Valstybės sienos apsaugos tarnyba

Darbo ištrauka

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotojų pajėgų sudėtyje ginti valstybę.Tarnyba priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Vidaus reikalų ministerija vadovauja valstybės sienos apsaugos politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoja.Tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, organizavimo pagrindus, pareigūnų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. Vasario 22 d. Nutarimu Nr. 194 patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai. Pasirinkau šią temą, nes man ji pasirodė pakankamai įdomi, kadangi ir pati norėčiau dirbti valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tai manau labai įdomus darbas susijęs su Valstybės saugojimu.1918 m. Vasario 16 d. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, valstybės siena nuolat keitėsi, todėl keitėsi ir jos apsauga. Valstybės sieną saugojo muitinių sargybos, nepriklausoma milicija, kariuomenės daliniai, buvo ir nesaugomų funkcijos sienos ruožų. 1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, funkcijos siena nuolat keitėsi, todėl keitėsi ir jos apsauga. Valstybės sieną saugojo muitinių sargybos, nepriklausoma milicija, kariuomenės daliniai, buvo ir nesaugomų funkcijos sienos ruožų. Tik 1923 m. iš 3 pėstininkų pulkų ir Pasienio apsaugos pulko suformuota Pasienio apsaugos divizija. Ji perėmė visą funkcijos sienos apsaugą. 1923 m. birželio 29 d. įteisinta kaip Pasienio pulko šventė. 1924 m. sausio 1 d. funkcijos sienos apsaugą perėmė Pasienio policija, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Valstybės sienos apsauga buvo padalinta į barus, kurie sutapo su apskričių ribomis. Sienos su kiekviena kaimynine valstybe apsaugos būdai pastebimai skyrėsi. Baltijos jūra tapo nuolatine pasieniečių ir kontrabandininkų ginkluotų susirėmimų vieta, nes čia buvo plukdomos įvairios kontrabandinės prekės.Valstybės siena su Lenkija buvo sudėtingiausia, nes iki 1920 m. pabaigos vyko ginkluoti susirėmimai, kol nebuvo nustatyta neutralioji linija, 1923 m. – demarkacijos ir nuo 1929 m. – administracijos linija. Tačiau ir toliau, iki 1939 m., kai Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai, ši funkcijos sienos atkarpa buvo nerami. Tokia Lietuvos funkcijos siena išliko iki Lietuvos Respublikos okupacijos 1940 m., kai pasienio policijos pareigūnai buvo išvaikyti arba represuoti. Sieną su Vokietija ėmė kontroliuoti SSRS kariuomenė. ...

Kiti mokslo darbai