Vaizduotė. Nevalinga vaizduotė. Valinga vaizduotė. Atkuriamoji vaizduotė. Kuriamoji vaizduotė. Svajonė. Agliutinacija. Hiperbolizavimas. Akcentavimas. Schematizavimas. Įterpimas. Tipizavimas. Pažinimo proceso jutimas ir suvokimas. Vaizduotės turiningumas. Vaizduotės jėga. Kūrybiškumo samprata. Kūrybingumo ištakos. Kūrybos proceso sąvoka. Kūrybos proceso etapai. Pasirengimas. Inkubacija. Įkvėpimas arba nušvitimas. Tikrinimas (detalizavimas, įvertinimas). Trys požiūriai į kūrybiškumą lemiančius veiksnius. Kūrybiškumą slopinantys veiksniai. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai. Kūrybiškos asmenybės bruožai. Smegenų veikla ir kūrybiškumas. Kūrybinės užduotys. Kūrybinių užduočių atlikimo gairės. Kūrybinių užduočių tipai.
|
Vaizduotė yra psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujų daiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai. Jie vėliau gali būti įkūnijami materialiais daiktais arba praktine žmogaus veikla.Vaizduotės vaizdinys yra visai naujo būsimo objekto vaizdinys. Šiandien Paryžiuje arba nuotraukose matytas visiems žinomas Eifelio bokšto vaizdas. Kol jo nebuvo, inžinierius Eifelis tik savo vaizduotėje sukūrė to bokšto vaizdą ir vėliau jį įgyvendino.Vaizduotė laikoma žmogaus specifine veikla, kuri atsirado ir plėtojosi jam dirbant. Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyse įsivaizduoja, ką ir kaip darys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas iš pradžių tik idealia forma yra vaizduotės vaizdas.Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje dar nėra, o kartais ir tai, ko ir nebus. Tačiau jos šaltinis visada yra objektyvi tikrovė. Net ir legendiniai Dedalas ir Ikaras sparnus kūrė iš plunksnų ir vaško, kuriam ištirpusnuo karščio Ikaras įkrito į jūrą ir nuskendo. Išradėjai broliai Raitai jau naudodamiesi mokslininkų darbais, sukūrė, pastatė ir skrido lėktuvu. Mokslininkai, keldami net pačias drąsiausias hipotezes, remiasi objektyviais tikrovės dėsniais. Rašytojai ir menininkai, kurdami savo veikalus, stebi gyvenimą, remiasi sukaupta patirtimi. Kuriant fantastiškus vaizdus ir kino filmus priemonės tai kūrybai paimamos iš tikrovės, nors naujas vaizdas jos ir neatitinka (undinė – tai moters ir žuvies junginys, kentauras – vyro ir žirgo ir t.t.).Vaizduotėje kurdamas naują dalyką žmogus stengiasi jį įkūnyti kokia nors objektyvia, realia forma: daiktais, piešiniais, muzikos ir literatūros kūriniais, praktiniais veiksmais ir t.t.Vaizduotė yra glaudžiai susijusi su praktine žmogaus veikla. Jis kuria vaizdus, idėjas, mintis, vėliau jas tikslina, turtina, keičia ir praktiškai įgyvendina savo turimus pradinius, dažnai dar gana neaiškius, neapibrėžtus sumanymus. Žmogus praktinės veiklos metu savo turimus pradinius ne visada pakankamai aiškius sumanymus sukonkretina, patikslina, apibrėžia ir tai padeda juos įgyvendinti.Vaizduotės ryšys su objektyvia tikrove ir praktika lemia jos priklausomybę nuo tikrovės pažinimo. Kuo daugiau žmogus turi žinių iš tos srities, kuri susijusi su jo kūryba, tuo didesnė galimybė sukurti tikrovę atitinkančius naujus dalykus ir praktiškai juos pritaikyti. Vaizduotė yra artimai susijusi su visomis asmenybės savybėmis: interesais, žiniomis, gabumais, įgūdžiais, įpročiais ir jausmais. ...
Darbo lygis | Universitetinis |
---|---|
Kursas | 2 kursas |
Darbo tipas | Referatai |
Failas | Vaizduote ir kurybiskumas.doc (24.13 KB) |
Ar egzistuoja gyvūnų intelektas? Protingos gyvūnų pažintinės veiklos apraiškos. Pavyzdžiai ir mokslininkų tyrinė...
Ateities aiškinimas iš sapnų. Sapnų rūšys. Kodėl sapnuojame? Ir dar šis tas.
Atmintis. Sensorinis atspaudas. Pirminė arba kitaip vadinama trumpalaikė atmintis. Ilgalaikė atmintis. Asociacijos ir j...
Atmintis. Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. Atmintis istorinėje raidoje.
Pojūčiai. Pojūčių klasifikacija. Jutimų rūšys pagal kontaktą su dirgikliais. Suvokimas. Dėmesys. Dėmesio ypatyb...