklį“. Šį „voratinklį“ sudaro specialūs hiperteksto dokumentai, kuriuose nuorodos į kitus dokumentus arba kitas to paties dokumento dalis. Tokio dokumentų rinkinio struktūra iš tiesų primena voratinklį. Pradėjus skaityti vieną dokumentą, saitu galima patekti į kitą dokumentą visai kitame kompiuteryje (gal netgi kitoje šalyje), po to dar į kitą kompiuterį ir t.t. Jaučiatės tarsi keliaudamas gigantiško voratinklio gijomis. Pirmą kartą panaudoti hiperteksto struktūras informacijai internete tvarkyti 1989 metais pasiūlė Europos fizikos laboratorijos CERN Ženevoje darbuotojas Tim Barners-Lee. Iš pradžių ši priemone buvo taikoma tikrai teksto dokumentams. Tai atspindi ir termino hipertekstas pavadinime. Vėliau hipertekstas išsivystė į didžiulę žiniasklaidą, kur kartu su tekstu plačiai naudojamos kitos informacijos pateikimo aplinkos: paveikslėliai, vaizdo ir garso įrašai, animacija. Visų šių idėjų bei spartaus informacinių technologijų vystymosi dėka ir buvo sukurtas šiuolaikinis internetas. Tinklalapiais vadinami interneto dokumentai, surandami pagal jų interneto adresus. Istoriškai šie adresai vadinami unifikuotais interneto išteklių adresais (Universal Resource Locators, URL). URL adresai nurodo naudojamą ryšio protokolą, serverį, kuriame yra dokumentas, kelią iki dokumento serverio duomenų kaupiklyje ir paties dokumento failo vardą. Jų aprašymo sintaksė tokia: Ryšio protokolas://Serverio vardas/Kelias į dokumento katalogą/Dokumento failas URL adresai sintaksės aprašyme kursyvu įrašyti atskirų adreso dalių aprašymai, o simboliai :// ir / šias dalis sujungia į vieną sintaksinę struktūrą. Pavyzdžiui, URL adresas http://vytautas.vdu.lt/pages/descript.html nurodo, kad su serverio vytautas.vdu.lt kataloge pages saugomu dokumentu descript.html palaikomas HTTP protokolo ryšys. Tinklalapiuose pateikiami duomenys aprašomi specialia hipertekstų ženklinimo kalba HTML (HyperText Markup Language) taip, kad jų išvaizdą kompiuterio ekrane galėtų atkurti naršyklėmis vadinamos programos. Dažniausiai tinklalapius stengiamasi daryti paprastus, lengvai suprantamus ir jų neperkrauti gausiais duomenimis. Kai pageidaujama internete pateikti daugiau informacijos, naudojami glaudžiai susieti giminingos paskirties tinklalapių rinkiniai, kurie vadinami interneto svetainėmis. Svetainių tinklalapiuose plačiai naudojami saitai, mygtukai bei kiti interaktyvūs elementai, nukreipiantys į kitus tos pačios svetainės arba į bet kuriuos kitus tinklalapius. Teoriškai kiekvienas interneto vartotojas, turintis prie interneto prijungtą kompiuterį ir interneto naršyklę, gali atsisiųsti į savo kompiuterį ir atkurti visus HTML kalba užrašytus ir interneto serveriuose saugomus dokumentus. Tačiau interneto vartotojų poreikiai ir naujų technologijų reikalavimai tokiems dokumentams, o tuo pačiu ir juos atkuriančioms naršyklėms, nuolat didėja. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai interneto dokumentai naudojami ne tikrai skaitymui ir informacijos paieškai, bet ir duomenų surinkimui, jų persiuntimui kituose kompiuteriuose esančioms programoms. Jie taip pat leidžia naudotis serveriuose esančių programų paslaugomis, atlikti finansines operacijas ir organizuoti elektroninį verslą. Todėl tiek HTML kalba, tiek naršyklių programos nuolat tobulinamos, papildomos naujomis priemonėmis, kuriomis naujos programos, skirtos interneto dokumentams tvarkyti. Sparčiai plintant ir plėtojantis interneto technologijoms, tapo aktuali interneto dokumentų aprašymo priemonių standartizavimo ir jų suderinimo su įvairių technologijų poreikiais problema. Sprendžiant šią problemą, parengta universali sudėtingų duomenų struktūrų ženklinimo kalba XML (Extensible Markup Language), kuri tapo internetu persiunčiamų duomenų ženklinimo standartu. Jos pagrindu kuriamos atskiroms interneto technologijoms pritaikytos specialios kalbos, vadinamos XML standarto realizacijomis. Šio standarto reikalavimus atitinkanti HTML kalbos atmaina XHTML. Populiariausios interneto dokumentų peržiūros naršyklės yra Netscape Navigator ir Internet Explorer. Pastaroji naršyklė integruota į Windows šeimos operacines sistemas (OS). Todėl, įdiegus kompiuteryje bet kurią šios šeimos operacinę sistemą, galima iš karto naudotis tokios naršyklės paslaugomis. Ji Paleidžiama OS darbalaukio mygtuku arba pasirenkant jos vardą pradinio sistemos paslaugų meniu. Tinklalapių kūrimo būdai HTML kalba parengti tinklalapių aprašymai yra paprasti teksto failai, kuriuose specialiomis žymėmis aprašomos naršyklių languose rodomo teksto savybės bei įvairių objektų (interaktyvių elementų, grafikos, vaizdo bei garso įrašų, tekstų iš kitų šaltinių ir kitų) įterpimas. Jeigu turite pakankamai žinių apie įvairias HTML kalbos priemones ir mokate jas naudoti, tinklalapio aprašymą galite parengti bet kuria paprasta tekstų tvarkymo programa, kurioje nenaudojamos formatavimo priemonės. Tokios programos visuomet pateikiamos kartu su kompiuterius aptarnaujančiomis operacinėmis sistemomis ir įdiegiamuose jų pagalbinių programų rinkiniuose. Pavyzdžiui, galima naudoti programą Notepad, kuri yra OS Windows reikmenų Accessories. Norint tekstų tvarkymo programa parengtą tinklalapį vėliau atverti naršyklės lange, tereikia įrašyti jo tekstą į diską su plėtiniu htm. Sudėtingesnių svetainių struktūras projektuoti tiesiogiai aprašant visus jų elementus HTML kalba nėra patogu ir tai retai kada daroma. Patogiau tinklalapius kurti naudojant tipinius šablonus specialiomis programomis (FrontPage, Dreamweaver ir kitomis) su grafine vartotojo sąsaja. Tokiomis programomis kompiuterio ekrane formuojamas ne tinklalapio aprašymas, o jo grafinis vaizdas. Panaudodamos šį vaizdą, tinklalapių projektavimo programos automatiškai generuoja jų aprašymą HTML kalba, kurį vėliau galima pamatyti ir, jeigu reikia, pataisyti. Specialias tinklalapių projektavimo programas savo klientams siūlo dauguma interneto paslaugas teikiančių firmų, kurios kartu parūpina ir tinklalapiams pateikti reikalingą serverių atmintį. Šiomis paslaugomis, panaudojant tipinių šablonų rinkinius, kuriami nesudėtingos struktūros asmeniniai tinklalapiai. Be to, šie tinklalapiai papildomi paslaugų teikėjo parinkta reklamine medžiaga. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas visiems kompiuterių vartotojams parengti nesudėtingus tinklalapius, pastaruoju metu jų parengiamo priemonės taip pat įdiegiamos daugelyje populiarių programų, kurių pagrindinė paskirtis – parengti spausdinamus dokumentus. Pavyzdžiui, tai visuomet galima padaryti tekstų, duomenų bazių tvarkymo ir skaičiuoklių programomis. Šiomis programomis parengti dokumentai pertvarkomi į HTML formatą įrašymo į diską metu parenkant įrašymo būdą Web Page. Taip sukurtus tinklalapius galima skaityti tiek interneto naršyklėmis, tiek jų parengimui naudotomis programomis. Tokia savybė ypač naudinga tada, kai parengtą tinklalapį vėliau numatoma nuolat keisti ir pertvarkyti. Iš pirmo žvilgsnio paprastas tinklalapių parengimas vaizdinio projektavimo priemonėmis ir įvairiomis programomis labai patrauklus. Tačiau naudojant bet kurias priemones, visuomet reikia įvertinti ne tiktai jų privalumus, bet ir trūkumus. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad spausdinimui skirtų dokumentų savybių perkėlimas į kitokiomis priemonėmis aprašomus tinklalapius kelia papildomus reikalavimus interneto naršyklėms, kuriomis skaitomi tokie dokumentai. Todėl įvairiomis programomis parengtus tinklalapius gerai atkuria ne visos naršyklės. Pavyzdžiui, daugelį Microsoft firmos programomis Word, Excel ir Access parengtų tinklalapių savybių gali atkurti tik tos pačios firmos sukurta naršyklė Internet Explorer. Skaitant šiomis programomis parengtus tinklalapius kitų firmų, pavyzdžiui, Netscape, naršyklėmis gali kilti nesklandumų atkuriant atskirus jo elementus ir tinklalapio vaizdas gali neatitikti jo projekto. Panašių trūkumų turi ir specialios vaizdinės tinklalapių projektavimo sistemos. Jose naudojami HTML kodo generatoriai kartais įterpia tokias tinklalapių struktūros aprašymo priemones, kurias palaiko tiktai su šiais generatoriais suderintos naršyklės. Be to, norint išmokti dirbti su specialiomis tinklalapių projektavimo sistemomis, reikia nemažai pastangų ir lėšų, jų vaizdinių priemonių pagalba galima tvarkyti tiktai tokius tinklalapius, kurie buvo sukurt tokiomis pačiomis programomis. Taipgi reikia atsižvelgti į piešinių įterpimo HTML dokumentuose specifiką. Kai tinklalapiuose būna grafinės iliustracijos, jų kodai turi būti saugomi atskiruose failuose, o tinklalapyje įterpiamos nuorodos į šiuos failus. Toks aprašymas ne visada patogus, nes saito reikšmė priklauso nuo to, kur įrašytas tinklalapis ir iliustracijos kodų failai. Perkalant tinklalapio arba iliustracijų aprašymus į kitą vietą, gali tekti taikyti tinklalapio aprašyme nuorodas į iliustracijų failus. Tai nėra patogu, todėl numatytas specialus tinklalapių failų formatas MHTML, kuris numato tinklalapio teksto ir grafikos objektų aprašymų įrašymą viename faile. Tokio formato failai gali būti sukuriami tik specialiomis firmos Microsoft tinklalapių projektavimo priemonėmis, tačiau jį reikia naudoti atsargiai, nes daugelis naršyklių šio formato nepalaiko. Tinklalapių skaitymo patogumui didelę įtaką turi jų įkėlimo į skaitytojo kompiuterį sparta, laikas, per kurį kiekvieno skaitomo tinklalapio kopija atsiunčiama ryšio linijomis į skaitytojo kompiuterį. Net ir tada, kai skaitytojas prisijungiąs prie interneto spartaus ryšio linija, reali duomenų persiuntimo sparta gali būti tūkstančius kartų mažesnė už ryšio linijos spartą, nes vienu metu interneto tinklo paslaugomis naudojasi daugybė vartotojų. Todėl tinklalapiuose reikia vengti sudėtingų piešinių, o ilgus dokumentus rekomenduojama suskaidyti į kelias nuorodomis susietus vieno dviejų ekranų dydžio dalis, kurių duomenys laikomi skirtinguose failuose. Svetainės struktūros projektavimas Internete dažniausiai pateikiami svetainėmis vadinami tinklalapių rinkiniai. Tokių svetainių kūrimas, kaip ir kiekvienas kitas darbas, reikalauja tam tikros patirties ir įgūdžių. Svarbiausias kiekvienos svetainės elementas yra jos pradinis tinklalapis, kuris atveriamas interneto naršyklei nurodžius svetainės adresą. Tinklalapis turi būti patrauklios išvaizdos ir parengtas taip, kad svetainės lankytojas galėtų greitai suvokti, kokią informaciją ir kaip jis gali čia rasti. Todėl pirmajame tinklalapyje siūloma pateikti glaustą informaciją apie svetainės paskirtį ir jos struktūrą (turinį), kad skaitytojas galėtų greitai nuspręsti, ar čia yra jam reikalingos informacijos ir, jeigu taip, sužinoti, kaip jos ieškoti. Turinio aprašymą paprastai sudaro atskirų svetainės skyrių tinklalapius atverčiantys saitai. Jeigu tokiame skyriuje pateikiama daug informacijos, jis vėl gali būti skaidomas į saitais atsiverčiamus poskyrius ir t.t. Be to, kiekviename tinklalapyje rekomenduojama įdėti grįžimo į pradinį tinklalapį saitą. Taip sukuriama populiari ir patogi analizei bei duomenų paieškai hierarchinė svetainės struktūra: Darbą reikėtų pradėti nuo turimos medžiagos susisteminimo, jos suskirstymo į atskirus skyrius, kurie galėtų dominti interneto lankytojus, ir jų įrašymą į atskirus failus. Taip pat reikia pasirūpinti, kad būtų suteiktas interneto adresas ir teisė įrašyti svetainės tinklalapius. Po to projektuojamas pagrindinio tinklalapio ruošinys. Pradinio puslapio tekstas, jame pateikti saitai, piešinių įterpimas ir kiti tinklalapio elementai aprašomi HTML kalba. Aprašant tinklalapių išvaizdą šia kalba, reikia nepamiršti, kad tiek interneto technologijos, tiek su jomis susijusios tinklalapių aprašymo kalbos ir naršyklės nuolat tobulinamos. Tik atsiradus internetui, jame buvo pateikiami tiktai nesudėtingos struktūros tekstai, o pirmosios HTML kalbos atmainos turėjo tiktai primityvias tokių tekstų ir saitų aprašymo priemones. Vėlesnės atmainos buvo papildytos įvairiomis teksto formatavimo, grafikos, lentelių, sąrašų, rėmelių ir kitų sudėtingos sandaros tinklalapių elementų aprašymo priemonėmis. Atsižvelgiant į naujas tinklalapių aprašymo kalbos priemones ir naujas jų projektavimo galimybes, kuriamos naujos naršyklių atmainos, kurios atnaujinamos kas 2 – 3 metai. Ne visi interneto lankytojai suspėja laiku apsirūpinti naujausiomis naršyklėmis, todėl naudojant modernias tinklalapio kūrimo technologijas, nėra garantijos, kad visi jo lankytojai galės matyti visus tokiomis technologijomis parengto tinklalapio elementus. Dokumentų struktūros aprašymas Interneto tinklalapio struktūrą aprašantis hipertekstas sudaromas iš pavienių atvirų gairių (tags) ir konteineriais vadinamų gairių porų, tarp kurių rašomas dokumento tekstas bei aprašomi kiti jo elementai. Gairės aprašomos kampiniuose skliaustuose () įrašant jų paskirtį nurodančius vardus ir įvairės savybes apibūdinančių parametrų reikšmes. Atviros gairės nurodo bendras dokumento elementų grupės savybes, kurios galioja tol, kol jų nepakeičia kita tokio pat tipo gairė. Konteinerių gairių poras sudaro pradinės ir pabaigos gairės. Pradinės gairės aprašomos taip pat, kaip ir pavienės: jos nurodo dokumento savybių rinkinį ir jų galiojimo pradžią. Pabaigos gairės sudaromos iš pradinės gairės pavadinimo, papildant jį priešdėliu /. Jos nurodo pradinėse konteinerių gairėse aprašytų savybių galiojimo pabaigą. Tipinė hiperteksto dokumento struktūra tokia:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!