Įvadas. Ugdymo proceso samprata. Ugdymo kilmė. Ugdymo tikslo samprata. Abstraktaus ugdymo modelis. Sudėtinės ugdymo dalys. Sudėtinių ugdymo dalių sąveika. Sudedamieji ugdomojo veiksmo pradai. Ugdymo savybės. Bendriausios funkcinės ugdymo priemonės. Ugdymo suskirstymas. Ugdytojai. Šeimos ugdomasis poveikis. Mokyklos ugdomasis poveikis. Grupės ugdomasis poveikis. Bažnyčios ugdomasis poveikis. Kultūros institucijų ugdomasis poveikis. Išvados.
|
Ugdymas – svarbiausias žmogaus tapsmo veiksnys, o jo šerdis – mokymas, suteikiąs asmenybei mokslo žinių sistemą. Ugdymo fenomenas priklauso prie tos žmogiškojo veikimo srities, kurioje įvyksta gyvenimo atnaujinimas nenurūkstamoje kartų eilėje.Ugdymas – plati sąvoka, apimanti ugdytojo ir ugdytinio veiklą. Sudėtinės jos dalys: ugdytinio veiklos plotmėje – saviugda; ugdytojo veiklos plotmėje - auginimas, švietimas, mokymas ir mokslinimas, lavinimas, auklėjimas, taip pat ir formavimas.Svarbiausias ugdymo tikslas – žmogaus pastangų tobulėti skatinimas, pasitelkiant aplinką ir šalinant jos neigiamų reiškinių įtaką.Institucinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas individui mokytis visą gyvenimą, kad pritaptų prie nuolat kintančio visuomeninio gyvenimo, įsisavintų naujas žinias ir technologijas.Ugdoma pedagogiškai veikiant, o pedagoginės veiklos uždavinys – skatinti ugdytinio pastangas tobulėti. Ugdyti – tai daryti, kad kas augtų, ūgėtų, eitų aukštyn. Ugdytojų pareiga – tinkamai ir sumaniai organizuoti šį procesą.Ugdymas yra augančiosios kartos ugdymo institucijų veiklos šerdis, kur viskas – veikėjai pedagogai, jų veikla ir aplinka – turi tarnauti ugdymo tikslams. Ugdymas čia yra sistemingas, organizuotas, nuoseklus. Nesistemingai, nenuosekliai ugdoma per žiniasklaidos priemones, kultūros įstaigų, bažnyčios ir panašių institucijų, kurioms ugdymas nėra jų veiklos pagrindas, veiklą. Čia reikšmingiausi yra pažintiniai, rekreaciniai, emociniai akcentai.Ugdymas tęstinio ugdymo institucijose yra specifinis, pagrįstas suvogta būtinybe tobulėti arba pažintiniais, rekreaciniais, emociniais interesais. Ugdymo procesas augančios kartos ugdymo institucijose vadinamas pedagoginiu procesu.Ugdymą vertinant kaip permanentinį reiškinį, ugdymo procesą būtų galima įvertinti kaip edukacinio proceso terminu, o jo sudėtinėmis dalimis būtų pedagoginis ir andragoginis procesai; savo ruožtu jų dalimis – mokymo ir auklėjimo procesai, atspindintys skirtingų ugdymo institucijų ugdymo proceso bendrumą ir specifiką.Referate nagrinėjami ugdymo tikslai, sudėtinės ugdymo dalys, ugdymo savybės, ugdytojų atliekamos funkcijos. ...
Literatūros šaltiniai | 10 (šaltiniai yra cituojami) |
---|---|
Darbo lygis | Universitetinis |
Kursas | 3 kursas |
Darbo tipas | Referatai |
Failas | ugdymo proceso samprata ir apibudinimas.doc (23.44 KB) |
Ankstyvojo ugdymo ir pagalbos šeimai sistema Lietuvoje ir Europoje: dokumentų reglamentuojančių ART veiklą analizė....
Lietuvos švietimo sistema. Bendroji informacija. Švietimo programos. Atnaujinamas mokytojų rengimas ir darbas. Po...
Šalių apibūdinimas. Švietimo sistemos ir jų istorinė raida. VDR sistema. VFR švietimo sistema. Š...
Įvadas. Darbo tikslas: išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių raišką per muzikinę veiklą...
Įvadas. Tikslas: išsiaiškinti mokyklos aplinkos veiksnius, kurie slopina vyresniųjų klasių mokinių mokymosi motyva...