Tirpalų lūžio priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas refraktometru

1. Darbo užduotis. Išmatuoti įvairių koncentracijų tirpalų lūžio rodiklius ir nustatyti nežinomo tirpalo koncentraciją. 2. Aparatūra ir darbo metodas. Darbe naudojamo refraktometro optinė schema pavaizduota 1 paveiksle, o lūžio rodiklio atskaitymo skalė - 2 paveiksle. šviesos spinduliai nuo veidrodžio 1 nukreipiami į stačiakampę apšvietimo prizmę 2 ir praeina ploną tiriamo tirpalo sluoksnį, stačiakampę matavimo prizmę 3, apsauginį stiklą 4, dispersijos kompensatorių 5 ir patenka į objektyvą 6. Po to prizme 7 šviesos spinduliai nukreipiami į plokštelę 8, ant kurios yra nubraižytos dvi susikertančios linijos (kryžiukas) ir pro okuliarą 9 patenka į stebėtojo akį. Lūžio rodiklio atskaitymui, šviesa nuo apšvietimo veidrodžio 10 nukreipiama į skalę 11, kuri prizme 12 ir mikroobjektyvu 13 per prizmes 14 ir 15 projektuojama į okuliaro 9 židinio plokštumą. Taigi okuliaro regėjimo lauke tuo pat metu galima matyti tamsios ir šviesios dalies skiriamąjį paviršių, plokštelės 8 susikertančias linijas bei skalės 11 vertes (žr. 2 pav.). Ant refraktometro apatinės prizmės atsargiai pipete užlašinama pora lašų tiriamojo skysčio. Pastaba. Pipetės galu reikia neliesti prizmės paviršiaus. Prizmės uždaromos. Veidrodėliu 1 šviesos spinduliai nukreipiami į prizmės langelį ir pro okuliarą 2 (3 pav.) stebimas regėjimo laukas. Atsargiai sukant matavimo galvutės rankenėlę, esančią prietaiso kairėje pusėje, prizmės pasukamos į tokią padėtį, kad okuliare būtų matyti ryškūs tamsus ir šviesus laukai. Jei laukai dėl šviesos išsklaidymo būna ne visai ryškūs, spalvoti, tai, sukant dispersijos kompensatoriaus rankenėlę 3, esančią prietaiso dešinėje pusėje, laukai paryškinami. Po to tamsaus ir šviesaus lauko skiriamoji riba tiksliai sutapdinama su okuliare matomu kryžiuko centru ir skalėje, matomoje okuliare, atskaitomas lūžio rodiklis. 3. Darbo rezultatai: Atidarę prizmių kamerą K (4.12 pav.), ant apatinės prizmės pipete užlašiname 1 - 2 lašus distiliuoto vandens (t.y. tirpalo, kurio koncentracija z1 =0%) ir, uždarę prizmių kamerą, šaltinio S šviesą nukreipiame į viršutinį kameros langelį. Apatinis langelis uždarytas. Žiūronu randame ryškiai matomą lūžio rodiklių skalę bei šviesų ir tamsų regėjimo laukus skiriančią spektro juostą. Kilnodami kompensatoriaus rankenėlę G, panaikiname spektrinę juostą ir pasiekiame, kad vietoj jos būtų matyti ryški regėjimo laukus skirianti linija. Slankiodami žiūroną išilgai lūžio rodiklių skalės, vizuojamąją liniją (tris brūkšnelius) sutapatiname su šviesaus ir tamsaus lauko skiriamąja riba ir ties ja skalėje atskaitome lūžio rodiklio vertę n1’. Išmatuota atskaitomoji vertė n1’ nebuvo lygi distiliuoto vandens teorinei lūžio rodiklio vertei n1 = 1,333, todėl prie išmatuoto rodiklio n1’ reikia pridėti prietaiso pataisą n = n1 - n’1 = 1,333 - n1’. Išmatuojame darbo vadovo nurodytų koncentracijų: z2, z3, z4, z5, (z2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!