Svetimybės statybininkų kalboje

a) polonizmus (fastriga – daigstas; pončka – spurga; tušinti – troškinti);
b) rusicizmus (papkė – aplankas; rubaškė – marškiniai);
c) baltarusizmus (prūdas – tvenkinys; skūra – oda; rėdyti – tvarkyti, puošti);
• germanizmus – žodžiai atėję iš vokiečių kalbos (bantas – kaspinas).
• Leticizmus – (duncis – peilis; blukis – rąstas), bet jie į bendrinę kalbą bemaž nepatenka ir kokios įtakos jai nedaro.
• Anglicizmus – jie imami laikyti tarptautiniais žodžiais ir plūsta per mokslinę literatūrą į bendrinę vartoseną (trendas – kryptis; urgentinis – prigimtinis, būtinas, neatidėliotinas).
Barbarizmai dar klasifikuojami pagal jų skolinimosi laiką:
• Senieji barbarizmai
• Naujieji barbarizmai
Teigiama, kad lietuvių kalboje senųjų barbarizmų yra daugiau ir jie dažniau vartojami palyginus su naujaisiais. Bet atliekant sociolingvistinį tyrimą pastebėjome, kad dažniausiai yra naudojami naujieji barbarizmai.
Socialiniu lingvistiniu požiūriu galima kalbėti apie centrinius ir periferinius, rašytinius ir sakytinius barbarizmus.
Centriniai barbarizmai vartojami arba bent pažįstami visų tos nacijos žmonių. Periferiniai – vartojami siauroje srityje ir visai visuomenei visai nepažįstami, arba nors ir pažįstami, bet ne taip aktyviai vartojami.
Sakytiniai – barbarizmai rašto kalbos nevartojami, nes vietoj jų esama visiems žinomų tinkamų pakaitų.
Rašytiniai – šalia vartojimo šnekamojoje kalboje pasitaiko ir raštuose (grožinėje literatūroje, dokumentuose). 3
Tyrimo tikslas – nustatyti teiktinų ir neteiktinų su statybos susietų terminų dažnumą, jų pasirinkimo priežastis ir galimybes, išsiaiškinti statybininkų kalbinę kompetenciją.
Tyrimo objektą sudaro statybininkų terminija: teiktini ir neteiktini terminai.
Visa tyrimui reikalinga informacija buvo surinkta atliekant anketinę apklausą. Anoniminėje anketoje buvo pateikti uždari ir atviri klausimai. Anketos, remiantis sistemine tikimybine atranka, buvo išdalintos įvairių universitetų studentams (tai buvo vyriškosios lyties atstovai), kurie studijuoja su statyba susietą specialybę ir kurie turi šiek tiek patirties toje srityje.
Tyrimo imtis: 36 respondentai.
Iškeltos hipotezės:
a) Statybininkų kalboje labai retai vartojami taisyklingi lietuvių bendrinės kalbos terminai;
b) Statybininkų kalboje vartojamos svetimybės atėjo iš rusų kalbos;
c) Statybininkų kalboje svetimybių atsiradimą įtakoja juos supanti aplinka;
Anketų analizė
Pagal amžių suskirstėme apklaustuosius į tris grupes: devyniolikos metų ir mažiau, nuo dvidešimties iki dvidešimt...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!