Terminai civilinėje teisėje

Darbo ištrauka

Kiekvieną dieną žmogus atlieka daugybę būtinų, įprastų ir mažiau įprastų, veiksmų: perka maisto produktus, drabužius, važiuoja autobusu ar traukiniu, siunčia laišką ar telegramą, yra priimamas į darbą, kreipiasi į gydytoją, perka akcijas, steigia įmonę, ir t.t. Apie šių veiksmų reikšmę ir teisinius padarinius daugelis nesusimąsto, kol nekyla konfliktas, pavyzdžiui, parduotuvėje nusipirkus nekokybišką prekę; paštui praradus siuntinį; nesusipratimai su verslo klientais, partneriais ir pan. Šių konfliktų ir nesusipratimų tikriausiai kiltų žymiai mažiau, jei kiekvienas asmuo labiau išmanytų įstatymus, civilinio kodekso nuostatus ir apskritai labiau domėtųsi civiline teise. Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius, o taip pat ir nesusijusius asmeninius neturtinius santykius, atsirandančius tarp lygių ir vienas kitam nepavaldžių asmenų (subjektų). Teisės samprata apima ne tik teisės šaltinius, struktūrą, principus, bet ir jos socialinę paskirtį bei funkcijas, kuriomis teisė tiesiogiai įsiprasmina visuomenėje kaip socialinio elgesio reguliatorius. Teisės funkcija – tai jos vaidmuo, paskirtis, įtvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius.Šiame darbe yra išsamiau išnagrinėti su teisiniais santykiais susijusių terminų aspektai. Darbą galima būtų suskirstyti į dvi dalis: pirmoje, kuri apimtų pirmą ir antrą skyrius išdėstomos bendros terminų nuostatos: apibrėžimas, rūšys, teisinė reikšmė, termino pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklės ir pan. Antroje dalyje, kuri apimtų visą trečiąjį skyrių, apžvelgiami kai kurie civiliniame kodekse numatyti terminai, kurie gali būti naudingi žinoti kiekvienam žmogui, taip pat kai kurie įdomesni terminai, tuo stengiantis šiame darbe pateikti ne tik teorinės, bet ir praktiškai naudingos, svarbios bei įdomios informacijos.Rašant darbą buvo remtasi įvairia metodologine medžiaga, mokomosiomis knygomis, pagrindinė teisinė informacija pateikta remiantis naujo civilinio kodekso straipsniais bei jų komentarais.Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas (kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, ketvirtis, mėnuo,diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, su juo įstatymas sieja tam tikras teisines pasekmes.Laiko tėkmė yra objektyvus procesas. Termino pasibaigimas, arba laiko momentas, nepriklauso nuo žmogaus valios ir sąmonės. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą. Taigi, terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba išnyksta be žmogaus valios, t.y. įvykiu.Terminai civilinėje teisėje turi svarbią reikšmę. Jais nustatoma civilinių subjektinių teisių buvimo, įgyvendinimo laiko ribos ir jas pažeidus gynimo terminai. Civiliniai įstatymai nustato daug terminus reguliuojančių taisyklių. Vienos iš šių taisyklių yra bendros – taikomos visiems civilinės teisės reguliuojamiems santykiams. Kitos taisyklės yra specialios. Jos taikomos tik numatytiems santykiams. Terminų bendros taisyklės numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 – 1.123 straipsniuose.Priklausomai nuo to, kas nustato terminus, terminai skirstomi į tris atitinkamai vadinamas rūšis:• Nustatomus įstatymų – vadinamus įstatyminiais terminais;• Nustatomus civilinio teisinio santykio dalyvių – vadinamus sutartiniais terminais;• Nustatomus teismo, arbitražo arba trečiųjų teismo – vadinamus teisniais terminais. ...

Kiti mokslo darbai