Svetimybės ir žargonas lietuvių kalboje

Kiekvienam mūsų daugiau ar mažiau yra žinoma, kiek mūsų gimtoji kalba yra iškentėjusi apribojimų ir išpuolių, kiek kartų josios būta ties išnykimo riba. Dėl praeityje kalbai keltos grėsmės kaltiname beveik visus, kuriuos tik galime kaltinti, be abejo, ypač sovietus. Tačiau priespaudos laikai praėjo, ir ką gi mes turime dabar? Laužte laužomės liežuvius su įvairiausiais naujadarais ir svetimybėmis, ką jau bekalbėti apie „keliaaukščius“ rusiškus keiksmažodžius ir į kasdienę kalbą įsišaknijusius „davai“, „tipo“ ir, be abejo, „karoče“ – keisto skambesio visiškai nieko nepasakantį žodį. Ką jau bekalbėti apie prisiekusių Lietuvos „sportininkų“, visur ir visada demonstruojančių savo treningus, kalbą – jos modelis atrodytų maždaug taip: „zdarof“, „karoče“, keiksmažodis keiksmažodis, „karoče“, dar daugiau keiksmažodžių, ir taip kelis kartus, įterpiant kokį pagal negirdėtas kirčiavimo taisykles sukirčiuotą žodelį ir viską vainikuojant nepakeičiamuoju „davai“, karts nuo karto tarsi prisimenant apie išdidų tvarto gyventoją – gaidį, nepamirštant priminti jo panašumo į pašnekovą. Tokia štai vaizdi mūsų kalba, deja, ne tik tarp „sportininkų“, tačiau ir tarp vadinamosios inteligentijos, o ir kaltinti aplinkinių kažkaip nebesiryžtame. O kur gi dėtis tam paprastam žmogeliui, kuriam prie gimtosios kalbos niekaip nelimpa tokie dariniai? Pirmiausia, neabejotinai reiktų pritarti Valdo Kilpio „gelbėjimosi planui“ – knygos, knygos ir dar kartą knygos. Žinoma, atsiras ne vienas, drįstantis su tuo nesutikti – pasklaidžius šiuolaikinių rašytojų knygų puslapius, susiduriame nebetik su numylėtuoju „karoče“, bet ir su krūva angliškų, neva sulietuvintų žodžių: apie elementarųjį ir visiems pažįstamą „okey“ neverta nė kalbėti, - jeigu iš lietuvių kalbos mistiškai išnyko žodis „gerai“, tebūnie, džiugu dėl tų, kurių toji mistika nepalietė. Sakysite, nieko čia tokio? Na bet vis dėlto nejauku gyventi tarp tokių kanibalų, kurie šlamščia „karštus šunis“, vadinamuosius „hot – dog‘us“. Tiesa, knygose randama dar ir ne tokių grožybių, užtenka prisiminti V. Kuzoko romaną „Mėšlas“ – ne pačių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!