Jūra yra pats geriausias iš visų susisiekimo kelių ir jūrų transportas yra reikšmingiausia tarpkontinentinės prekybos transporto rūšis, dažniausiai naudojama tolimiems maršrutams. Ryšiams tarpkontinentinių eksploatuojama labai daug jūrinių maršrutų, užtikrinanačių krovinių ir keleivių pristatymą į daugelį pasaulio šalių. Jūriniai laivai gali būti labai dideli, o tai visiškai išnaudojama masiškai vežant krovinius.
Geografiniu atžvilgiu Lietuva yra patogi tranzitiniams pervežimams. Lietuvą kertantys du tarptautiniai transporto koridoriai šiaurės-pietų kryptimi jungia Skandinavijos šalis su Vidurio Europa, o rytų-vakarų kryptimi Rytų šalis su Europa. Apie 70 procentų per Lietuvą transportuojamų krovinių - tranzitiniai. Didžioji dalis jų gabenama per Klaipėdos jūrų uostą, kuris yra pagrindinis I ir IXb koridoriaus multimodalinis transporto mazgas. Logistika yra palyginti nauja verslo rūšis, kuri Baltijos šalyse turi geras perspektyvas.
Šiame referate mes aptarsime kaip Lietuvoje ir visame pasaulyje vystosi jūrų transportas, kokius krovinius yra patogiausia gabenti, kokios yra jūrų transporto perspektyvos. Taip pat apibūdinsime laivų tipus, jų savybes, trumpai aptarsime krovinių gabenimo sąlygas.
Lietuva yra jūrų šalis, vakarinėje dalyje turinti du neužšąlančius uostus – Klaipėdą ir Šventąją. XVI a. pabaigoje prekybos tikslais Palangoje buvo įrengtas uostas prekiauti su Gdansko, Karaliaučiaus ir Elbingo miestais.
Klaipėdos uostas istoriniuose dokumentuose minimas jau XIII amžiuje. Vėliau uostas amžių bėgyje vis plėtėsi ir smarkiai lėmė užsienio prekybą. 1870 metais Klaipėdos uostas turėjo 8, o 1901 – net 27 jūrinius burlaivius.
Šventosios uostas istoriniuose dokumentuose minimas nuo XVI a. 1685 metais Šventosios gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės, todėl per Šventosios uostą vyko aktyvi prekyba – uostas tuo metu konkuravo ne tik su Klaipėda, bet ir su Liepoja bei Ryga.
Su Lietuvos Respublikos vėliava dabar plaukioja 308 laivai. Iš jų 79 transporto, 6 tanklaiviai, 73 sausakrūviai, 3 keltai, 166 žvejybos ir 63 įvairios paskirties laivai. Krovinių apyvarta Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 1994 m. sudarė 15,5 mln. tonų. Į Klaipėdos uostą kasmet įplaukia apie 4700 laivų daugiau kaip iš 45 pasaulio šalių. Klaipėdos uostas dabar gali...
Šį darbą sudaro 7059 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!