Vaikų ir tėvų tarpusavio konfliktai (3)

Darbo ištrauka

Konfliktas ( lot. conflictus-susidūrimas) – priešingų interesų, pažiūrų, siekimų susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas, galintis susikomplikuoti. Šeimos konfliktai – tai prieštaravimai, kilę tarp jos narių dėl psichinio, fiziologinio ar socialinio, buitinio nesutaikomumo, taip pat dėl veiklos motyvų, tikslų, pažiūrų skirtingumo. Jie paprastai būna susiję su tam tikrų vertybių perkainojimu, būtinumu atsinaujinti. Ne visi prieštaravimai virsta konfliktais. Šeimoje galima ginčytis dėl politikos, madų, tam tikrų reiškinių vertinimo ar kitų dalykų ir gražiai, darniai sugyventi. Paprastai taip elgiasi aukštos bendravimo kultūros, savikritiški nekartojantys padarytų klaidų, susivaldantys, nepernešantys savo blogos nuotaikos iš mokyklos ar darbovietės į šeimą, pakantūs kito nuomonei žmonės.Prieštaravimai sukelia konfliktus tada, kai paliečia kurio šeimos nario interesus, konkrečią asmenybę. Kadangi konfliktai sukelia stiprias emocijas (nuoskaudą, pyktį, panieką, pasipiktinimą, neapykantą, pagiežą), o jos jaudina žmogų, skatina energingai ginti savo interesus, tai konfliktuojant nesutarimų priežastis dažniausiai užleidžia vietą vien psichologinėms nuostatoms ("Kaip jis drįso?!", "Kodėl pasakė?!", "Kodėl priminė?!", "Jis manęs, matyt, nemyli" ir kt.). Tada nepaprastai sparčiai didėja asmeninis priešiškumas, nes nesutariantys šeimos nariai jau nesistengia suvokti konflikto priežasčių, o bet kokia kaina nori įveikti vienas kitą. Tokie konfliktai, nors ir paprastai išsprendžiami, yra nuostolingi abiem šalims. Net įrodydamas savo teisybę, "nugalėtojas" pralaimi, nes savo "pergale" atstūmė, atitolino pralaimėjusįjį. Be to, šeimos narių vaidai gali peraugti į nuolatinį "namų karą", kai gyvenimas virsta "pragaru": šeimynykščiai gula ir kelia, jausdami pagiežą bei nuoskaudą, vaikai į besivaidijančius tėvus žiūri be deramos pagarbos, tėvai į vaikus – be meilės ir pan.Vis dėl to smulkių konfliktų situacijų išvengti sunku. Jos yra toks pat natūralus dalykas, kaip kiti bendravimo aspektai, ir gali būti netgi naudingos, kaip tam tikras šeimos ir vieno jos nario prisitaikymo mechanizmas. Teisingai išspręsti konfliktai sukelia permainų, atnaujina žmonių santykius, yra tam tikra paskata asmenybei tobulėti. Konfliktuojant suartėja nuomonės, patikslinama tiesa, o įveikę tam tikrą nesutarimą, šeimynykščiai dar labiau susitelkia. Taigi šeimos konfliktas yra tarsi būtinas gyvenimo elementas, padedantis rasti bendrą kalbą. Patirtis, sukaupta iš konflikto, padidina šeimos narių gyvenimiškąją išmintį. ...

Kiti mokslo darbai