Tarpukario Lietuvos Konstitucijos (su aprašymais)

Konstitucija - pagrindinis ir svarbiausias oficialiosios teisinės galios teisės normų aktas, nustatantis valstybės organizacijos, viešosios valdžios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus bei įtvirtinantis svarbiausius asmens ir valstybės santykius. Būdama kultūros sudėtine dalimi ir jos atspindžiu, konstitucija išreiškia konkrečios žmonių bendrijos būdingus bruožus, jos gyvenimo tradicijas, įsigaliojusią pasaulėžiūrą. Pagal konstituciją galima spręsti ne tik apie konkrečios visuomenės teisinę kultūrą bei ideologiją, konstitucija atspindi visapusiškus žmonių ir jų bendrijų gyvensenos reiškinius.
Lietuva turi seną konstitucinę tradiciją. Plačiai žinomas yra Lietuvos Statutas – Lietuvos įstatymų rinkinys. Jis remiasi senovės lietuvių papročių teise, vėlesniais kunigaikščių įstatymais. Lietuvos Statutas virto lyg ir mūsų konstitucija, nes teisiškai įtvirtino visuomenės ir valstybinės santvarkos pagrindus, kai kurių valstybės valdymo ir teismo organų sudarymo principus, sudėti ir prerogatyvas. Jis sulaukė trijų redakcijų 1529, 1566 ir 1588 metais. Paskutinis iš jų galiojo Lietuvos teritorijoje net iki 1840m.
1918 – 1940m. konstitucinės raidos etapas mums įdomus tuo, kad tai buvo pirmieji nepriklausomos tautos žingsniai, kuriant naują valstybės santvarką. Lietuvoje nepriklausomybės atgavimas su konstitucinio kelio pradžia nesutapo, o nuolatinės konstitucijos teko laukti daugiau negu tris metus. Lietuvos valstybės ir konstitucinei raidai labai didelį poveikį turėjo išoriniai veiksniai. Šie veiksniai turėjo įtakos žmonių pažiūroms ir politinių jėgų pasiskirstymui, o tai ir lėmė konstitucinio kelio vingiavimą tarpukaryje.
Neginčijamu autoritetu Lietuvos Konstitucijos tyrinėjimuose laikomas M. Romeris, kuris nuodugniai išanalizavo beveik kiekvieną konstitucijų žodį. Žymiausias jo veikalas šitoje srityje yra „Konstitucinės teisės paskaitos”. Iš kitų mokslininkų, tyrinėjusių Lietuvos Konstitucijas reikia paminėti M. Maksimaitį, K. Valančių.
Rašydama darbą remsiuosi fotografuotu leidiniu „Lietuvos valstybės konstitucijos“, Maksimaičio M., Vansevičius S. „Lietuvos valstybės ir teisės istorija“ bei jau minėtu M. Romerio darbu.
1. Lietuvos Tarybos 1918m. liepos 11d. Nutarimas.
Šiuolaikinių konstitucijų raida Lietuvoje siejama su valstybingumo atgavimo siekiais. Tačiau kai XXa. antrojo dešimtmečio pabaigoje buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, jos atkūrimo paskelbimas ne tik nesutapo su realia konstitucinės raidos pradžia, bet šiuos du svarbius valstybei egzistencijos faktus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!