Teisės sąvoka ir teisės požymiai

Teisės sąvoka Teisė - tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą. Žodis "teisė" reiškia tiesą, teisingumą. Bendriausia prasme teisė gali būti apibūdinama kaip tam tikros galimybės, kurių turi vienas ar kitas asmuo, taip pat kaip šių galimybių atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindai. Teisės mokslai aprėpia mokslus, kurių dalykas yra valstybė, teisė bei pažiūros į valstybę bei teisę. Teisės požymiai 1. Normiškumas - konkrečios teisės normos sudaro teisės turinį. 2. Visuotinis privalomumas- teisės normos yra privalomos visiems, neatsižvelgiant į jokį kieno nors požiūrį į jas. 3. Formalus apibrėžtumas- teisės normos yra teisės aktuose išreikštos bendro elgesio taisyklės. 4. Daugkartinis taikymas - teisės normos visą galiojimo laiką yra taikytinos neribotą atvejų skaičių. 5. Prievartiškumas - teisės normų įgyvendinimą garantuoja valstybė. 6. Sistemiškumas - teisės normos sudaro sistemą. Teisės aspektai Objektyvioji teisė - tai sistema bendrų normų, kurios nėra skirtos konkretiems žmonėms ar organizacijoms. Jos išreikštos konstitucijoje, kodeksuose, kituose teisės norminiuose dokumentuose. Subjektyvioji teisė - tai sistema konkrečių teisių ir teisinių pareigų, kurios priklauso konkretiems asmenims. Teisės norma Teisės norma -tai įstatymuose ir kituose teisės aktuose valstybės nustatyta privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kurios įgyvendinimas garantuojamas valstybės prievartos priemonėmis. Teisės normos ypatumai 1. Teisės normos iš visuomeninio santykio dalyvio reikalauja tam tikro poelgio, arba jį draudžia, arba leidžia atlikti tam tikrą veiksmą. 2. Jos sudaro sistemą, pagrįstą valstybės ar visos visuomenės valia. 3. Teisės normų įgyvendinimą garantuoja valstybės prievartos priemonės. 4. Teisės normas kuria valstybės institucijos, arba jos atsiranda valstybės sankcionuojamų referendumų keliu. 5. Teisės normas lemia ir įtvirtina visuomenės ekonominė bazė. Teisės normos elementai Hipotezė nurodo faktines aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis atitinkama teisės norma. Hipotezė gali būti apibrėžta ir numanoma. Dispozicija -tai pagrindinis teisės normos elementas. Jis nurodo, koks turi būti visuomeninio santykio dalyvių elgesys. Dispozicijoje nustatomos šio santykio dalyvių subjektyviosios teisės ir pareigos. Sankcija - (lot. Sanctio - griežčiausias nutarimas) nurodo, kokia poveikio priemonė taikoma visuomeninio santykio dalyviams. Teisės normų sankcijos priklausomai nuo poveikio rūšies yra: 1) administracinės; 2) drausminės; 3) baudžiamosios; 4) turtinės. Teisės normų rūšys skirstomos pagal: a) teisės teoriją; b) nustatymo formą; c) tikslinę paskirtį; d) teisės šakas; e) normų priėmimo subjektus; f) veikimo laiką; g) asmenų grupę; h) normos vietą arba sferą ir t.t Teisės paskirtis ir realizavimas Pagrindinė teisės paskirtis - reguliuoti visuomeninius santykius bei pasiekti tam tikrus socialinius tikslus. Teisės įgyvendinimas- tai teisės normų nustatytų reikalavimų ir galimybių įgyvendinimas teisės subjektų (valstybinių institucijų, nevalstybinių organizacijų, pareigūnų, piliečių) praktinėje veikloje. Teisinių santykių bruožai 1. Teisiniai santykiai atsiranda tik teisės normos pagrindu; 2. Teisiniuose santykiuose išreiškiama jų dalyvių valia; 3. Teisinio santykio užtikrinimo būdas yra valstybės prievarta; 4. Teisinių santykių atsiradimo, pakeitimo ir nutraukimo prielaidos yra juridinis faktas. Teisinių santykių struktūriniai elementai 1.Teisinių santykių subjektas (dalyviai-;) gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, turintys teisnumą ir veiksnumą, bei valstybė. 2.Teisinių santykių objektas- tai reali vertybė, dėl kurios atsiranda teisiniai santykiai ir kuria siekia pasinaudoti ir ją apsaugoti teisinio santykio subjektai. 3.Turinys Teisnumas ir veiksnumas /.Teisnumas- tai teisės normomis nustatytas galėjimas turėti subjektines teises ir pareigas. 2.Veiksnumas- tai teisės normomis nustatytas gebėjimas pačiam savo veiksmais įgyti teises bei sukurti pareigas, taip pat atsakyti už padarytus teisės pažeidimus. 2. CIVILINES TEISES PAGRINDAI 2.1. SANDORIO SAMPRATA IR RŪŠYS Sandorio samprata Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorio esmė - veiksmas, kuris atliekamas tikintis tam tikro rezultato, o teisė užtikrina jo realizavimą. Sandoris - tai vieno ar kelių civilinės teisės subjektų laisvas, teisėtas (imperatyvinėms teisės normoms neprieštaraujantis) valios pareiškimo aktas, išreikštas įstatymams neprieštaraujančiu būdu ir forma, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas Sandorio atribojimas nuo kitų juridinių faktų: 1. įvykių, 2.juridinių poelgių, 3 teisės pažeidimų. Vienašaliai sandoriai Vienašaliam sandoriui sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui, kitiems asmenims - tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai jie sutinka. Prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Kitos sandorių rūšys 1) konsensualiniai ir realiniai; 2) abstraktūs ir kauzaliniai (priežastiniai); 3) atlygintiniai ir neatlygintiniai; 4) įprastiniai ir sąlyginiai; 5) vartotojiški ir komerciniai. Sandorio elementai: 1 subjektas; 2 turinys; 3)forma. Sandorio sąlygos: 1 esmines; 2) įprastinės; 3 atsitiktinės. Esminės sąlygos Esmines sąlygas nustato įstatymas arba sandorio subjektai, arba kilus ginčui - teismas pagal sandorio pobūdį.Jei sandoryje trūksta bent vienos esminės sąlygos, laikoma, kad sandoris dar nėra sudarytas. Įprastinės ir atsitiktinės sąlygos Įprastinės sąlygos, nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. įprastinės sąlygos taikomos nepriklausomai nuo jų įtraukimo į sandorį. Atsitiktines sąlygas nustato sandorio šalys. Atsitiktinės sąlygos nustatymu gali būti anuliuotas įprastinės sandorio sąlygos veikimas. Sandorio tikslas ir motyvai Tiesioginis tikslas (juridinis: pirkimas, pardavimas, nuoma ir pan.) - sandorio pagrindas. Motyvas - sandorio subjektų ekonominių ar asmeninių poreikių tenkinimas, jų interesai. Tiesioginių teisinių pasekmių motyvai nesukuria, tačiau jie gali būti reikšmingi, kai sprendžiant teisminį ginčą remiamasi sąžiningumo, gerų papročių laikymosi, protingumo ar teisingumo principais. Sandorio vidinė ir išorinė valia Veiksmu (sandoriu) išreiškiama asmens valia. •Kad valia būtų suprantama kitiems, ji turi turėti formą. •Sandorį sudaro vidinė valia ir vidinės valios išreiškimas - išorinė valia. •Teisė reikalauja, kad vidinė valia ir išorinė valia sutaptų, būtų vienodos. Valios reiškimo forma 1. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti ! išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. 2. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. 3. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Teisė pasirinkti sandorio formą 1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. 2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą. Žodinė sandorių forma Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Rašytinė sandorių forma Rašytinė sandorių forma gali būti: 1) paprasta; 2) notarinė. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai Paprasta rašytine sandorių forma sudaromi 1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 Lt. išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu; 2) juridinių asmenų steigimo sandoriai; 3) prekių pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartys; 4) draudimo sutartys; 5) arbitražiniai susitarimai; Paprasta rašytine sandorių forma sudaromi: 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys; 7) preliminarinės sutartys; 8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys; 9) taikos sutartys; 10) kiti sandoriai, kuriems CK 1.73 straipsnis nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Notarinė sandorių forma Notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą Notarinės sutartys Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma. Antstolio turto pardavimo varžytinių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai Notaro patvirtintiems sandoriams prilyginami: 1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų viršininkų; 2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų; 3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų. Rašytinių sandorių sudarymo tvarka •Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. •Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, j faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą Sandorių sudarymo tvarka 1. Fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Neleidžiama sudaryti sandorio per atstovą, jeigu to pobūdžio sandorį kaip to sandorio šalis gali sudaryti tik asmeniškai pats fizinis asmuo. 2. Juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai. 2.2. DOVANOJIMO SUTARTYS Dovanojimas Dovana pagal šiuo metu galiojančio LR Civilinio Kodekso 6.465 straipsnio 1 dalį laikoma dovanojimo sutartimi dovanotojo (juridinio ar fizinio asmens) kitam asmeniui -apdovanotajam neatlygintinai perduotas turtas, turtinė teisė ar atleidimas apdovanotojo nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis . Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Dovanojimo sutartis yra vienašalė, nes jokių pareigų apdovanojamajam nesukuria. Dovanotojas šia sutartimi taip pat neįgyja jokių teisių. Išimtis CK 6.467 str. 1 d., kur nurodyta, jog asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, jog šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apdovanojamasis nėra atsakingas ir už dovanotojo skolas. Apdovanojamieji gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kadangi dovanojimui būtinas turto perdavimas, todėl susitarimas dėl turto perdavimo ateityje nėra dovanojimo sutartis. Tai galima laikyti tik derybomis dėl dovanojimo sutarties sudarymo, kurios juridinės reikšmės neturi. Dovanojimo sutarties šalys yra dovanotojas ir apdovanojamasis. Dovanojimo sutartis yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo to momento, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Gyvenamojo namo (ar jo dalies) dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento (CK 6.469 str.). Būtina, kad dovanotojai turėtų veiksnumą ir būtų dovanojamo daikto savininkai, turintys teisę tą turtą perleisti kito asmens nuosavybėn. Globėjas neturi teisės dovanoti globotinio turto, o rūpintojas negali duoti sutikimo rūpintiniui, kad Įj jis dovanotų savo turtą. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų gali dovanojimo sutartimi perleisti savo uždarbį, stipendiją. Dovanojimo sutarties turinys Dovanojimo sutarties turinys paprastai susideda iš šių esminių sąlygų: 1 susitarimo dėl sutarties dalyko; 2) susitarimo dėl sutarties neatlygintinumo; 3) susitarimo dėl sutarties dalyko perdavimo-priėmimo nuosavybėn (patikėjimo teise). Dovanojimo sutarties dalykas Dovanojimo sutartyje, kaip ir kitose realinėse sutartyse, esminė sąlyga dėl sutarties dalyko perdavimo-priėmimo įvykdoma sudarant sutartį, nes to dalyko perdavimas yra vienas iš būtinų sutarties sudarymo veiksmų, reiškiančių taip pat ir sutarties vykdymą. Dovanojimo sutarties dalykas gali būti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai. Aukojimas Turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui yra laikomas auka (parama ar labdara). Aukos tikslas gali būti išreikštas aukotojo nurodymu arba jos gavėjo prašymu. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka auką atšaukti. Dovanojimo sutarties forma Sutarties forma priklauso nuo dovanojimo sumos (CK 6.469 str.): jei dovanojimo sutarties suma nesiekia 5.000 Lt ji gali būti ir žodinė, jei ši suma viršijama - sutartį reikia sudaryti raštu, jei suma viršija 50.000 Lt, ir bet kuriuo atveju jei dovanojamas nekilnojamasis daiktas, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Sutarties sąlygos Sutartyje negali būti numatyta sąlyga, nustatanti dovanotojo teisę ateityje vienašališkai atsiimti dovaną, taip pat sąlyga, pagal kurią dovana apdovanotojui pereis tik po dovanotojo mirties; dovanotojas gali nustatyti sąlygą: naudoti dovaną tam tikram tikslui, tokiu atveju, jeigu nevykdo sutartos sąlygos, dovanotojas įgyja teisę teismine tvarka reikalauti sąlygą įvykdyti arba panaikinti sutartį ir tokiu būdu dovaną atgauti. Sutarties panaikinimas Dovanojimo sutartis (išskyrus tuos atvejus, kai buvo padovanoti buitinio pobūdžio ir mažos vertės daiktai) gali būti panaikinta pagal dovanotojo teisme pareikštą ieškinį, jei apdovanotasis pasikėsina į jo ar jo artimųjų gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdi, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotąjį veiksmus, kurie yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu. 2.3 IEŠKINUO SENATIS Ieškinio senatis Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. (CK 1.124 str.) Ieškinio senaties sąvoka - Ieškinio senaties sąvoką reikia suprasti kaip laiką, per kurį asmuo gali priverstinai, t y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. - Ieškinio senatis nėra laikas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. - Net ir pasibaigus įstatymo numatytam terminui asmuo gali kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos. viena nuo kitos nepriklausomos teisės. Ieškinio senaties teisiniai aspektai Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nors ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies reikalavimu. Būtina atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti pažeistą teisę, jeigu teismas pripažįsta ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbios priežasties. Draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas Ieškinio priežasties terminas priskirtinas prie atnaujinamųjų terminų. Ieškinio senaties terminą, kaip atnaujinamąjį terminą, būtina skirti nuo naikinamojo termino, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir kurio teismas negali atnaujinti. Ieškinio senaties instituto tikslas - sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t.y. abiejų šalių, interesais. Ieškinio senaties terminai 1. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. 2. Atskirų rūšių reikalavimams civilinis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. 3. Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. 4. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. 5. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; 2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. 6. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. 7. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. 8. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. 9. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų ieškojimo. 10. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. 11. Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. 12. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama. Ieškinio senaties termino pradžia 1 ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 2. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. 3. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. 4 Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. 5 Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo ), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo. atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senaties terminas pasikeitus prievolės asmenims Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškinio senaties termino sustabdymas 1. Ieškinio senaties terminas sustabdomas: 1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga); 2) jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas) 3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas; 5) jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai; 6) jeigu prievolės šalys yra globėjas ar globotinis, rūpintojas ar rūpintinis; 7) jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai. 2. Ieškinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu CK I 129 str. I dalyje nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniais šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas yra trumpesnis negu šeši mėnesiai, - visą ieškinio senaties laiką. 3. Nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybė, buvusi pagrindas ieškinio senaties terminą sustabdyti, senaties terminas tęsiasi toliau. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškinio senaties terminas buvo trumpesnis negu šeši mėnesiai,- "iki viso ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties termino nutraukimas 1. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. : 2. Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškinio senaties netaikymas 1 Iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. 2. Indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas. 3. Kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. 2.4. Paveldėjimo pagal įstatymą ir testamentu teisiniai ypatumai Paveldėjimas - tai turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka paiikėjo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Paveldėjimo teisė sudaro atskirą civilinės teisės institutą, kurio dalykas yra visuomeniniai paveldėjimo teisės santykiai arba paveldėjimas. Palikimas Mirusio fizinio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams, vadinamas palikimu. Palikimas atsiranda palikėjui mirus, teismui nustačius palikėjo mirties faktą arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimas - tai teisinių paveldėjimo santykių atsiradimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o kai patikėjas paskelbiamas mirusiu, paskelbto mirusiu piliečio mirties diena ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Paveldėjimo atsiradimas Atsiradus privačiai nuosavybei, atsirado ir turto paveldėjimas. Pagal laikmečio papročius ir tikėjimą, dalis palikėjo turto (ginklai, žirgai, medžiokliniai šunys, sakalai, kai kuriose -šalyse vergai ir t.t.) iškeliaudavo kartu su mirusiuoju. Paveldėjimo reglamentavimas □ Lietuvoje galiojusi civilinė teisė visais laikais labai daug dėmesio skyrė paveldėjimo santykių reglamentavimui, įtvirtindama nuosavybės šventumą ir nepajudinamumą, trunkantį ir po savininko mirties. □ Visos Lietuvoje galiojusios civilinės teisės sistemos pripažino paveldėjimą tiek pagal testamentą, riek pagal įstatymą Nė vienai šių paveldėjimo rūšių nebuvo teikiama pirmenybė, jos tiesiog papildė viena kitą. Paveldėjimas pagal Statutų teisę Pagal Statutų (1529, 1566, 1588) teisę tėvonijos ir motinos turtą paveldėdavo kunigaikstukų, ponų, šlėktų ir miestiečių sūnūs bei dukterys. Paveldėtą turtą jie gaudavo nuosavybėn ir galėdavo jį valdyti bei palikti savo įpėdiniams, tačiau brolių ir seserų paveldėjimo teisės nebuvo lygios. Žmona po vyro mirties gaudavo tik ikram, sūnus - visą kitą tėvo turtą ir privalėdavo atlikti karinę tarnybą Žmona, negavusi i5 savo vyro (kraičio, gaudavo tokią kaip ir sūnus turto dalį. [I ir UI Lietuvos statutai nustatė, kad tokiu atveju motina gali naudotis ketvirtadaliu vyro turto iki gyvos galvos Paveldėjimo teisė - tai civilinės teisės institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikėjo) turto, jo turtinių teisių perėjimą įpėdiniams. Mirus palikėjui, jo turtas, turtinės teisės ir pareigos nesibaigia. Jos pereina mirusio asmens įpėdiniams, o jei įpėdinių nėra, ar jie negali paveldėti arba atsisakė palikimo, tai mirusio asmens teisės pereina valstybei. Paveldėjimo objektas Paveldimi materialūs daiktai (nekilnojamieji ir kilnojamieji) ir nematerialūs daiktai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir turtinės prievolės, įstatymo nustatytais atvejais - intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymo nustatytais atvejais turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos teisės Nepaveldimos yra asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, teisė į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę ), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Paveldėjimas pagal įstatymą Jeigu asmuo nepaliko testamento arba testamentas yra pripažintas negaliojančiu, paveldima pagal įstatymą 1. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. 2. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Palikimo vieta Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, o kai ji nežinoma - turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vieta. Gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur fizinis asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Taigi palikimo atsiradimo vieta su fizinio asmens mirties vieta gali ir nesutapti. Įstatyminių įpėdinių eilės Prancūzijoje □ pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai, anūkai ir t.t.; D antrosios eilės - mirusiojo tėvai, broliai, seserys; D trečiosios - seneliai ir proseneliai; ū ketvirtosios eilės - kiti giminaičiai: pusseserės ir pusbroliai, tetos bei dėdės ir t.t. iki šeštojo giminystės laipsnio. Įstatyminių įpėdinių eilės Vokietijoje ū pirmosios eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai; a antrosios - tėvai ir jų palikuonys; D trečiosios - seneliai ir senelės bei jų palikuonys; a ketvirtosios - proseneliai ir prosenelės bei jų palikuonys; a penktosios - proproseneliai ir proprosenelės bei jų palikuonys. Įstatyminių įpėdinių eilės Lietuvoje □ pirmosios eilės - palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; □ antrosios eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; □ trečiosios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtosios eilės -palikėjo broliai ir seserys, proseneliai (-ės) tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktosios eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai, taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys; □ šeštosios eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai. Antros eilės įpėdinių paveldėjimo teisės D Antrosios eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečiosios ir kt. eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Sutuoktinių paveldėjimas D Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmosios eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antrosios eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmosios ir antrosios eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas Pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu: □ palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką, a teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija); a buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Sutuoktinių paveldėjimas pagal įstatymą gali būti komplikuotas, todėl sutuoktiniams būtų galima patarti sudaryti bendrąjungtinį sutuoktinių testamentą, pagal kurį po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (išskyrus privalomąją dalį) paveldėtų pergyvenęs sutuoktinis. Palikimo priėmimo tvarka □ Kad įgytų palikimą, Įpėdinis turi jį priimti. □ Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar □ įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai, gimę po palikimo atsiradimo, priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris. Tai nėra asmeninis įpėdinio sandoris. Palikimą gali priimti ir įpėdinio atstovas. pėdinis palikimą priima visą arba jo atsisako irgi viso. Neleidžiama priimti dalies palikimo, o kitos dalies atsisakyti. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, yra priėmęs jį visą: ne tik tą turtą kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Visiškai veiksnus įpėdinis pats priima palikimą. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m. (išskyrus tuos, kurie visišką veiksnumą įgijo iki 18 m.) palikimą priima patys tėvų ar globėjų sutikimu ir apie tai informuojama vaiko teisių apsaugos institucija. Asmenys, kurių veiksnumas apribotas pagal CK 2.11 straipsnį, palikimą priima ar jo atsisako rūpintojo sutikimu. 3. ŠEIMOS TEISĖS PAGRINDAI 3.1. ŠEIMOS TEISĖS SAMPRATA Šeima - grupė žmonių, susijusių santuokos, giminystės, Įvaikinimo ar išlaikymo santykiais, gyvenančių kartu ir bendrai tvarkančių namų ūkį. Šeima sudaro pirminę visuomeninio gyvenimo ląstelę, ty. patį pagrindą. Klasikiniu tapęs G. P. Murdock šeimos apibrėžimas seimą apibūdina kaip socialinę grupę, kuriai būdinga bendra gyvenamoji vieta, ekonominiai ryšiai ir reprodukcija. Ją sudaro skirtingų lyčių suaugę asmenys, bent du iš kurių turi socialiai leistinus intymius santykius bei yra vienas ar keli tikrieji ar įsūnyti vaikai. Šeima - viena seniausių visuomenės institucijų. Šeimos santykių moksliniam pažinimui būdingos senos filosofinės, etnografinės, demografinės, sociologinės ir kitos tradicijos, ilgai tobulintinos teorinės ir empirinės tyrimų schemos. Šeima - tai santuoka, giminyste ar įvaikinimu pagrįstas junginys asmenų, kuriuos tarpusavyje sieja asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, dvasinis ir materialinis bendrumas, savitarpio parama ir bendras gyvenimas. Amerikos enciklopedijoje nurodoma, kad visoms šeimoms būdingi keturi bruožai: 1) tai nariai, susieti vedybomis ir krauju. 2) jie gyvena kartu po vienu stogu, o jei gyvena atskirai, tai namų akį laiko savo namais. 3) jie bendrauja vieni su kitais atlikdami socialines funkcijas motina ir tėvas, vyrai žmona, sūnus, brolis, sesuo: 4) laikosi bendrų papročių bei tradicijų ir Icuria naujas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str deklaruoja, kad "šeima yra visuomenės ir valstybes pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę". Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos "Šeimos teisė" 3.7 straipsnis skelbia: "Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius". Formaliai šeima egzistuoja nuo jos registracijos iki santuokos nutraukimo ar pasibaigimo. Santuokos atsiradimas a Formaliai civilinė santuoka atsirado Romos imperijoje, tačiau tai buvo religinės santvarkos sukurta santuoka. □ Iki reformacijos laikų civilinių jungtuvių įstatymų praktiškai nebuvo, santuokos buvo sudaromos pagal bažnytinės teisės reikalavimus, tačiau netruko teorinio civilinės santuokos supratimo bei jos atsiradimo skatinimo. 10, Civilinių jungtuvių atsiradimo prielaidos pagal V. Brizgi filosofinių teorijų atsiradimas, plėtojimasis bei įgyvendinimas; D religinių principų pažinimo stoka; □ nepajėgumas suprasti ir numatyti blogų Šios institucijos pasekmių; □ neapykanta Katalikų Bažnyčiai bei jos kompetencijai, ieškant antibažnytines teorijas pateisinančių priežasčių; nepakankamas įstatymų bei prigimtinių teisių žinojimas bei suvokimas, dėl kurio atsiranda klaidingas požiūris į žmogaus bei santuokos esmę. Civilinės santuokos įvedimas Pirmosios civilinės jungtuvės kalvinistų buvo įvestos Olandijoje 1580 m. balandžio 1 d. Civilinės santuokos registracija buvo įsteigta atsižvelgiant į valstybės bei Bažnyčios nesutarimus bei konfesinę įvairovę, juridiškai buvo pripažįstama santuoka tų asmenų, kurie nutolę nuo Katalikų Bažnyčios arba išjos pasitraukę. D Anglijoje Bažnyčia savo bažnytinę teisę sudaryti santuokas išlaikė iki 19 amžiaus. Civilinė santuoka buvo įvesta Santuokos aktu tik 1836 m. Santuokos sudarymas užsienio valstybėse D Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje yra privaloma civilinės santuokos ceremonija, kuri vienintelė sutuoktiniams sukelia teisines pasekmes. Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje - civilinės ir bažnytinės ceremonijos yra besituokiančiųjų pasirinkimo teisė bei laisvė, užtikrinanti teisinius abiejų rūšių vedybų padarinius. 3.2. SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS IR TVARKA Santuokos samprata Santuoka - tai institucija, kurioje galioja teisiniai šeimos santykiai. Šie santykiai, susidedantys iš tarpusavio teisių ir pareigų, nėra nei įvardinti, nei grindžiami kokiomis nors sąlygomis. Dabartiniu metu šeimos teisinius, materialinius, psichologinius ir socialinius aspektus Lietuvoje daugiausia lemia valstybė, vadovaudamasi savo išleistais įstatymais, Konstitucija, Civiliniu kodeksu bei tarptautinėmis sutartimis šioje srityje. Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso (II knygos - "Šeimos teisė" 3.7. str. santuoką apibrėžia, kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintą savanorišką vyro ir moters susitarimą sukurti šeimos santykius. Reikalavimai santuokai Reikalavimai galiojančiai santuokai yra numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, bažnytinės santuokinės teisės reikalavimai - dabar galiojančiame 1983 m. kanonų kodekse. Santuoka - tai vyro ir moters sąjunga, kuri yra grindžiama abiejų sutuoktinių lygiateisiškumu bei vienoda civiline atsakomybe vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir nutraukimo klausimais. Valstybės reikalavimai galiojančiai santuokai sudaryti LR CK numato šešis reikalavimus galiojančiai santuokai sudaryti: o draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims, D santuokos savanoriškumas, santuokinis amžius, veiksnumas, draudimas pažeisti monogamijos principą, draudimas tuoktis artimiems giminaičiams. Santuokos savanoriškumas Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia, bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. Todėl apsisprendimas tuoktis neturėtų būti įtakojamas iš šalies - tėvų, pažįstamų ar pan. Santuokos savanoriškumas reiškia, kad asmenys laisva valia sutinka sukurti šeimą ir šis sutikimas atitinka jų vidinį norą Veiksnumo reikalavimas Asmuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu negali sudaryti santuokos. Numatyta galimybė atidėti santuokos registraciją, jei iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Neveiksnus asmuo nesupranta savo veiksmų prasmės ir nesugeba jų valdyti. Tai reiškia ir tai, kad taip pat negali būti įvykdyta savanoriškumo sąlyga. Sutuoktinių amžius Santuoką galima sudaryti tik sulaukus 18 metų amžiaus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi išklausyti teismo posėdyje ir ketinančio tuoktis asmens tėvų, globėjų ar rūpintojų, turi įvertinti ir asmens psichinę ir psichologinę būklę, turtinę padėtį bei svarbias priežastis (nėštumas). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir atitikimo nepilnamečio interesus. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams a Šis draudimas yra taikomas tėvams ir vaikams, įtėviams ir įvaikiams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims, pusbroliams ir pusseserėms, dėdėms ir dukterėčioms, tetoms ir sūnėnams. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimas tuoktis artimiems giminaičiams grindžiamas kraujo giminystės faktu, nesvarbu šis juridiškai patvirtintas ar ne. 3.3. Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos Sutuoktinių pareigos LR CK yra numatyta sutuoktinių pareiga vienas kitą remti tiek materialiai, tiek moraliai bei prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK išskiria dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: įstatyminį ir sutartinį. Sutuoktinių turtui taikomas įstatyminis turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Šeimos turto teisinis režimas Šeimos turto teisinis režimas atsiranda tik sudarius santuoką ir turtiniams sutuoktinių tarpusavio santykiams galioja, kol ši baigiasi, pripažįstama negaliojančia arba patvirtinama separacija. Įstatymų numatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikomas, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Be to, toks režimas taikomas jų įgytam turtui prieš įsigaliojant CK. Šeimos turtas ū Šeimos turtu pripažįstamas tam tikras turtas, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos buvo ar po jos sudarymo yra šis turtas, kuris gali būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti CK 3.84 str. 2 d., kad nebūtų pažeisti sąžiningo sutuoktinio ir nepilnamečių šeimos narių interesai. Sutuoktinių turto teisinį statusą nustato jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, taikoma valstybės, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai, teisė. Pavyzdžiui, vyro nuolatinė gyvenamoji vieta yra Suomijoje, o žmonos - Lietuvoje, tačiau abu yra Lietuvos piliečiai Tokiu atveju taikoma Lietuvos teisė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (1) 1 turtas, įgytas po santuokos sudarymo, abiejų ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros ar vieno iš jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kt. mokėjimai, išskyrus tikslinės paskirties mokėjimus; 4) įmonė ir iš jos veiklos ar kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Sutuoktiniai turi lygias teises bendrąją jungtinę nuosavybę valdyt, ja naudotis ir disponuoti. Turtas, sutuoktiniams priklausęs iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos metu gautas kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno jų nuosavybė. Bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą. Jeigu bendraturtis yra nepilnametis, sutikimą už jį gali duoti tėvai, globėjai ar rūpintojai. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: ■ mirus vienam iš sutuoktinių, ar jį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; ■ santuoką pripažinus negaliojančia; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium; ■ bendrą turtą padalinus teismo sprendimu; ■ nutraukus santuoką; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatyminį turto teisinį režimą; ■ kitais įstatymo numatytais atvejais. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!