Vaikų ir paauglių depresija

Darbo ištrauka

Žmogaus gyvenimą nuolat lydi įvairios emocijos – džiaugsmas, liūdesys, nerimas, pyktis ir t.t. Ilgesnį laiką trunkanti emocinė būsena vadinama nuotaika. Ji tam tikrą laiką veikia suvokimą, mąstymą, turi įtakos žmogaus veiklumui, gebėjimui susikaupti (dėmesio koncentracijai), atminčiai. Nuotaika nėra griežtai apibrėžta laiko atžvilgiu. Vieniems žmonėms būdingas nuotaikos pastovumas, nebūna arba retai būna ryškių emocinių reakcijų, kitų nuotaika greitai kinta. Tačiau kartais gali būti nuotaikos sutrikimų, vadinamų afektiniais. (Demblinskas, 2003)Nuotaikos, arba afektinis, sutrikimas – tai ilgalaikės emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija, arba mišria būsena. Jį lydi įvairių aktyvumo lygmenų pakitimai. Daugelis simptomų yra antriniai arba aiškiau suprantami nuotaikos sutrikimo kontekste. Šis surikimas paveikia asmens veiklą, mąstymą, aplinkos supratimą ir kt. (Demblinskas, 2003)Depresija – liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, kuriai paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai. Greta šių pagrindinių depresijos požymių dažnai pasireiškia ir menkavertiškumo, kaltumo idėjos. Depresija bendroje psichopatologijoje užima svarbią vietą, nes pasitaiko dažnai. (Demblinskas, 2003). Dabartiniu požiūriu tai yra viena iš žmogaus emocinės regeneracijos formų, nuo natūralių emocijų skiriasi ilgesne trukme (dvi ar daugiau savaičių), intensyvumu ir suicidaline rizika, o taip pat neretai ir su kitais psichopatologiniais fenomenais. Depresinė būsena susideda iš dviejų dalių: 1) neigiami subjektyvūs išgyvenimai; 2) simptominė elgesio išraiška, mimika, gestikuliacija, kai kurie organizmo pokyčiai. Esant depresijai kaip ligai yra ir trečiasis komponentas – patologiniai mechanizmai, esantys ligos pagrindu, kurie pasireiškia emociniais sutrikimais.R. Kočiūnas rašo, kad depresija labai dažnai pasireiškia ištikus įvairiems gyvenimo sunkumams ir yra daugelio psichinių sutrikimų, kaip depresinė neurozė, psichozė, simptomas. ‚Depresija pirmiausia yra susijusi su nuotaikos pokyčiais. Žmogus tampa liūdnas ir paniuręs, jį apninka mintys apie savo nevykusį gyvenimą, degina stiprus kaltės jausmas. Jis praranda gyvenimo skonį ir gebėjimą priešintis jo sunkumams, taip pat nebesidomi dalykais, kurie anksčiau traukė. Depresyvaus žmogaus sulėtėja ne tik elgesys, bet ir mąstymas." (R. Kočiūnas "Psichologinis konsultavimas")Depresija dažnai įvardijama kaip tik suaugusiems žmonėms būdinga liga. Tačiau nuo šio sutrikimo kenčia ne tik suaugę, bet ir vaikai bei paaugliai. Tik pastaruoju metu specialistai ėmė skirti daugiau dėmesio vaikų depresijos tyrimams. Depresyvi nuotaika ir ilgalaikė vaikų depresija dažnai būdavo nepastebima, kadangi jos pasireiškimo simptomai skiriasi nuo suaugusiųjų depresijos. Vaikų ir paauglių depresiniai simptomai žymiai daugiau priklauso nuo amžiaus, lyties, ligos stadijos, šeimyninės aplinkos. Vaikų ir paauglių depresija pasireiškia ryškesniais nuotaikos svyravimais nei suaugusiųjų depresija. Dažnai būna liūdna nuotaika, pasyvumas dienos metu ir nuotaikos pagerėjimais po dienos miego arba vakare. Vaikų depresija ne būtinai pasireiškia tik pasyvumu. Kartais šiam afektiniam sutrikimui būdingas agresyvumas (ypač berniukams), nuotaikos nestabilumu. Tuo tarpu suaugusiųjų depresijai daugiau būdingas nuotaikos stabilumas. Juos kankina niūri, prislėgta nuotaika, judesių lėtumas, sulėtėjęs mąstymas ir pan. Vaikai, savo ruožtu, neparodo juos kamuojančių jausmų. ...

Kiti mokslo darbai