Transporto rūšys

1. TRANSPORTAS ISTORINIAME KONTEKSTE Automobilius pradėta gaminti maždaug prieš 110 metų. Tiesa, pirmasis garinis triratis pasirodė šiek tiek anksčiau – 1769 metais. Skystu kuru varomi ratuoti savaeigiai ne tik pakeitė arklių traukiamas karietas bei vežimus, bet ir daugumos žmonių gyvenseną – padidėjo mobilumas, daugiau buvo pervežama krovinių, vyrai ir moterys patyrė vairavimo malonumą, sukurtas auto- ir motosportas. 1886 m. Vokietijoje K.Benco (Benz) dirbtuvėse pagamintas triratis automobilis su 0,55 kW benzininiu varikliu, o G.Daimlerio – keturratis ir dviratis (motociklas). JAV 1896 m. broliai Diurėjai (E. ir F.Duryea) pradėjo serijinę savos konstrukcijos automobilių gamybą. Važiuodami dviem iš 13 pagamintų automobilių, jie laimėjo Londono – Braitono lenktynes Anglijoje. Ši jų sėkmė paskatino ir kitus konstruktorius bei gamintojus – H. Fordą, J. Pakardą (Packard), R. Oldsą įkurti savo firmas. Maždaug tuo pat metu buvo pradėti gaminti automobiliai Prancūzijoje – „Peugeot” bei „Renault” – ir kitur. 1900 m. pasaulyje jau važinėjo per 10 tūkstančių automobilių, bene 3 tūkstančiai jų – su elektrine pavara. Tuo metu pasirodė pirmieji sunkvežimiai, šiek tiek vėliau – autobusai (1904 m. atidarytas pirmasis keleivinis maršrutas Londone). Atsirado pretendentų į automobilio išradimą. JAV patentininkas G. Seldenas 1895 m. užpatentavo „kelių mašiną“, varomą dvitakčio Breitono variklio, ir 1903 m. įkūrė licencinę automobilių gamintojų asociaciją. H. Fordas atsisakė pirkti licenciją ir 1911 m. bylą teisme laimėjo. 1902 m. H. Fordas įsteigė savo kompaniją, užsibrėžė gaminti kuo pigesnius automobilius ir mokėti darbininkams tiek (po 5 dolerius už dieną – dvigubai daugiau nei kitose gamyklose), kad ir jie be didesnio vargo galėtų nusipirkti. Pasiekė apogėjų ir variklių – garinių, elektrinių bei vidaus degimo – konkurencija. Pastarieji nugalėjo tik pamažu, atradus naftos telkinių ir atpigus kurui (automobilis vidutiniškai kainavo 650 dolerių). 1908 m. H. Fordas paleido T modelį, turintį klasikinių bruožų – variklį po priekiniu kapotu, vairo kolonėlę, pavarą velenu (ne grandine), kėbulą su durelėmis ir užskleidžiamu audekliniu stogu. Maždaug tuo pat metu varikliui užvesti buvo pritaikytas elektrinis starteris, sukurta artima šiuolaikinei degimo sistema, o 1915 m. pasirodė pirmasis V–8 motoras. Gamybos apimtys augo labai sparčiai: 1913 m. buvo parduoti 250 tūkstančių T–fordų, o 1920 m. net milijonas. Per dešimtmetį automobilio kainą pavyko sumažinti nuo 1000 iki 355 dolerių (maždaug 2800 dabartinių). „General Motors“ bendrovė apėmė tokias jau pagarsėjusias firmas kaip „Oldsmobil“, „Cadilac“, „Buick“. Kasmet ji sukurdavo po naują modelį ir pamažu tapo didžiausiu automobilių gamintoju pasaulyje. Tvirtinama, kad 1927 m. amerikiečiai galutinai atsisakė arklių, nors jų dar prireikdavo įklimpusiems savaeigiams ištraukti. 1916 m. JAV vyriausybė priėmė federalinių kelių aktą, ir per 20 metų buvo sukurta kelių, degalinių bei autoserviso sistema, iš esmės pakeitusi amerikiečių gyvenimą. Apie 1930 m. „Hudson“ firma sukūrė „Esex“ modelį uždaru metaliniu kėbulu (medinis liko tik rėmas), netrukus iškopusį į trečiąją vietą perkamumo atžvilgiu po „Ford“ ir „Chevrolet“. Tuo metu pasaulyje jau buvo apie 35 milijonus automobilių (Lietuvoje – 1062 lengvieji, 219 sunkvežimių, 126 autobusai). Europoje tais metais pagaminta 412 tūkstančių lengvųjų ir 170 tūkstančių sunkiųjų automobilių. 1930–1932 m. dėl ekonominės krizės automobilių gamyba pasaulyje sumažėjo daugiau nei milijonu, daugelis žmonių prarado darbą, tačiau automobiliai patobulėjo – atsirado diskiniai stabdžiai, smūgiams atsparūs langai, salono šildytuvai, pavarų sinchronizatoriai. 1939 m. „General Motors“ išleido pirmąją automatinę transmisiją, kuri gerokai palengvino vairuotojo darbą, ypač moterims. Tobulėjo ir automobilių dizainas. Galima tvirtinti, kad automobilių formos nuo 1934 m., kai dauguma firmų „General Motors“ pavyzdžiu įsteigė dizaino ir eksperimentinių modelių skyrius, pradėjo „aerodinamiškėti“. Apie 1940 m. JAV prasidėjo automobilinių įstaigų „drive–in“ (restoranų, teatrų, bažnyčių, bankų, kuriuose nereikia išlipti iš automobilio) bumas. Karo metu Europoje automobilių gamyba beveik sunyko, o Amerikoje įgavo naujų bruožų – išpopuliarėjo džipai. Didėjo ir variklių galia (400 kW ir net daugiau), tad apie 1965 m. jau visos firmos turėjo savo „raumeninguosius” modelius. 1970 m. daugelis šalių sugriežtino reikalavimus išmetamosioms dujoms. 1973–ieji automobilių pramonei buvo gausiausi metai – JAV pagaminta net 11,42 milijono automobilių. Situaciją pablogino 1973 metų kuro krizė. Tuo sėkmingai pasinaudojo Japonijos pramonė, ir 1983 m. ji tapo didžiausia automobilių gamintoja (7,15 mln. iš 40 mln. pasaulyje). 1990 m. pasirodė oro pagalvės (avarinės) ir apsaugos nuo stabdžių strigimo priemonės, paplito furgoninio tipo automobiliai. Iš 140 didžiausių firmų 37 šalyse pirmauja „General Motors“ – 7,77 mln./m., „Ford“ – 4,93 mln./m., „Toyota“ – 3,18 mln./m., „Nissan“– 2,46 mln./m., „Renault“ – 2,23 mln./m., „Volkswagen“ – 2,06 mln./m. Nauji lengvieji automobiliai (ne specialios paskirties) kainuoja maždaug 20–150 tūkst. litų. Didesniąją kainos dalį (vidutiniškai 57 proc.) sudaro medžiagų vertė, apie 17 proc. – darbo vertė, 26 proc. – konstravimo, technologinio parengimo ir kt. išlaidos. Brangiausia dalis yra kėbulas – apie 52 proc. automobilio vertės, 20 proc. – variklis su transmisija ir 28 proc. – kitos dalys (pakabos, ratai, stabdžiai, vairas). Tolesnė automobilių raida siejama su elektros trauka. Vidaus degimo varikliai nėra perspektyvūs, nes teršia aplinką. Be to, senka ir kuro ištekliai. Pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kenksmingumą norimų rezultatų neduoda, o peržengti 200 g/kWh kuro savitosios sąnaudos ribą nepavyksta net ir neaušinamuose keraminiuose varikliuose. Elektromobiliai teršimo atžvilgiu daug perspektyvesni, tačiau ligi šiol masiškai negaminami dėl akumuliatorių masyvumo ir mažokos ridos tarp įkrovų. Patraukliausi būtų saulės bateriniai elektromobiliai, bet jų galia dar labai maža. 1.1 Automobilių raida Važinėdami šiuolaikiniais moderniais, techniškai tobulais automobiliais retai susimąstome, kiek daug per tūkstantmečius žmonija sunaudojo proto, energijos, įtempto entuziastingo darbo, kol pasiekė tokį unikalų rezultatą. Šis procesas visu spartumu vyksta ir toliau; vis daugiau šalių įsijungia į automobilių gamybą; gamintojai įnirtingai konkuruoja ir kovoja dėl pirkėjo, pasitelkdami naujausius išradimus. O prieš šimtus metų buvo paprasčiau. Nenuoramos išradėjai, smalsūs technikos ir mokslo paslapčių ieškotojai, kūrė automobilių ir juos vairuojančių jėgainių pradus, jausdami pirmiausia milžinišką moralinį pasitenkinimą, kad jų sukurtas iš negyvų detalių agregatas ne tik pats juda, bet ir savo kūrėją veža. Būtinumas kuo daugiau, kuo greičiau ir pigiau nuvežti buvo dar viena socialinė priežastis, skatinusi automobilių atsiradimą ir tobulinimą. Juk automobilį „šerti“ reikia tik važiuojant, o arklį, asilą arba jautį - ištisus metus. Ratai atsirado prieš 7000 metų, kai žmogus, beritinėdamas akmenis pakištais rąstais, kartą nupjovė nuo vieno rąsto porą skridinių, užmovė ant kito rąsto galų ir nuvažiavo... Tai buvo didžiausias atradimas žmonijos istorijoje, neturintis analogų gamtoje ir tai ko gero vienintelis dalykas, kuris mažiausiai pasikeitė per visą transporto priemonių evoliucijos laikotarpį. Joks gyvūnas gamtoje nesinaudoja ratais, nes jiems reikalingi keliai, o varikliui - dar ir kuras, alyvos, tepalai, automobiliui - padangos; viso to irgi gamta nenaudoja. Bėgant amžiams transporto priemonės vis tobulėjo. Revoliucija transporte įvyko tada kai buvo išrastas garo variklis, o vėliau vidaus degimo variklis ir elektros variklis. Tada buvo galima atsisakyti jaučių ir arklių “jėgainių”. Galima teigti, jog nuo tos minutės, kai pirmą kartą buvo įmontuotas vidaus degimo variklis į vežimą prasidėjo šiuolaikinio automobilio istorija. Šiais laikais gerokai pasikeitė supratimas apie transporto priemonių reikšmę. Jei senovėje jie buvo naudojami grynai krovinių gabenimui, tai dabar jie dar atlieka ir pramogas teikiančių mechanizmų funkcijas. Todėl jau kuris laikas automobiliai dažniausiai ištobulinami taip, kad dauguma jų vartotojų retai kada išnaudoja visus jų teikiamus privalumus. Tačiau mus domina ne kas juos perka, o kaip anksčiau tobulėjo ir dabar tobulėja technologijos, kokios yra diegiamos naujovės į šiuolaikinį transportą, o jų tikrai yra labai gausu. Galbūt galėsime nuspėti, prognozuoti, koks bus ateinančio amžiaus automobilis, kadangi dar toliau prognozuoti būtų labai sudėtinga. Rato ir vežimo istorija prasidėjo anksčiau nei buvo sugalvoti rašmenys, nes seniausi istoriniai šaltiniai apie ratus ir vežimą kalba kaip apie seniai žinomus dalykus. Pirmieji ratai - tai ištisinio medžio ritiniai. Manoma, kad pirmuosius vežimus traukdavę jaučiai. Europos kraštuose vežimai atsirado ankstyvajame bronzos amžiuje. Buvo žinomi labai netobuli keturračiai arba dviračiai krovinių vežimai. Furgonas - didelis dengtas, arklių traukiamas vežimas, dažniausiai skirtas kroviniams vežti. Oficiali automobilių istorija prasidėjo 1886 m. Automobilių išradėjais laikomi vokiečiai Karlas Bencas ir Gotlibas Daimleris. Prielaidos automobiliui atsirasti susidarė jau anksčiau. Vežimai, karietos - tai gyvosios energijos šaltinių panaudojimas transporte. Tolesnis žingsnis - vėjo jėgos panaudojimas. Reikia manyti, kad vėjo energija buvo naudojama transporte jau gilioje senovėje. Žinių apie pirmuosius bandymus panaudoti vėjo jėgą judėjimui sausuma turime iš XVII a. rašytinių šaltinių apie olandų matematiką ir išradėją Simoną Steviną. Olandija buvo turtinga jūrų valstybė ir garsėjo savo milžiniškais, patikimais ir didingais burlaiviais. 1600 metais Stevinas pasidarė ilgą valtį su keturiais ratais: du valties priekyje, du užpakalyje. Viduryje įtvirtino aukštą stiebą su bure. Valties - vežimo gale, kaip ir laivuose, buvo svertas, kuriuo galėjai vairuoti ratus. Anglo Džeimso Vato ir rusų mechaniko Ivano Polzunovo tais pat 1763 m. atskirai sukurtos garo mašinos buvo bandomos pritaikyti savaeigėms mašinoms. Prancūzas N. Kiunjo 1769 m. sukūrė pirmąjį "ekipažą be arklio", varomą garo mašina. Kiunjo automobilis pradedamas gaminti arsenalo dirbtuvėse. Meistrai jam parenka didžiulius artilerinius ratus, storo metalo lakštus, varines įvores, ąžuolinius lašelius ir lentas, stambius varžtus ir kniedės. Užbaigtas Kiunjo garo ekipažas sveria visą toną, dar tiek pat sveria kuras ir vanduo. Pagal savo matmenis ir svorį Kiunjo mašina nenusileidžia dabartiniams sunkvežimiams. Tolimasis jų pirmtakas buvo negrabios formos ir pagal išradėjo sumanymą labiausiai turėjo tikti artilerijos pabūklams pervežti. Kiunjo garo mašina turėjo tik tris ratus. Priekinis ratas, kaip dabar sakoma, buvo varantysis ir tuo pat metu vairuojamasis. Pirmojoje XIX a. pusėje Anglijoje paplinta garsieji angliški garo diližanai. Jie buvo dar sunkesni negu Kiunjo ekipažas. Pirmasis garvežį vežimėliui traukti bėgiais mieste vietoj arklių pritaikė O. Tramas Londone. Tokie keliai ilgainiui pradėti vadinti Tramo keliais (angl. Tram way). Šitaip atsirado naujos rūšies transportas - tramvajus, vėliau paplitęs visame pasaulyje. Metropolitenai - iš principo naujo tipo transportas, nes buvo įrengtas ne žemės paviršiuje. Dėl to gatvėse atsirado daugiau vietos kitoms transporto priemonėms, žmonėms. Metropoliteno linijos nesikerta su gatvėmis, todėl yra saugiausia miesto transporto priemonė. Ne visi metropolitenai tiesiami tuneliuose. Pavyzdžiui, Niujorke jis iškeltas virš gatvių ant specialiai pastatytų estakadų. Berlyne metropolitenui buvo panaudoti buvę aukšti apsauginiai žemės pylimai. Tačiau visur buvo laikytasi to paties principo - bėgius tiesti ne žemės paviršiuje. 1882m. Berlyno priemiestyje Špandau buvo atidaryta pirmoji troleibusų linija (trolly angl. reiškia elektros srovę priimantį strypą ir autobusą). Troleibusai pasaulyje paplito vėliau, ne taip greitai, kaip tramvajai. Pirmųjų elektros variklių sukūrimas pagal anglų fiziko Maiklo Faradėjaus suformuluotus veikimo principus ir prancūzo Gostono Plantė 1859 m. išrastas švino akumuliatorius davė stimulą sukurti pirmuosius elektromobilius. Išradus vidaus degimo variklį, susidarė visos prielaidos sukurti šiuolaikinio tipo automobilį. 1885 m. vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Kari Benz) ir Gotlybas Daimleris (Gottlieb Daimler), kurie niekada nebuvo susitikę ir net nebuvo pažįstami, sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipažus su vidaus degimo varikliais. K. Benco automobilis buvo triratis, G. Daimlerio ekipažas - dviem ratais - šiuolaikinio motociklo prototipas. 1886 m. G. Daimleris savo paties sukonstruotą vidaus degimo variklį pritaikė keturratei karietai ir, kaip ir jo tėvynainis K. Bencas, sukūrė pirmąjį Vokietijoje automobilį. Jie abu dabar laikomi automobilio išradėjais, o automobilio tėvyne - Vokietija. G. Daimleris visą laiką dirbo su savo bendraminčiu Vilhelmu Maibachu. Daimleris daugiausia užsiimdavo užbaigtų automobilių ar jų variklių patentavimu, o Maibachas - atskirų elementų ar agregatų, pavyzdžiui pavarų dėžių, važiuoklės pakabos ir kt. patentavimu. 1900 m. kai buvo pagamintas Maibacho sukonstruotas naujas Daimlerio automobilio modelis, Emilis Jelinekas, Daimlerio prekybos firmos atstovas Prancūzijoje, reklamos sumetimas pasiūlė jį pavadinti savo dukters Mercedes vardu. Vardas prigijo ir išliko iki šių dienų. 1926 m. Daimlerio automobilių firma susijungė su Benco firma ir iki šiol gamina mersedesus. JAV vienas pirmųjų automobilistų buvo Henris Fordas. 1896 m. jis sukonstravo dviejų cilindrų keturių arklio jėgų variklį. 1899 m. su kompanionais įkuria Detroito automobilių kompaniją (Detroit Automobil Company), kuri pradeda masiškai gaminti automobilius pagal antrąjį Fordo modelį. Fordas ne tik išpopuliarino automobilį, bet padarė neregėtą perversmą ir automobilių gamybos technologijoje: pirmasis įrengė konvejerį, įvedė darbo pasidalijimą, kurio esmė yra gamybos proceso suskirstymas į nesudėtingas vieno darbininko atliekamas operacijas. Detalės darbininkams buvo paduodamos ant specialių juostų (slenkančio konvejerio), o jie čia pat iš detalių montuodavo agregatus, ir uždėję ant kito konvejerio, siųsdavo kitiems darbininkams, kurie iš paruoštų agregatų ir mazgų surinkdavo visa. automobilį. Konvejerinė darbo organizavimo sistema sumažino automobilių gamybos kainą. Nesudėtingas ir monotoniškas operacijas galėjo atlikti ir menkos kvalifikacijos ar net visai nekvalifikuoti darbininkai, o tokiems, suprantama, už darbą buvo mokama mažiau. Fordo įkurta automobilių kompanija gyvuoja ir šiandien. Tai vienas iš stambiausių automobilių gamybos koncernų visame pasaulyje. Automobiliai daug pasitarnavo, vystant pramonę, miestus. Dėl to kartu augo civilizacija, kultūra. Visa tai padarė poveikį žmonių buičiai, sąmonei. Automobiliai ir kitos greitos transporto priemonės pakeitė kelionės, atstumo sąvokas. O trumpa automobilių atsiradimo istorijos apžvalga rodo, kad pagrindiniai išradimai atlikti per pastaruosius 200 metų, o praktiškai įgyvendinti per praėjusį šimtmetį. Pradžioje buvo eksperimentiniai garo ir dujų variklių bandymai, po to sukurti jų teoriniai pagrindai (S.Karno) ir, tik sujungus teorinį ir eksperimentinį patyrimą, prieš 100 metų pagaliau sukurti automobiliai bei motociklai su karbiuratoriniais ir dyzeliniais varikliais. Pirmųjų išradėjais neabejotinai galima laikyti N.A.Ottą, K.Bencą ir G.Daimlerį, tuo tarpu R.Dyzelio prioritetas šiek tiek abejotinas: jau anksčiau pagrindines jo variklio idėjas paskelbė E.Kapitenas, o po jo 1898 metais dabartinį dyzeli variklį su didelio slėgio degalų siurbliu pasiūlė G.Trinkleris. Įdomu, kad tik ėmus plisti automobiliams XX a. pradžioje kaip lygiaverčiai varžėsi automobiliai su garo ir vidaus degimo varikliais, taip pat elektromobiliai. Tik vėliau visus nukonkuravo paprastumu ir ekonomiškumu vidaus degimo variklis. Milžiniškas automobilių parko augimas XX a. pabaigoje, naftos išteklių mažėjimas ir ekologinės padėties blogėjimas pasaulyje verčia maksimaliai tobulinti vidaus degimo variklius, o miestuose naudoti elektrinį arba hidridinį individualų transportą. Turbūt nesuklysime teigdami, jog jei tolimoje ateityje automobilis vis dar tiesiogiai kontaktuos su keliu, tai jo ratai taip pat bus apvalios formos, nors ekranoplanai jau pradeda judėti oro pagalve, bandoma panaudoti ir magnetinius laukus. Mažėjant naftos ištekliams vidaus degimo variklis gali užleisti vietą ekonomiškesniam, ekologiškesniam ir tylesniam. Analizuodami Lietuvos transporto istoriją matome, kad iki 1918 m. sausumos kelių bei geležinkelių tiesimas, taip pat vidaus vandenų kelių eksploatavimas priklausė nuo carinės Rusijos politinių ir ekonominių motyvų. 1940 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos transportas huvo nacionalizuotas. Geležinkelio, oro ir jūrų transportas tapo pavaldus Sovietų Sajungai. Lietuvai priklausė tik automobilių ir upių transportas. Taigi sovietiniu laikotarpiu (1940-1989 m.) geležinkelio, jūrų, oro ir vamzdynų transportas buvo plėtojamas ir eksploatuojamas atsižvelgiant į SSRS politinius ir ekonominius motyvus. Tačiau išskyrus geležinkelio transportą, jūrų ir oro transportas plėtotas neblogai, vamzdynų transporto atsiradimas irgi vertinamas gerai, tačiau politiniu ir ckonominiu požiūriu jie Lietuvą pririšo prie Rusijos. Šiuo laikotarpiu geriausiai buvo plėtojami keliai ir jų transportas. Paskelbus Lictuvos Respublikos nepriklausomybę visas transportas tapo sudedamąja Lieluvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalimi. Jis priklauso bendrai Lietuvos transporto sistemai. Lietuvos transporto sistemą sudaro šios transporto šakos: gelcžinkelio, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinis ir vamzdynų. Dabar jos plėtojimą lemia Lietuvos transporto politika. Siekiant realizuoti pagrindinį strateginį Lietuvos transporto sistemos tikslą - integruoti į Baltijos jūros regiono ir Europos transporto tinklą bei transporto paslaugų rinką - pradėtas esminis transporto šakų restruktūrizavimas. Labai svarbi šio restruktimzavimo prielaida - teisinės bazės derinimas su Europos Sąjungos (ES) atitinkamomis normomis. Lietuvai pasirašius su ES asocijuotos narystės sutarti, rengiant transporto norminius aktus bei tech-ninius standartus, Susisiekimo ministerija pagal ekonomines, finansines, socialines bei technines galimybes siekia atsižvelgti į tarptautinėse konvencijose, ES rezoliucijose ir dircktyvose, tarptautinių organizacijų dokumentuose bei rekomendacijose, tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintus principus, reikalavimus bei standartus ir juos taikyti. Daugelio įstatymų ir kitų norminių dokumentų, kurie priimti arba pateikti tvirtinti Seimui arba Vyriausybei, nuostatos atitinka ES direktyvas, bct nemažai lieka dar suderinti ir derinimui sunkumų kelia techninių standartų harmonizavimas, reikalaujantis didelių finansinių lėšų, ypač kelių ir geležinkelio transporte. Parengtas ir pradėtas įgyvendinti SPAB ,,Lietuvos geležinkeliai" restruktūrizavimo projektas siekiant reorganizuoti geležinkelį į atskirus padalinius, dirbančius pagal atsipirkimo principus, atskirti infrastruktūrą nuo vežėjo, nustatyti sutartinius santykius tarp Vyriausybės ir geležinkelių, pagerinti geležinkelio teikiamas keleiviams ir klientams paslaugas, parengti privatizavimui. Dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis su užsienio valstybėmis gana sėkmingai derinami Lietuvos ir užsienio vcžėjų veiksmai tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Jau pasirašytos 74 tokios sutartys su 36 valstybėmis (naujų sutarčių su kitomis šalimis rengimo, derinimo ir parafavimo procesas vyksta toliau). Įvertinant reikšmingą transporto įtaką valstybės ekonomikos raidai, Lietuvos transporto sistemos tradicinę svarbą, atliekant tranzitinį vežimą, strateginiai transporto infrastruktūros objektai (sausumos ir vandens keliai, geležinkelio mazgai, uosto ir aerouostų infrastruktūra, oro skrydžių valdymo, sausumos eismo ir laivybos saugumą užtikrinančios sistemos) funkcionuoja valstybės nuosavybės pagrindu, teikiant valstybinio kapitalo investicijas ir valstybės garantijas užsienio kreditams. Panaudojant tarptautinių finansinių institucijų paskolas ir šalies vidaus ribotus finansinius šaltinius, šiuo metu rekonstruojami atskiri Klaipėdos uosto objektai, keliu ir geležinkelio bei sienų kirtimo punktų infrastruktūra Šiaurės - Pietų ir Vakarų - Rytų tarptautinės reikšmės transporto koridoriuose. Numatoma pradėti europinės vėžės geležinkelio nuo sienos su Lenkija iki Kauno projektavimą. Aktyviai dalyvaujant regioninės Europos transporto strategijos formavimo bci įgyvendinimo procesuose, pavyko pasiekti gana palankaus Europos komisijos ir kitų tarptautinių institucijų dėmesio bei paramos mūsų šalies transporto sistemos integravimuisi į ES transporto tinklus. Apie tai byloja ir 1997 m. birželio mėn. Helsinkyjc įvykusioje III Europos transporto konferencijoje patvirtinta tolcsnio transcuropinių transporto koridorių plėtojimo strategija kaip ES ir valstybių kandidačių į ES transporto tinklų suderinamumo pagrindas. Šioje strategijojc abu transporto koridoriai, kertantys Lietuvos teritoriją, bc pakitimų išlieka prioritctiniai visos Europos lygiu. Kadangi šie koridoriai apima platesnes nei transporto magistralinės linijos geografines sritis, į juos įtraukiamas ir jūrų transportas. Tokiu būdu klostosi palankios sąlygos jūrų linijoms plėtoti multimodalinį tranzitinį eismą tarp Klaipėdos ir kitų Europos uostų. Helsinkio konfcrencijos sprendimuose prioritctas taip pat suteiktas transportavimo proccsų ir transporto infrastruktūros veiklos valdymo tobulinimui, diegiant šiuolaikincs informacijos ir tclekomunikacijų sistemas. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui 1996 m. pradėtoje rengti tarptautinėje programoje TINA, kurią inicijavo ES Komisija. Programos tikslas - įvertinti transporto infrastruktūros modcrnizavimo porcikius šalyse kandidatėse į ES, identifikuoti bcndrų interesų invcsticinius projektus, ateityje leisiančius suformuoti vicntisą multimodalini transporto tinklą tarp ES ir būsimųju ES valstybių. TINA grupėje jau yra atliktas preliminarus tarptaulinės reikšmės transporto infrastruktūros projcktų ir jų finansavimo porcikių įvertinimas. Taigi pagrindinių Lietuvos transporto kelių pripažinimas vienais iš prioritetinių Vidurio Europos transporto tinklų, integruojant juos į Vakarų Europos transporto sistemą, sudaro palankias sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui, Lietuvai labai svarbu išlaikyti ir plėtoti savo, kaip tranzito šalies, pozicijas. Todėl šalies transporto infrastruktūros objektai turi deramai atspindėti bendrą Europos transporto sistemos plėtrą. Susisiekimo ministerija siekia kuo efektyviau panaudoti užsienio paskolas, kaupti ir naudoti daugiau įmonių lėšų, restruktūrizuoti transporto sektorių, plėtoti ir tobulinti juridinę bazę ir derinti ją su ES norminiais dokumentais. 1. Logistika – pagrindinis elementas tiekimo grandinėje Versle logistikos sąvoka apima valdymą visų sferų, būtinų žaliavas laiku patiekti perdirbimui (gamybai), o baigtus produktus laiku pateikti pirkėjui. Šios sferos: transportavimas, inventorizavimas, sandėliavimas, komunikavimas. Logistika apima du svarbiausius produktų srautus: 1. Fizinis tiekimas – tai tie srautai, kurie aprūpina žaliavomis, komponentais gamybos procesą; 2. Fizinis paskirstymas – tai tie srautai, kurie pristato gatavus produktus vartotojams ir/ar prekybos tarpininkams. Abu srautai turi būti tinkamai koordinuojami, kad būtų patenkinti kliento reikalavimai produktų pristatymui. Fizinio tiekimo aspektas reikalauja glaudžios tiekėjo logistikos sistemos sąveikos su kliento logistiniais ir gamybos procesais. Fizinis paskirstymas taip pat labai svarbus – svarbu, kad vartotojas reikiamu laiku, reikiamoj vietoj gautų pageidaujamą prekę. Logistika yra pagrindinis tiekimo grandinės valdymo elementas ir yra fokusuota į judėjimo ir sandėliavimo veiklą, dėl kurios produktai ir informacija keliauja tiekimo grandine pas vartotojus. Vis didėjanti konkurencija laiko atžvilgiu, staigiai tobulėjančios informacinės technologijos, didėjanti globalizacija, vis didėjantis dėmesys kokybei ir besikaičiantys įmonių tarpusavio ryšiai privertė įmones praplėsti savo požiūrį į logistinį procesą t.y. dabar į šį procesą įjungiamos visos įmonės, dalyvaujančios kuriant produktą ir pristatant jį galutiniam vartotojui reikiamu laiku ir nepriekaištingos būklės. Kaip pavyzdys, žemiau pateikiama elektros variklių gamybos įmonės tiekimo grandinės schema (1 pav.). 1 pav. Elektros variklių gamybos įmonės tiekimo grandinės schema Valdant logistinius procesus labai svarbu sutelkti dėmesį į visus tiekimo grandinės dalyvius ir veiksmus koordinuoti taip, kad galutinis produktas vartotoją pasiektų laiku ir kiek galima mažesniais logistiniais kaštais. Neatsiejamas dalykas tiekimo grandinėje yra būtinumas suformuoti glaudžius ryšius tarp tiekimo grandinės dalyvių: pardavėjų, transportavimo kompanijų, sandėliavimo įmonių, prekybos tarpininkų. Logistikos proceso esmė – produkto keliavimas tiekimo grandine kartu su savalaike informacija, valdančia šį procesą. 3. Materialios logistikos priemonės Kaip jau buvo išnagrinėta ankstesniuose šios knygos skyriuose, nema­terialias logistikos priemones sudaro įvairūs metodai ir būdai, kurie reikalingi logistikos užduotims nustatyti. Tačiau kompleksiški logistikos uždaviniai gali būti sėkmingai išspręsti tik panaudojus materialias logistikos priemones - įvai­rius objektus ir pagalbines priemones. 3.2. Transporto sistemos Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra žaliavų, medžiagų, pus­gaminių ir pagamintos produkcijos bei prekių perkėlimas (gabenimas) erdvės ir laiko požiūriu iš vienos vietos j kitą. Šiam tikslui yra pasitelkiamos trans­porto sistemos. Verslo logistikoje transporto sistemos skirstomos į dvi grupes: 3.2.1. Išorės transporto sistema Išorės transporto paskirtis - krovinių gabenimas nuo tiekėjo iki įmo­nės ir iš įmonės iki klientų (rinkos). Parenkant vienokią arba kitokią gabeni­mo sistemą, yra būtina atsižvelgti į vertinimo kriterijus, kuriuos tik iš dalies lemia įmonės. Čia omenyje turimi teisiniai, kaštų, našumo kriterijai ir infra­struktūra. Išorės transporto sistemos vertinimo kriterijai: Teisiniai kriterijai Infrastruktūra Kaštų kriterijai Našumo kriterijai • Su eismo taisyklėmis • Kelių ir geležinkelių • Frachtavimo • Gabenimo laikas susiję įstatymą, t.nklas kaštą, . Gabenimo dažnis • Eismo uždraudimas • Išdėstymo vietų • Pridėtiniai • T t nustatytu laiku padėtis gabenimo kaštai: techninis • Aplinkos apsaugos • Verslo politika ~ kelių panaudos suderinamumas (statymą, . Klmatas _ J^^ . Gabemmo • Potvarkiai dėl . Gyventojųpožlūns _ stovej,mo grandinių sudarymo mokesč.ų ir rinkliavų ^ mokestis galimybes • Potvarkiai dėl - muitai • Lankstumas pavojingų krovimų . Krovmlų . Bsmntirno lr • Savininkų apdorojimo kastai paskirties vietos prieštaravimo . Kltl , lstlkos transporto rūšis Sal™yl** kaštą, • PatJamumas • Valstybės [taką . Ka|tų įtaka be , Pap,ldomas našumas tarifams ir kt. Į j_____________________j Į |oglstiko7 Išorės transporto sistemai priklauso: • automobilių transportas; • geležinkelių transportas; • jūrų transportas; • oro transportas; • vamzdynų transportas; • kombinuotasis transportas. 3.2.1.1. Automobilių transportas Svarbiausia automobilių transporto savybė yra jo manevringumas. Jei­gu geležinkelio ir vandens transportas (dažniausiai upių) priklauso nuo kelių ilgio, automobiliais galima vežti krovinius geros dangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Daugeliu atveju automobiliai yra pir­ma ir paskutinė priemonė kroviniams pristatyti įvairiarūšėje transporto prie­monių grandinėje. Pagrindiniai automobilių transporto privalumai: • didelis lankstumas krovinių priėmimo, išdavimo ir gabenimo ter­minų bei transporto priemonės pakeitimo požiūriu; • galimybė pristatyti krovinius nuo durų iki durų; • galimybė paskirstyti krovinį 24 valandų laikotarpiu; • reliatyviai didelis greitis; • reliatyviai mažos prastovos ir laukimo trukmė; • reliatyviai maža gabenimo rizika; • racionalios regiono aptarnavimo paslaugos; • specialaus transporto panaudojimo galimybės (refrižeratoriai, cis­ternos, silosai, sunkiasvorių krovinių gabenimas). Automobilių transporto trūkumams galima priskirti: • eismo trukdymus; • atmosferos poveikio įtaką; • apribojimus vežant pavojingus krovinius; • ribotą transporto priemonės tūrį; • teisinius apribojimus. Techninėje literatūroje yra daug įvairių automobilių transporto klasi­fikavimo būdų. Tačiau paprastai automobilių transportas yra skirstomas į 3 grupes: • kombinuotojo tipo automobiliai (300-600 kg kroviniams vežti); • lengvieji sunkvežimiai (iki 3t kroviniams vežti); • sunkvežimiai. Sunkvežimiai bene svarbiausia ir labiausiai paplitusi transporto prie­monė, skirta kroviniams gabenti tolimais maršrutais. Prie jų gali būti ka­binamos priekabos, kurios sudaro autotraukinį. Autotraukiniai skirstomi į automobilius su priekabomis ir automobilius-vilkikus su puspriekabė­mis. Automobilių transporto frachto kaina priklauso nuo: • krovinio gabenimo atstumo; • krovinio svorio; • krovinio rūšies. Pagal atskiras krovinių rūšis paprastai skaičiuojamos 100 kg svorio krovinio išlaidos, kurios skirstomos j penkias svorio kategorijas. Gabenant krovinius per ES šalis arba tranzitu per trečiąsias šalis, nu­statyta dvišalė tarifų marža (privaloma maksimali arba minimali norma su galimu didėjimo arba mažėjimo krypties nuokrypiu - daugiausia sudaro 23 %). Kitais atvejais, skaičiuojant tarifus ne ES šalyse, nėra jokių tarifų apribojimų. Išorės transporto, kuriam taip pat priklauso automobilių transportas, sistemos paskirtis - krovinių gabenimas vidaus ir tarptautiniais maršrutais. Ekspedicijos arba individualūs savininkai, gabenantys krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais, privalo nustatyta tvarka įsigyti leidimą (licenciją). Licencijų išdavimo tvarka atskirose Europos valstybėse šiek tiek skiriasi, ta­čiau gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais visoje Europoje galioja vie­nodos taisyklės, kurias nustatė 1956 metais Ženevoje pasirašyta konvencija „Dėl tarptautinio prekių gabenimo keliais sutarties" (CMR = Conventio relati-ve an Contract de transport international dės merchandises car route). Sutarties dalyvės šiuo metu yra beveik visos Europos šalys. Konvenci­joje numatytas: • krovinių vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas; • vežėjo atsakomybė už krovinį; • pretenzijos ir ieškiniai; • kelių vežėjų atliekamas gabenimas. Todėl kroviniams gabenti tarptautiniais maršrutais yra reikalingi CMR tarptautiniai važtaraščiai. Šie važtaraščiai patvirtina, kad pagal CMR kon­vencijos sąlygas gabenimas yra susitarimo dalykas. Automobilių transportas pervežant krovinius visoje Europoje įgavo didelę svarbą - į Europos Sąjungą jungiantis Rytų Europos šalims, automobilių transporto panaudojimo intensyvumas kasmet vis didės. Artimiausiu metu automobilių transporto panaudojimas kroviniams gabenti suteiks galimybę: • supaprastinti valstybių sienų pervažiavimo formalumus trumpinant gabenimo trukmę ir žymų kaštų mažinimą; • supaprastinti įėjimą į užsienio rinką; • panaikinti draudimą naudoti vidaus transportą tarptautiniams kroviniams gabenti; • stipresnei konkurencijai sudaryti; • panaudoti našumą atitinkančius pervežimų tarifus; • atpiginti krovinių gabenimą. Automobilių transporto panaudojimo kroviniams gabenti efektyvumo didinimą galima pasiekti tokiomis priemonėmis: • gerinant automobilių transporto apkrovą, mažinant tuščių reisų skaičių pagal besikooperuojančių įmonių informacijos sistemas; • intensyvinant reisų planavimą ir transporto komunikacijos priemonių panaudojimą; • redukuojant mažėjančius ekspedicijų pervežimus individualių savi­ninkų pervežimais. Automobilių transporto plataus panaudojimo kliūtys yra tokios: • didelė kelių apkrova; • tranzito ribojimas; • nevienoda transporto priemonių apkrova; • gero organizavimo ir ryšių stoka tarp vežėjų šalies viduje ir tarp­tautiniu mastu. 3.2.1.2. Geležinkelio transporta 3.2.1.3. s Pagrindinės geležinkelio transporto ypatybės ir pranašumas yra patiki­mumas, reguliarumas, universalumas, galimybė vežti įvairiarūšius krovinius nepriklausomai nuo metų laiko ir klimato^ąlygų. Pasirinkimą vienetinius ir masinius krovinius vežti geležinkeliu lemia tankus geležinkelio atšakų tinklas ir gera techninė bazė - krovimo įrenginiai, vagonų įvairovė. Pagrindiniai geležinkelio privalumai: • nepriklausomybė nuo automobilių transporto; • nepriklausomybė nuo eismo uždraudimo keliais sekmadieniais ir švenčių dienomis; • galimybė vežti įvairiarūšius krovinius, įskaitant didelio svorio ir apimties, taip pat masinius krovinius; • nežymūs apribojimai vežant pavojingus krovinius; • galimybė vežti stambias ir didele verte turinčias siuntas, kaip že­mės ūkio mašinas, įvairias transporto priemones, įskaitant ir kari­nę techniką; • nedidelės kainos gabenant krovinius dideliais atstumais; • reliatyviai saugi gabenimo priemonė; • reliatyviai patikima gabenimo priemonė atsižvelgiant į aplinkos apsaugą; • galimybė gamybinėms įmonėms įsirengti geležinkelio atšakas. Geležinkelis kartu su privalumais turi ir trūkumų: • tvirtas eismo planų sudarymas; • pagrindinės įmonės monopolija; • gana nemaži gabenimo tarifai; • neefektyvus gabenimas trumpais atstumais (vagonų ploto ir tūrio panaudojimas palyginti su automobilių transportu). Visa geležinkelio sistemos veikla nukreipiama taip, kad butų kuo geriau ir efektyviau panaudojamos šios transporto rūšies savybės ir pra­našumai. Šiuo metu į geležinkelio sistemą įeina šios sritys: • kombinuotasis gabenimas; Pagreitinta atskirus punktus jungiančių linijų statyba, kur numatoma ilgalaikė perspektyva -ypač tarptautinio gabenimo. • krovinių gabenimas Europos geležinkeliais (Eurail Cargo); Garantuotas Europos ekonomikos centrų sujungimas (iki 1500 km) su nacionaline Inter Cargo sistema. • vienetinių krovinių gabenimas; Tinklo sukūrimas, kuris nacionaliniu mastu galėtų sujungti 40 didelių krovinių centrų. Šie centrai bus be tarpinių perkrovų. • cargo 2000; Šios sistemos pagrindą sudaro naujai sukurti vidutinio dydžio kontei­neriai (cargo box), gabenami pagrindiniu maršrutinių traukinių sistemos gele­žinkeliu esant automatizuotai perkrovos sistemai. Kroviniai surejikami ir išve-žiojami automobilių transportu. • gabenimas ištisais sąstatais. Naudojama klasikiniams kroviniams gabenti. Siekiama išsikovoti nau­jų tarpgamyklinio gabenimo pozicijų. Krovinių gabenimo tvarka geležinkeliu yra nustatoma kiekvienoje valstybėje gabenant krovinius tarptautiniais maršrutais, jei tai nėra ribojama \- ypatingomis nuostatomis. ' Tarptautinis krovinių gabenimas geležinkeliu yra reglamentuojamas i tarptautinės prekių gabenimo geležinkeliu konvencijos „CIM (Convention į internationale de transport de marchandises par chemnis de fer)". Krovi-Į niams gabenti yra reikalingas tarptautinis važtaraštis CIM, kuris reglamen- Ituoja geležinkeliu vežamų krovinių apsaugą iki jų pristatymo į paskyrimo vietą. Geležinkelio darbo efektyvumą galima didinti tokiomis prie­monėmis: • tobulinant kompiuterinę traukinių valdymo sistemą (Computer Integrated Railroading ČIR); • tobulinant vagonų ir ištisų sąstatų keliamosios galios panaudojimą; • įvedant nef ektyvių maršrutų valdymą. Geležinkelis šiuo metu, palyginti su kitomis transporto prie­monėmis, turi ne tokius ryškius tinkamumo požymius. Nors jis naudoja­mas gabenti krovinius tolimais ir artimais maršrutais, nuolat susiduriama su kitų transporto rūšių konkurencija. Jis atsilieka nuo krovinių gabeni­mo automobilių transportu, ypač gabenant krovinius artimais atstumais arba aptarnaujant tam tikrą regioną. Šiuo atveju iškyla tokios problemos, kaip brangiai kainuojantis įpakavimas, gabenamų krovinių papildomas tvirtinimas. Vežant mažesnius krovinius, geležinkelis yra pranašesnis už automobilių ir vandens transportą, jei išsiuntimo ir pristatymo punktų nėra arti vandens. 3.2.1.4. Vandens transportas Vandens transportas, skirtas kroviniams gabenti, yra skirstomas: • Vandens transportas kroviniams gabenti Vidaus vandenų Jūrų transportas transportas kroviniams kroviniams gabenti gabenti 3.2.1.3.1. Jūrų transportas Jūrų transportas yra reikšmingiausia tarpkontinentinės prekybos trans­porto rūšis, dažniausiai naudojama tolimiems maršrutams. Šios transporto rūšies pranašumą už kitas transporto rūšis, ypač už oro transportą, lemia žemesnės pervežimo kainos, ypač gabenant ilgais nuotoliais masinius krovinius, arba gabenant krovinius, kuriems gabenimo trukmė neturi įtakos ir dėl jų ypatingų savybių neįmanoma panaudoti kitų transporto priemonių. Gabenant krovinius jūrų transportu, yra skiriamos dvi šio gabenimo rūšys: maršrutiniai (linijiniai) reisai ir nemaršrutiniai (užsakomieji) reisai. • maršrutiniai (linijiniai) reisai; Jų pranašumą galima apibūdinti taip: - platus įvairių tipų laivų pasirinkimas; - aiškus terminų nustatymas eksportuotojui, sandėliavimo, prista­tymo tarnyboms ir gamybai; - geras jūrų kelių ir uostų žinojimas; - reguliarus atvykimas į nustatyto maršruto uostus, tiksli infor­macija apie uosto įrenginius, specializuoti konkretūs jūrų keliai (pavyzdžiui, Pietų Amerikos reisų, Australijos reisų, Rytų Azi­jos reisų); - vienetiniams kroviniams gabenti laivai aprūpinti reikiamu ta-kelažu. • nemaršrutiniai (užsakomieji) reisai Nemaršrutiniais laivais kroviniai gabenami pagal užsakomąsias (frachtavimo) sutartis (charter party c/p). Jos paprastai sudaromos naudojan­tis gabenimo maklerių paslaugomis. Dažnai šie reisai yra vadinami čarteri-niais. Nemaršrutiniai reisai turi šiuos pranašumus: - frachtų normos yra nustatomos pagal gabenimo rinkos konjunk­tūrą - paklausą ir pasiūlą; - galimybę pasirinkti maršrutą ir uostus. Tačiau naudojantis nemaršrutiniais reisais iškyla ir tam tikrų problemų: - laivininkystės bendrovės ir laivo mokumas; - laivo tinkamumas kroviniui; - vežėjo kaštų sudėtis (kas sumoka už krovimą, nepanaudotą lai­vo tūrį ir plotą); - terminų laikymasis ir laivo stovėjimo uoste trukmė; - jūrų kelias dėl daugybės frachtuotojų gali tapti sudėtingas ir ilgas; - uostuose dažnai reikalaujama papildomai mokėti už skubų darbą; - neišvengiama krovimo patalpų būklė (drėgmė, nešvara, pašali­niai kvapai ir pan.). Tarptautinėje prekyboje vertingiems gataviems gaminiams taip pat pus­gaminiams gabenti yra dažniausiai naudojami konteineriai. Kroviniams ga­benti jūrų keliais yra plačiai naudojami didelių matmenų konteineriai -jūrų konteineriai. Gabenimų jūromis apimtys naudojant konteinerius sparčiai di­dėja. Šis procesas suintensyvėjo vykstant politiniams ir ekonominiams poky­čiams Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Pagal ISO standartą 668 konteineris apibūdinamas taip - konteineris yra transporto talpykla, kuri: • dėl tvirtos konstrukcijos ir patvarumo gali būti pakartotinai pa­naudota; • pagaminta taip, kad ją galima vežti įvairiomis transporto priemo­nėmis ir perkrauti iš vienos transporto priemonės arba rūšies į kitą; • lengvai keliama tam panaudojant kėlimo mechanizmus; • yra ne mažesnio kaip l m3 tūrio. Didelis konteinerių privalumas yra jų normavimas. Jis suteikia gali­mybe organizuoti konteinerių gabenimo grandinę, nepertraukiamai juos per­kraunant iš vienos transporto priemonės j kitą. Prieš naudojant konteinerį, būtina patikrinti: 1. Ar gaminiai pagal jų dydį ir mase gali būti sukrauti į konteinerius? 2. Kaip bus panaudojamas konteinerio tūris kraunant numatytą krovinį? 3. Ar pasirinktoji laivininkystės bendrovė priima konteinerius ir ko­kiomis sąlygomis? 4. Koks konteineris tinka prekėms gabenti ir ar jis nustatytu laiku bus paruoštas? 5. Ar organizuota krovinio paėmimo ir jo pristatymo į paskyrimo vietą grandinė? 6. Į kokias vietos sąlygas reikia atkreipti dėmesį išduodant konteinerį prekėms gabenti iki paskyrimo vietos? 7. Ar klientas turi techninių galimybių iškrauti konteinerius savo įmo­nės teritorijoje? 8. Ar krovinys laikomas pavojingu vertinant pagal gabenimo sąlygas? 9. Kokia pakuotė yra tinkamiausia atsižvelgiant į visą gabenimo ke­lią? (Ar bus konteineris tinkamas tik daliai kelio?). Konteinerių gabenimo sėkmę dažniausiai lemia konteinerių informaci­jos ir komunikacijos sistemos. Šios sistemos yra žymimos sutartiniais pavadi­nimais - Seedos, Taldos, Condicos, Contradis, Ships. 3.2.1.3.2. Vidaus vandenų transportas Vidaus vandenų transportas iš esmės tinka gabenti masiniams krovi­niams, kurių pristatymas nėra labai skubus. Vidaus vandenų transporto privalumai: • nedidelės gabenimo kainos; • geros ekologinės savybės; • didelis masinių krovinių pervežimo našumas. Iš šios rūšies transporto trukumų paminėtini: • siauras vandens kelių tinklas; • priklausomybė nuo atmosferos sąlygų; • maži krovos darbų kaštai trūkstant tinkamų prieplaukų ir iškrovi­mo vietų. Artimiausiu metu yra planuoj amą sukurti vientisą Europos vidaus van­denų (kanalų, upių, ežerų ir dirbtinių vandens telkinių) sistemą, kuriai padedant atsirastų galimybė šiek tiek atlaisvinti Europos automobilių kelius ir geležin­kelio sistemą. 3.2.1.3.3. Krovinių gabenimo laivų tipai Kroviniams gabenti jūromis ir vidaus vandenų keliais yra naudojami tokių tipų laivai: Laivų tipai Skiriamieji požymiai Stumiamieji laivai Vidaus vandenyse naudojami didelio galingumo motoriniai laivai, skirti sudvejintoms baržoms arba jų junginiams stumti. Krovininiai laivai Motoriniai laivai, skirti vienetiniams kroviniams gabenti jūromis, taip pat vidaus vandenimis. Krovininiai laivai Motoriniai laivai, skirti biriems kroviniams gabenti jūra biriems kroviniams ir vidaus vandenimis. gabenti Tanklaiviai Motoriniai krovininiai laivai skystiems produktams gabenti. Tanklaiviai yra didelio ilgio laivai, statomi kroviniams gabenti jūromis ir vidaus vandenimis. Konteinervežiai Motoriniai jūrų laivai, skirti konteineriams gabenti. Pagal gabenamų konteinerių kiekį jie skirstomi į kartas. Konteineriai talpinami laivo triumuose įrengtose vertikaliose šachtose, taip pat ant laivo denio. Fideriai Motoriniai krovininiai laivai, skirti nedideliam __________________konteinerių kiekiui gabenti nedideliais atstumais. > Lichteriai Specialūs motoriniai laivai, skirti vidaus laivams L__________________plaukioti jūra. Tai laivai, plukdantys baržas. , Rolkeriai arba Specialūs motoriniai laivai, skirti antžeminėms transporto Ro-Ro tipo laivai priemonėms (automobiliams, geležinkelio vagonams) gabenti jūra. Tai keltų tipo laivai, plaukiojantys 11_____________ trumpais maršrutais. Laivų parinkimas kroviniams gabenti priklauso nuo: • gabenimo kaštų; • laivo kokybės; • laivo greičio; • laivo našumo; • tinkamumo kroviniams gabenti; • tinkamumo įplaukti į paskyrimo uostą; • komandos kokybės (kvalifikacijos); • laivininkystės bendrovės, kuriai priklauso laivas, reputacijos. 3.2.1.4. Oro transportas 3.2.1.4.1. Panaudojimas Oro transportas turi tris pagrindinius pranašumus: gabenimo greitį, gabenimo saugumą ir reisų dažnį. Oro transportas yra naudojamas: • aukštą kainą turintiems kroviniams gabenti; • greitai gendantiems kroviniams gabenti. Oro transportas turi tokias savybes: • trumpa krovinių pristatymo trukmė; • didelis patikimumas; • didelis gabenimo dažnis; • oro tiltų nutiesimas įveikiant didelius nuotolius; • dideli krovįnių gabenimo kaštai; • reliatyviai mažas pristatymo našumas; • dar kol kas reliatyviai negausios oro transporto išdėstymo vietos. Pasirenkant krovinių gabenimo būdą, yra būtina atsižvelgti ne vien į grynuosius gabenimo kaštus, bet ir į pridėtinius kaštus, kuriuos sudaro pri­statymai į oro uostus, draudimas, įpakavimas ir kt. Gabenimo priemonės pasirinkimą lemia ne vien tik kaštų visuma - yra dar ir kiti sprendimų krite­rijai. Iš jų galima pažymėti sandėliavimo trukmės sumažinimą naudojant grei­tą gabenimą, kapitalinių investicijų sumažinimą arba jų sutaupymą mokant draudimo mokestį, kuris oro transportui yra mažesnis negu kitoms transpor­to priemonėms. 3.2.1.4.2. Reikalavimai Oro transporto rinkos ekonominį efektyvumą lemia trumpa krovinių pristatymo trukmė įveikiant didelius nuotolius ir gabenimo dažnis. Šis efekty­vumas pasiekiamas dėl tokių požymių: • egzistuoja pasaulinis oro susisiekimo tinklas; • klientams siūlomos našumą atitinkančios priimtinos kainos; • klientų paslaugoms siūlomas krovinių pristatymas nuo durų iki durų (door-to door); • siūlomas kuo didesnis pasiūlymų kompleksas iš vienų rankų. Oro transporto našumui padidinti klientai kelia tokius reikalavimus: • atskiras produkcijos našumo ir kainų diferencijavimas; • nenutrūkstama krovinio kelyje laiko ir kelio kontrolė; • gabenimo paslaugos nuo durų iki durų; • produktų ir paslaugų kokybė; • kompetentingi ir patikimi gabenimo srities partneriai; • vienodas ir centralizuotas klientų aptarnavimas; • nuolatinė informacijos parengtis atitinkamai padėti informacijos sistemoms. 3.2.1.4.3. Grandinė Oro transporto krovinių gabenimo grandinėje įvykiai išsidėstę šitaip: 1. Ekspeditorius perima krovinį iš siuntėjo. 2. Prekės suskirstomos pagal išsiuntimo skubą ir atrenkamos pagal jų matmenis, kiekį, svorį ir būtinumą trapiniam san­dėliavimui. 3. Tvarkomi muitinės formalumai oro transportui kertant valsty­bių sienas. 4. Krovinys gabenamas linijiniu arba užsakomuoju reisu į pasky-| rimo oro uostą. l' 5. Krovinys išsiunčiamas (prireikus). 6. Pritaikomas krovinio tarpinis sandėliavimas (prireikus). 7. Ekspeditorius paima krovinį ir pristato jį gavėjui automobilių ; transportu. Krovinius pristatant nuo durų iki durų, jie tik 10-20 proc. laiko yra ore. Likusį laiką kroviniai yra žemėje: gabenami iš siuntėjo į oro uostą, iš paskyrimo oro uosto krovinio gavėjui, perkraunami, sandėliuojami, atlieka­mi muitinės formalumai. Šie požymiai palengvina kitų transporto priemonių pasirinkimą. Apie 75 proc. visų krovinių yra gabenama linijiniais oro reisais. Tam tikslui yra naudojami keleiviniai, kombinuotieji ir transporto lėktuvai. Praėjusio amžiaus aštuoniasdešimtųjų metų pradžioje buvo pradėta nau­dotis krovinius gabenančių oro transporto integratorių paslaugomis. Integra­torius pagal pareikalavimą parūpina nuosavus arba išnuomotus lėktuvus -pradedant mažais transporto ir baigiant dideles krovinių talpyklas turinčiais lėktuvais. Integratorius pasirūpina taip pat antžeminėmis transporto priemonė­mis bei skubaus pristatymo paslaugomis panaudojant nuo durų iki durų sistemą už nedidelius gabenimo kaštus. Tokių integratorių pasirodymas oro perveži­mų rinkai davė stiprų impulsą. 3.2.1.5. Kombinuotasis transportas Pagal ekonomiškumą ir transporto infrastruktūrą krovinių gabenimas yra susijęs su įvairių transporto rūšių panaudojimu sudarant gabenimo gran­dinę. Teigiamos įvairių transporto priemonių - automobilių, geležinkelio, jūrų ir oro - savybės yra vienos su kitomis glaudžiai susijusios. Šioje gran­dinėje įvairios transporto priemonės nekonkuruoja viena su kita, bet dirba taip, kad bet kurios pranašumas būtų panaudotas kuo efektyviau ir kuo ma­žesnėmis sąnaudomis pasiektas geras galutinis rezultatas - gabenta daugiau krovinių. Panaudojant krovinių gabenimo grandinę, pailgėja pristatymo truk­mė, negu gabenant krovinį viena transporto priemone, nes pristatymo truk­mę lemia krovinių perkrovos ir gabenimo planai. Tačiau kuo ilgesnis krovi­nių gabenimo kelias, tuo greičiau bus kompensuojami transporto grandies trūkumai. Svarbiausios kombinuotojo transporto rūšys yra šios: • prikrautų automobilių pervežimas geležinkelio platformomis (hucke pack) - gabenimas prikrautomis automobilių priekabomis, pusprie­kabėmis, keičiamasi cisternomis ir vadinamaisiais riedančiaisiais keliais; • kombinuotasis gabenimas konteineriais; • gabenimas keltų tipo rolkeriais; • baržų pervežimai. •Combinuotojotransportoformos Charakteristika Prikrautų automobilių Tai automobilių ir geležinkelio transporto pervežimas geležinkelio derinimas. Gabenimas automobiliais iki platformomis išsiuntimo stoties ir iš paskyrimo stoties. Riedantieji keliai Prikrauti automobiliai arba autotraukiniai yra gabenami geležinkeliu specialiaisiais vagonais. Paprastai šio traukinio kupė važiuoja automobilių vairuotojai. Puspriekabių gabenimas Puspriekabės kranu yra sukraunamos j specialiuosius vagonus - platformas. Vilkikas kartu negabenamas. Keičiamų talpyklų Į konteinerius panašios talpyklos kraunamos į gabenimas geležinkelio transportą gabenti toliau. Kombinuotasis konteinerių Konteineriai yra gabenami įvairiomis gabenimas transporto priemonėmis. Praktiškai galima įvairiai derinti, panaudojant automobilių, geležinkelio, oro ir jūrų transportą. Gabenimas keltų tipo Keltų tipo laivais gabenamos krautos rolkeriais antžeminės transporto priemonės - autotrau- kiniai, geležinkelio vagonai arba net sąstatai. Baržų pervežimai jūrų Tai gabenimo derinimas jūrų ir vidaus vandenų laivais laivais. Kranu į jūrų laivus sukraunamos baržos su kroviniais, kurios gabenamos jūrų keliu. 3.2.1.6. Vamzdynų transportas Tai palyginti nauja tiekimo rūšis, nors bambukiniai vamzdynai gamti­nėms dujoms tiekti buvo žinomi mūsų eros pradžioje Kinijoje. Vamzdynai yra specifinis medžiagų tiekimo būdas. Čia medžiagos - daugiausia dujos, nafta ir jos produktai - gabenami uždaroje erdvėje metaliniais įvairaus skersmens vamz­džiais. Kad dujos arba skysčiai vamzdžiais tekėtų, yra būtina juose palaikyti atitinkamą slėgį. Todėl vamzdynų trasoje yra statomos siurblinės. l Tiekimo vamzdynais pranašumai: «;' ekologiškumas; į aukštas patikimumas; nepriklausomybė nuo atmosferos sąlygų; nepriklausomybė nuo susisiekimo kelių; reliatyvi apsauga nuo vagysčių. k * Iš tiekimo vamzdynais trukumų pažymėtini tokie: • didelės įrengimo ir kontrolės išlaidos; • keblus vamzdynų pripildymas nutraukus vamzdynais medžiagų tiekimą. 3.2.1.7. Išorės transporto priemonių efektyvumo lyginimas Parenkant gabenimo priemonę vienokiam ar kitokiam kroviniui gaben­ti, būtina žinoti jos efektyvumo rodiklius. Lyginant šiuos rodiklius, galima parinkti tokį transportą, kuris atitiktų užsakovo reikalavimus. Bendras krovinių gabenimo būdų įvertinimas pateiktas lentelėje: Transporto rūšis Pranašumai Trūkumai Automobilių • La'ko ir kaštų taupymą? • Nėra tikslaus gabenimo transportas gabenant nedideliais grafiko atstumais arba • Priklausomybė nuo oro aptarnaujant tam tikrą sąlygų teritoriją • Priklausomybė nuo eismo • Tinka specifiniams trukdymų kroviniams vežti • Ribotas pakrovos kiekis • Galima prisitaikyti prie • Ribota galimybė vežti nenumatyto termino pavojingus krovinius • Galima sudaryti lankstųjį grafiką • Galima sutaupyti laiko tolimiems reisams Geležinkelio * Didelis gabenamų krovinių • Privatus geležinkelio transportas svoris tinklas • Tikslus gabenimo grafikas • Geležinkelio atšakų • Reti gedimai būtinumas • Galimybė vežti pavojingus • Papildomi kaštai krovinius nuomojant specialiuosius automobilius Vidaus vandenų • Didelis gabenamų • Ribotas uostų tinklas transportas krovinių svoris • Būtinybė turėti • Didelis pakrovos plotas prieplauką • Galimybė vežti krovinius • Priklausomybė nuo specialiaisiais laivais vandens lygio, taip pat • Nedideli gabenimo oro sąlygų (ledo, rūko ir kaštai pan.) Jūrų transportas • Didelis gabenamų krovinių • Apsiribojimas Šiaurės ir svoris Baltijos jūrų uostais • Didelė talpa ir plotas • Priklausomybė nuo oro • Galimybė vežti krovinius sąlygų (audrų, ledo, specialiaisiais laivais rūko) • Priklausomybė nuo maršrutų (išskyrus užsakomuosius reisus) Oro transportas • Didelis gabenimo greitis • Dideli gabenimo • Nereikalingas specialusis kaštai įpakavimas Kombinuotasis • Įvairių transporto • Laiko sąnaudos transportas priemonių, sujungtų į kroviniams perkrauti vieną grandinę, • Priklausomybė nuo naudojimas grafiko , • Laiko nuostoliai perkrovų stotyse ! Vamzdynų • Nepertraukiamai tiekiant • Didelės investicijos transportas (gabenant) dujas, skysčius (tačiau rentabilus ir birias medžiagas, šis ilgalaikio eksploatavimo būdas pigiausias iš visų būdas) gabenimo priemonių • Didelis patikimumas • Neteršia aplinkos l 3.2.2. Įmonės vidaus transporto sistema l 3.2.2.7. Uždaviniai ir tikslai Įmonės vidaus transporto uždavinys - medžiagų, žaliavų, pusga­minių, kuro gabenimas tarp įmonės teritorijoje esančių objektų, taip pat šių objektų viduje. Materialios priemonės, kuriomis grindžiamas įmonės vidaus transporto uždavinys, yra vadinamos gabenimo prie- jt monėmis. " Įmonės vidaus transporto priemonių panaudojimas turi tokius l tikslus: L Tikslai Tikslų turinys Optimalus panaudojimas Minimalūs gabenimo kaštai Minimali tuščioji eiga Aukšta funkcinė apkrova ir geras panaudojimas laiko požiūriu Aukštas paslaugų lygis Trumpa užduoties įvykdymo trukmė Trumpa gabenimo trukmė Didelis lankstumas Didelis gabenamų krovinių kiekis Lengvas priderinamumas įmonės reikmėms Plačios panaudojimo Informacija apie aktualią padėtį galimybės Priežastinis teisingas kaštų skaičiavimas Rodiklių surinkimas 3.2.2.2. Gabenimo priemonių rūšys Įmonės vidaus transporto problemoms spręsti yra sukonstruota daugy­bė transporto priemonių, kurias apžvelgti reikėtų daug laiko. Transporto prie­monių panaudojimas įmonėje priklauso nuo tokių veiksnių: • turimų transporto priemonių; • įmonės dydžio; • įmonės pastatų išdėstymo; • gamybos būdo ir rūšies; • gabenimo nuostolių; • gabenimo greičio ir intensyvumo; • gabenamų krovinių rūšies ir masto; • įmonės automatizavimo laipsnio; • įmonės lankstumo ir pan. Sisteminant transporto priemones, jas galima suskirstyti taip: Gabenimo priemonės TI 7~- i l Pertraukiamo Nepertraukiamo , . ,. . . ... ... , (periodinio) veikimo veikimo transportas r transportas Toliau klasifikuojant transporto priemones, yra atsižvelgiama į: • paskirstymo (tvirtinimo) būdą; • automatizavimo laipsnį; • mobilumą; • pavarą. Įmonės vidaus gabenimo priemonėmis žaliava, medžiagos, pusgami­niai ir gaminiai yra perkeliami iš vienos vietos į kitą ne tik horizontaliąja, bet ir vertikaliąja plokštuma. Todėl techninėje literatūroje šios gabenimo priemo­nės dar vadinamos kėlimo ir gabenimo priemonėmis. Kaip minėta, šios prie­monės skirstomos į dvi pagrindines grupes: • nepertraukiamo veikimo, kai kėlimo ir gabenimo priemonėmis nepertraukiamu srautu gabenamos įvairios medžiagos. Tai tokie mechanizmai: - konvejeriai (transporteriai): a) juostiniai, b) plokšteliniai, c) griebtuviniai, d) plyšiniai grandininiai, e) sraigtiniai, f) ritminiai, g) kabinamieji, - elevatoriai: 1. sraigtiniai, 2. kaušiniai ir pan. • pertraukiamo arba periodinio veikimo, kai dažniausiai gabena­mos įvairių medžiagų porcijos. Šios grupės mašinoms yra būdin­gas cikliškumas ir jų yra įvairių rūšių: - rankiniai ir mechaniniai vežimėliai; - rankiniai ir mechaniniai vežimėliai su pakeliamomis platformo­mis ir įvairių konstrukcijų bei tipų griebtuvais; - krovininiai liftai; - kaušiniai keltuvai; - savieigiai krautuvai; - elektros talės; - kranai: a) konsoliniai, b) tiltiniai, c) rietuvėms formuoti, d) bokštiniai, e) ožiniai, f) pasukamieji. Daugelis iš minėtųjų gabenimo priemonių gali būti įrengtos staciona­riai arba prireikus gali būti perkeltos iš vienos vietos į kitą. Gabenimo priemonės gali funkcionuoti tik panaudojus pavarą, kuri joms suteikia tam tikrą judesį. Daugelis gabenimo priemonių turi indivi­dualią mechaninę pavarą, kuri gali būti hidraulinė, pneumatinė, kombi­nuotoji ir pan. Daugelis gabenimo mechanizmų yra valdomi rankomis. Įmo­nių vidaus transportui yra sėkmingai naudojami robotai ir manipuliatoriai, dirbantys pagal specialiąją programą. Šie mechanizmai yra periodinio vei­kimo mašinos. Nepertraukiamo veikimo priemonių privalumai: • 24 vai. trukmės parengtis įrenginiams naudoti; • nereikia didelių darbo sąnaudų; • reliatyviai maži įmonės kaštai. Minėtini trūkumai: • didelės investicijos; • racionalumas, tik kai didelė apkrova; • mažos galimybės panaudoti kitiems tikslams; • didelės gabenimo problemos įrenginiui sugedus. Iš periodinio veikimo gabenimo priemonių ypač svarbūs įvairių tipų kranai. Reikia pabrėžti šių mechanizmų privalumą - pagal konstrukciją kranai neužima daug vietos ir neblokuoja privažiuojamųjų kelių, o aptarnavimo zona yra plati, nors ne visi kranai yra vienodai mobilūs. Tai yra vienas iš šių mecha­nizmų trukumų. Kranai gana retai įrengiami stacionariai, todėl jais galima prikrauti di­delio ploto ir aukščio sandėlį. Jais galima atlikti tokias operacijas: - paimti krovinį; - jį gabenti įvairiomis kryptimis; - sukrauti į rietuves; - pakelti į šalį. Tarp periodinio veikimo gabenimo priemonių yra paplitę įvairių kons­trukcijų mechaniniai vežimėliai, komplektuojami su įvairiais darbiniais me­chanizmais - šakėmis, griebtuvais, platformomis ir pan. Šie vežimėliai gali būti naudojami tiek pastatų viduje, tiek ir išorėje. Vežimėliai, sukomplektuoti su įvairiais mechanizmais, atlieka daugybe funkcijų: paima krovinį, veža į nustatytą vietą, padeda ant grindų arba pakelia į nustatytą aukštį. Iš tokių vežimėlių plačiausiai yra paplitę: • mechaninis vežimėlis. Jo darbui reikalingas kelias, kuriuo jis va­žinėja tarp sandėlyje patalpintų krovinių. Privalo būti parinktas tam tikro dydžio kelias. Vežimėliai valdomi mechaniniu arba rankiniu būdu, gali judėti laisvai arba yra valdomi. Paprastai vežimėliai turi įvairų automatizavimo laipsnį - mažą, vidutinį arba aukštą. Mažo arba vidutinio automatizavimo laipsnio vežimėliai yra naudoja­mi dar ir kaip krautuvai - ant vežimėlio pagrindo yra įrengtas krovinio griebi­mo mechanizmas. Pasirenkant krautuvą, būtina atsižvelgti į: - pavaros rūšį; - konstrukciją (komplektavimą); - reikiamą darbo paviršių; - keliamąją galią; - panaudojimo sritį (viduje arba išorėje). Yra įvairių rūšių krautuvų, komplektuojamų su įvairia krovinio apdo­rojimo įranga. Plačiausiai paplitusios krautuvų rūšys: • Frontaliniai krautuvai. Jais paimami ir gabenami kroviniai, ku­rie yra krautuvo priekyje. Vairuotojas sėdi veidu į krovinį krautu­vo judėjimo kryptimi. Tokie krautuvai yra didelės keliamosios ga­lios bei greičio ir naudojami darbui pastato viduje ir išorėje. • Krautuvai su ištraukiamomis šakėmis. Dažniausiai naudojami sukrautiems ant padėklų kroviniams gabenti pastato viduje. Vai­ruotojas sėdi šonu į važiavimo kryptį. Norint paimti arba padėti krovinius, šakės yra ištraukiamos. Gabenimo metu jos grąžinamos į pradinę padėtį. Tokios rūšies šakiniai krautuvai negali apdoroti didelio svorio krovinių ir netinka darbui už pastato ribų. • Šakiniai krautuvai būna rankiniai arba elektriniai. Naudojami krovi­niams su padėklais gabenti ir sudėti į iki 4 m aukščio rietuves. • Šoniniai krautuvai naudojami labai ilgiems kroviniams gabenti. Vairuotojas sėdi šonu į važiavimo kryptį. Siauravežiai krautuvai turi pasukamą keltuvą arba teleskopi­nes šakes su pakeliama vairuotojo kabina arba be jos. Jie yra didelio darbinio greičio, darbinėje padėtyje turi šoninį bėgių kreiptuvą, kurio padedami gali važiuoti įstrižaine ir greitai būti aptarnavimo zonoje. • Aukšto automatizavimo laipsnio vežimėliai. Iš jų minėtini: - reguliuojami prietaisai; - gabenimo sistemos be vairuotojo. • Reguliuojamais prietaisais tvarkomas skaičiavimo mašinos val­domas tam tikras sandėlio plotas. Jie gali automatiškai judėti ir sukrauti krovinius. Dėl jų darbinio greičio, gero valdymo ir nedi­delių matmenų ekonomiškai apsimoka juos plačiai naudoti. • Gabenimo sistemos be vairuotojo. Šioms sistemoms nebūdingas mechaninis valdymas. Jų kelias ant grindų yra žymimas optinėmis, magnetinėmis arba indukcinėmis valdymo linijomis arba užprogra­muotų skaičiavimo mašinų aplinkos modeliais. Tokios sistemos turi vadinamąjį fizinį lygį (judėjimą, judėjimo kryptį, krovinio perdavi­mą) ir informacinį lygį (judėjimo ir įrenginio valdymo). Kai kurios nuolatinio ir periodinio gabenimo priemonės yra pateiktos lentelėje. Tvirtinimo Automatiza- Mobilumas Pavara Gabenimo priemonės būdas vimo laipsnis rūšis pritvirtintas mechaninis stacionarus lanksčioji • grandininis plyšinis prie grindų pavara konvejeris įrengtas ant mechaninis stacionarus belanksčio- • ritininis konvejeris stovų šios pavaros • supamasis .g . konvejeris g • hidraulinis .g įrengtas ant mechaninis stacionarus hidraulinė konvejeris !?• stovų pneumatinė • pneumatinis E pavara konvejeris '5----------------------------------------------------------------------;--;---------------- _g • ritininis Si įrengtas ant mechaninis stacionarus svorio jėgos konvejeris •| stovų • nuleidimo vamzdis •g • rutulinis g konvejeris Z • latakas • pakabinamasis nepritvirtintas mechaninis stacionarus lanksčioji konvejeris prie grindų • pakabinamasis traukimo konvejeris pritvirtintas rankinis judant individuali • reguliuojamas prie grindų valdomas aptarnavimo prietaisas naudojamas ant rankinis laisvai individuali • vilkikas grindų judantis • vežimėlis • vežimėlis su šakiniu griebtuvu • pneumatinis vežimėlis naudojamas ant mechaninis judant individuali • reguliuojamas grindų valdomas aptarnavimo prietaisas • birių medžiagų perkasimo mašina 'g • traukiamasis S vežimėlis .g • automatinio °- gabenimo vežimėlis .§ panaudojamas mechaninis laisvai individuali • automatinio o ant grindų judantis gabenimo vežimėlis 3) įrengtas ant mechaninis stacionarus individuali • elevatorius •2 stovų "§ įrengtas ant mechaninis judant individuali • tranšėjinis ticktuvas § stovų valdomas • paskirstomasis ^ transporteris nepritvirtintas rankinis judant fizinė jėga • pakabinamasis kelias prie grindų valdomas • vamzdynų kelias nepritvirtintas rankinis judant fizinė jėga • tiltinis kranas prie grindų valdomas • pakabinamasis kranas • greiferinis kranas • konsolinis kranas • pasukamasis kranas • bokštinis kranas nepritvirtintas rankinis judant fizinė jėga • automatinis kranas prie grindų valdomas • elektrinis pakabinamasis kelias • mažų talpyklų gabenimo sistema 3.2.2. Pagalbinės gabenimo priemonės 3.2.3. Materialių logistikos priemonių grupei taip pat priklauso pagalbinės gabenimo priemonės. Jų užduotis - gabenamų krovinių įpakavimas ir krovi­nių arba transporto paketų sudarymas. 3.2.3.1. Gabenamų krovinių įpakavimas Įpakavimas - pagrindinių ir pagalbinių medžiagų konstrukcijos deri­nys, kai atsiranda galimybė apsaugoti gaminius nuo pagaminimo iki panaudo­jimo, palengvėja krovinių apdorojimo darbai, apsaugoma aplinka ir darbuoto­jai nuo įpakuotų medžiagų poveikio, taip pat medžiagos reklamuojamos. Pa­gal paskirtį yra skiriamos dvi įpakavimo rūšys: • vidinis įpakavimas - parduotuvės įpakavimas; • išorinis įpakavimas - gabenimo įpakavimas. Įpakavimo funkcijos yra tokios: ------- krovinio ----------apsauginės ---------- % l-------- aplinkos i-------- krovos darbų _______racionali- _______ žavimo {pakavimo l-------- standartizavimo funkcijos i-------- įpakavimo kaštų ----------ekonominės------------------ medžiagų sunaudojimo l-------- atliekų šalinimo i-------- reklamos reikšmės -----------pardavimo ---------- ------- informacijos Svarbiausios iš pateiktų funkcijų yra gabenamo krovinio apsauga sie­kiant išsaugoti krovinio verte ir kokybe. Aplinkos apsaugos funkcijos padeda kitų prekių, gabenimo priemonių ir personalo apsaugai. Kai kurios šalys turi įstatymus, kuriais nustatomi pavo­jingų krovinių gabenimo reikalavimai. Racionalizavimo funkcijų esmė - krovinių, kuriuos būtų galima leng­vai perkrauti ir sandėliuoti, paruošimas. Maži kroviniai sustambinami į gabe­nimo paketus. Įpakavimo standartizavimas suteikia galimybe išvengti didelio kiekio ir įvairių matmenų taros, kuri yra kliūtis mechanizuojant krovos dar­bus. Įpakavimo kaštai, reikalingi taros medžiagoms pirkti ir jai pagaminti, privalo būti subalansuoti su gabenamo krovinio verte. Pradiniu tašku čia gali būti optimalus įpakavimo kaštų ir nuostoliams atlyginti reikalingų kaštų dėl nekokybiškos taros santykis. Forma, spalva ir užrašai ant pakuočių yra informacija pirkėjams. Užra­šai ir simboliai ant pakuočių yra standartizuoti tarptautiniu mastu. Kadangi pakuotę galima pavadinti gamintojo vizitine kortele, ji turi atitikti estetinius reikalavimus, kurie atlieka reklamos vaidmenį. Didėjant produkcijos pakuočių gamybos apimčiai, didėja ir atliekų da­lis tų pakuočių, kurios nebetinka pakartotinai naudoti. Ši taršos problema yra aktuali visoms valstybėms. Pakuočių (taros) atliekų problema sprendžiama dviem būdais: • pakuotės naudojamos pakartotinai; • pakuotės perdirbamos į antrines žaliavas. Krovinių įpakavimas sudarant krovinių paketus yra pateiktas sche­moje: Įpakavimo medžiagos _________l l___________ ___________ Pagrindinės medžiagos Pagalbinės medžiagos Krovinys Pakuotė ________________ Įpakavimo procesas ^______ i ~ Paketas 3.2.3.2. Gabenamų krovinių paketų sudarymas Racionalizuojant krovos ir sandėliavimo darbus, išskirtinė reikšmė tenka vienetiniams kroviniams (įskaitant skysčius ir birias medžiagas), kurie sudaro apie 35 proc. bendrosios krovinių gabenimo apimties. Vienetiniai kroviniai yra apibūdinami: • pagal rūšį, apimtį, masę ir įpakavimą. Jie labiausiai skiriasi iš kitų gabenamų krovinių; L 183 • pagal krovimo bei sandėliavimo darbams naudojamus kitokius kė­limo bei gabenimo įrenginius; • pagal būtinybe juos apsaugoti gabenant įvairiomis transporto prie­monėmis; • pagal atitinkamus racionalaus sandėliavimo reikalavimus. Kroviniai arba gabenimo paketai yra sudaromi iš mažesnių krovinių vienetų juos sudedant į didesnius ir sutvirtinant įvairiomis medžiagomis. Gabenimo paketai sudaro galimybe: • pagreitinti krovimo darbus; • mažinti įpakavimo medžiagų sunaudojimą; • racionaliau panaudoti kėlimo bei gabenimo įrenginius; • sumažinti krovinių pažeidimus krovimo ir gabenimo metu; • racionalizuoti sandėliavimo technologiją. Galima nurodyti minėtų tapatybių lygybe: krovinio vienetas = gabeni­mo vienetas = sandėliavimo vienetas. Krovinių vienetams formuoti yra naudojami: • padėklai; • stabilios formos indai arba talpyklos; • nestabilios formos indai arba talpyklos; • kitokios medžiagos. Pagalbinių gabenimo priemonių klasifikavimas yra toks: Skirtumo požymiai Pagalbinių gabenimo priemonių dalys Padėklai plokštieji padėklai stoviniai padėklai dėžiniai padėklai Stabilios formos indai arba talpyklos dėžės kartonas polimerinės pakuotės pluoštas kanistrai buteliai ir pan. Nestabilios formos indai arba talpyklos maišai paketai Kitos pagalbinės gabenimo priemonės ritiniai tvirtinimo medžiagos ir kt. Tolesnis pagalbinių gabenimo priemonių klasifikavimas yra toks: Skirtumo požymiai Pagalbinių gabenimo priemonių dalys Nešamos pagalbinės gabenimo • plokštieji padėklai priemonės • įvairios medžiagos paketams sutvirtinti Aptveriamos pagalbinės gabenimo • dėžiniai padėklai priemonės • padėklai su uždedamomis aptvaromis • dėžės Atskiros pagalbinės gabenimo • didelės talpyklos (konteineris) priemonės • dėžės • pluoštas • kartonas • kanistrai ir kt. Kroviniams formuoti naudojami padėklai, transporto talpyklos ir pagal­binės medžiagos. Tačiau kroviniai gali būti formuojami ir nenaudojant padėklų. Kroviniai be padėklų Rietuvė Ryšulys Paketas Rezginė • Kroviniai su padėklais. Kroviniams iki l tonos sudaryti naudoja­mi plokštieji padėklai, kurių paviršiaus matmenys - 300X1200 mm. Tokie padėklai teikia galimybę: - mechanizuoti krovimo bei sandėliavimo darbus; - sumažinti krovinių gabenimo trukmę; - geriau panaudoti keliamuosius gabenimo įrenginius; - racionaliau panaudoti gabenimo priemones ir sandėlių plotą bei tūrį- Plokštieji padėklai yra naudojami ne tik kroviniams gabenti, bet ir jiems sandėliuoti. Kroviniams formuoti taip pat naudojami metaliniai dėžiniai padėklai. Tiek plokščiuosius, tiek dėžinius padėklus galima kelti, vežti ir su­dėti į rietuves šakiniais krautuvais. Ant plokščiųjų padėklų sudedami taisyklingos geometrinės formos kroviniai: dėžės, metalo lakštai, dėžutės ir pan. Krovinį gali sudaryti ant plokščioje padėklo uždėtas sunkus vienetinis krovinys: elektros variklis, šal­dytuvas ir pan. Į dėžinius padėklus sudedami smulkūs, netaisyklingos geometrinės for­mos kroviniai, kurių dėl įpakavimo arba natūralių savybių negalima sudėti ant plokščiųjų padėklų. Tai stikliniai buteliai, plastmasės atliekos, keraminės ply­telės ir pan. Ant plokščiųjų padėklų nekraunami: • kroviniai, kurių svorio centras yra labai aukštai, ir gabenami jie gali apvirsti; • kroviniai, kurie pagal rūšį ir dydį gali būti apdorojami ir vežami šakiniais krautuvais. Tai didelės dėžės, statinės ir pan. Be plokščiųjų ir dėžinių padėklų, kroviniams formuoti yra naudojami specialūs padėklai, skirti tik tam tikriems kroviniams gabenti. Tai ilgų krovi­nių, vaisių ir daržovių, statybinių medžiagų ir pan. padėklai. Kroviniai su padėklais privalo būti apsaugoti nuo gabenant atsiradu­sios apkrovos. Padėklų klasifikacija pateikta schemoje: Padėklai Standartiniai l l Specialūs padėklai: padėklai dėžiniai padėklai su metaliniu tinklu; -----------------1---------------' ilgi krovinių padėklai; i—-----------------------1 puspadėkliai; l talpyklos; Keičiamieji padėklai padėklai ant riedučių; _____________________ padėklai-indai į j__________________________________________________________ Plokštieji padėklai Dėžiniai padėklai Uostų padėklai 800x1200 835x1240 1200x1600 Krovinių stabilumą galima padidinti: • naudojant stabilias įpakavimo priemones; • sudedant kvadrato formos skersmens pakuotes; • supresuojant maišuose supiltus krovinius į taisyklingų geometri­nių formų gaminį. Kroviniams su padėklais sutvirtinti yra naudojamos šios priemonės: • sutvirtinant krovinį pagal ilgį ir plotį metalinėmis juostomis, dir­žais, lipnia juosta ir pan.; • panaudojant kroviniui iš visų keturių pusių arba viršutinių briaunų sutvirtinti kampuočius iš metalo, plastmasės, kartono surišant juos su pakuote; • apjuosiant krovinį juostomis su specialiomis jungtimis joms su­kabinti; • aptraukiant krovinį specialiąja nuo šilumos susitraukiančia plėve­le, kuri gerai apsaugo nuo kritulių. Kroviniai be padėklų. Paketavimas. Paketavimas - tai procesas, kai vienodų matmenų ir savybių kroviniai įpakavimo ir rišamomis priemonėmis sujungiami į vieną atitinkamų geometri­nių formų vienetą. Kroviniai sudedami mechaniniu būdu, naudojant paketavi­mo techniką. Dėl stabilios geometrinės paketo formos tokius krovinius galima su­krauti į rietuves. Paketams sutvirtinti naudojama viela, medžiagos juostos (gumotos ar­ba padengtos plastmase), popierius (sustiprintas bitumu, sintetinėmis dervo­mis arba stiklo pluoštu), taip pat polimero plėvelė, kuri po terminio poveikio stipriai apgaubia paketą. Šitaip paketuojamos: • mažo formato statybinės medžiagos (plytos, šamotiniai blokeliai, keraminės plytelės); • briketai (akmens anglies, durpių, medienos atliekų); • skardos lakštai; • pjautinė mediena; • asbestcemenčio vamzdžiai. Paketavimo privalumai: • sutaupoma daug darbo jėgos, palengvėja rankų darbas; • mechanizuojami krovos darbai; • trumpėja krovos darbų trukmė; • geriau panaudojamos gabenimo priemonės; • mažiau sunaudojama tvirtinimo ir rišamųjų medžiagų; • mažėja savikaina. Konteineris. Konteineris yra transporto talpykla, kuri: • dėl tvirtos konstrukcijos ir ilgo naudojimo laiko gali būti panaudo­ta pakartotinai; • pagaminta taip, kad ją galima vežti įvairiomis transporto priemo­nėmis ir perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą; • lengvai sukraunama ir iškraunama; • yra ne mažesnio kaip l m3 vidinio tūrio. Konteineriai plačiai naudojami gabenant krovinius nenutrūkstama gran­dine naudojant įvairias transporto priemones. Pagal ISO standartus konteineriai yra: • maži V= l,... ,3 m3,L 3m3,L3m3,L>6m. Gaminami įvairių tipų konteineriai: • dengti - vienetiniams kroviniams; • atviri (su atidaromu stogu) - vienetiniams ir biriems kroviniams; • plokšti-vienetiniams kroviniams; • birių medžiagų - birioms medžiagoms vežti; • skysčių - skysčiams vežti; • šaldytuvai ir termosai - kroviniams, kurie jautrūs temperatūros svy­ravimui. Plačiausiai naudojami dideli konteineriai, kurie pagal ISO standartus yra lentelėje pateiktų matmenų: žymėjimas1' Išoriniai matmenys Vidiniai matmenys Krovi- Krovi- Masė DR ISO UIC ilgis, aukš- plotis, ilgis, aukš- plotis, mo mo. nomi- maksi-mm tis, mm mm tis, mm turls' mase> nali, mali, ________________mm____________mm_______mm t kg A l 450 900 800 l l B 1650 1300 950 2 l C l 900 l 420 l 100 3 0,75 D 2 100 2 500 l 325 l 988 2 090 l 200 5,0 2,2 2,5 E 2 600 2 500 2 100 2 550 2 090 l 980 10,5 4,4 5,0 F l D 10 2 991 2 438 2 438 2 825 2 180 2 315 14,3 8,7 10 10 160 G l C 20 6058 2438 2438 5905 2180 2315 30,0 18,0 20 20320 l CC 6 058 2 591 2 438 5 905 2 380 2 315 32,5 20 H l B 30 9125 2438 2438 9030 2228 2315 46,9 22,1 25 25400 l BB 9 125 2 591 2 438 9 030 2 380 2 325 47,9 K l A 40 12 192 2 438 2 438 12 019 2 228 2 325 62,2 27 30 30 480 1AA 12192 2591 2438 12019 2380 2325 66,3 Konteineriai yra gaminami standartinių matmenų, todėl juos galima vežti įvairiomis transporto priemonėmis: lėktuvais, sunkvežimiais, geležinke­liu, taip pat jūrų transportu. Konteineriai ; l 'l '. ]_______ f MaŽi konteineriai Vidutiniai Dideli 1 konteineriai konteineriai - r~^=n^ ..^T* M^T^^Tlal Su riedučiais Kraunami, D 2,51 E5t Uždari Tvirti Piokšt, S^™~ £- rietuves '-------------' '-------------' '------į------1 l-------------' '-------------1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!