Valstybės kontrolė, jos uždaviniai ir funkcijos. Institucijų struktūra

Darbo ištrauka

2002 m. kovo 1-ąją įsigaliojus naujajam Valstybės kontrolės įstatymui Valstybės kontrolės įstaiga tapo aukščiausia valstybinio audito institucija Lietuvoje, kuriai pavesta audituoti valstybės biudžetą ir turtą. 2004 m. Seimui papildžius šį įstatymą, Valstybės kontrolei pavesta audituoti ir Europos Sąjungos skiriamą finansinę paramą Lietuvai bei valstybės skiriamas dotacijas savivaldybių biudžetams. Todėl pagal suteiktą mandatą bei kompetenciją Valstybės kontrolę pagrįstai galima vadinti išskirtine audito institucija Europoje ir pasaulyje.Valstybės kontrolę trumpai galima apibūdinti kaip aukščiausią instituciją viešųjų finansų kontrolės institucijų sistemoje, kuri, vykdydama savo veiklą, vadovaujasi Konstitucija, Valstybės kontrolės, Biudžeto sandaros, Valstybės skolos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymais, taip pat kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Seimo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Valstybės kontrolieriaus įsakymais.. Valstybės kontrolės įstatymo 2 str. 9 punkte Valstybės kontrolės sąvoka apibrėžiama: institucija, atliekanti valstybinį auditą. To paties įstatymo 12 punktas apibrėžia valstybės audito sąvoka: finansinis ir veiklos auditas atliekamas Valstybės kontrolės audituojamuose subjektuose pagal valstybinio audito reikalavimus.Reikia pažymėti, kad Valstybės kontrolės tobulinimas, jos vietos tarpe kitų šios sistemos struktūrinių padalinių paieška ir projektavimas, veiksmai, turintys įtakos visam valstybės mechanizmui bei visos viešųjų finansų kontrolės sistemos Lietuvoje efektyviam funkcionavimui. Šis Valstybės kontrolės institucijos funkcijų, tikslų, uždavinių tobulinimo procesas susijęs su Lietuvos eurointegracija į Europos Sąjungą. Reikšmingas veiksmas - 2001 m. gruodžio 13 d. priimtas naujasis Valstybės kontrolės įstatymas, pakeitęs iki tol galiojusį. Šio teisinio akto priėmimas įgyvendino daugelio Europos Sąjungos ir Respublikos institucijų dėtas ilgalaikes pastangas dėl Lietuvos lygiateisės narystės Europos Sąjungoje. Naujasis Valstybės kontrolės įstatymas reglamentuoja dabartinę Valstybės kontrolės veiklą, kuri leidžia užtikrinti, kad Lietuvoje vykdoma finansų kontrolė būtų tinkamai bei pilnai įgyvendinta. Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (2003 m. lapkričio 25 d. Nr. IX-1851) yra susijęs su Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 15, 17, 20, 21, 29, 31, 37, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymu (2003 m. spalio 14 d. Nr. IX1764). Pastarasis nustatė, kad savivaldybėje kontrolę atlieka savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba, o išorės auditą – savivaldybės kontrolieriaus tarnyba.Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pakeitimu patikslintos Valstybės kontrolės funkcijos vietos savivaldoje, t. y. vietoj anksčiau reglamentuotos Valstybės kontrolės teisės atlikti savivaldybių biudžeto vykdymo išorės auditą nustatyta, kad Valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą.Tokiu reglamentavimu siekta išvengti savivaldybių kontrolierių atliekamo išorės audito dubliavimo, nes savivaldybių biudžeto vykdymą pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas audituos savivaldybių kontrolieriai, o Valstybės kontrolė – valstybės lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Valstybės kontrolė audituoja atsižvelgdama į valstybinio audito mastą, nustatytą Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnyje.Kokiu mastu Valstybės kontrolė atliks valstybės lėšų panaudojimo auditą ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo auditą vietos savivaldoje, nulems valstybinio audito programos, kurias kasmet tvirtins valstybės kontrolierius. ...

Kiti mokslo darbai