Vandenų apsauga - skaičiavimai

1. Nuotekų debitų skaičiavimas 1.1. Nuotekų debitų nustatymas Buityje vartotas vanduo tampa nuotekomis, todėl nuotekų kiekis yra tiesiogiai proporcingas suvartoto vandens kiekiui ir jo vartojimo dinamikai. Skaičiuojant buitinių nuotekų kiekį, paprastai teigiama, kad jų susidaro tiek, kiek suvartojama vandens [1]. Miesto, miestelio ar rajono užterštų nuotekų debitai skaičiuojami analogiškai vandens debitams. Taikomos tos pačios vandens vartojimo normos. Skaičiuojamųjų geriamos kokybės vandens debitų nustatymui reikia žinoti naudotojų skaičių, sąlyginę buitinio vandens vartojimo normą. Įvertinama infiltracija (gruntinio vandens patekimas į tinklus, ištėkiai iš vandentiekio čiaupų ir kt.) į nuotekų tinklus. Ji siekia 12% () [2]. • Vidutinio paros nuotekų debito nustatymas [2]: , ; čia: - sąlyginė buitinių nuotekų norma, ; - gyventojų skaičius, vnt; - infiltracijos koeficientas [2]; ; . • Didžiausias paros nuotekų debitas [2]: , ; čia: - buitinių nuotekų pritekėjimo per parą netolygumo koeficientas [2]; ; . • Vidutinis valandos nuotekų debitas [2]: , ; . • Vidutinis sekundinis nuotekų debitas [2]: , ; . • Maksimalus nuotekų valandos debitas [2]: , ; [2] čia: - didžiausias bendro nuotekų pritekėjimo koeficientas. Jis atvirkščiai proporcingas vidutiniam sekundės debitui [2]; - lietaus ir polaidžio vandens įtekėjimo pro šulinio dangčius koeficientas [2]; ; ; . • Maksimalus nuotekų sekundės debitas [2]: , ; . Šiame skyriuje apskaičiavau vidutinį paros, didžiausią paros, vidutinį valandos, vidutinį sekundinį, maksimalų valandos, maksimalų sekundės nuotekų debitus. Gavau kad 1.2. Skaičiuojamieji debitai valymo įrenginių projektavimui Nuotekos bus valomos biologiškai, dumblas bus valomas mechaniškai ir sausinamas. Tolesniems skaičiavimams naudojami skaičiuojamieji debitai. ; čia: - valyklos savąsias nuotekas įvertinantis koeficientas. Jis priklauso nuo vandenvalos įrenginių technologijos. Kai nuotekos valomos biologiškai ir dumblas sausinamas mechaniškai [2]; Apskaičiuojant vandentiekio įrenginius ir vamzdynus, reikia žinoti vidutinį, didžiausią ir mažiausią debitus. • Vidutinis paros nuotekų debitas: . • Didžiausias paros nuotekų debitas: . • Vidutinis valandos nuotekų debitas: . • Maksimalus nuotekų valandos debitas: . • Vidutinis sekundinis nuotekų debitas: . • Maksimalus nuotekų sekundės debitas: . Skaičiuojamieji debitai valymo įrenginių projektavimui: 2. Nuotekų užterštumo skaičiavimas Buitinių nuotekų užterštumo lygį apibūdina, visų pirma, tokie pagrindiniai rodikliai kaip biocheminis deguonies sunaudojimas ir skendinčios medžiagos. Buitinių nuotekų užterštumas priklauso nuo jų praskiedimo vandentiekio vandeniu. Kuo daugiau sunaudojama vandens, tuo mažesnė teršalų koncentracija nuotekose [3]. Nuotekų užterštumas išreiškiamas formule: , ; čia: - atitinkamų teršalų kiekis nuotekose, . • Nuotekų užterštumas pagal suspenduotų medžiagų kiekį: , ; čia: - suspenduotų medžiagų kiekis nuotekose, ; [2]; . • Biocheminis deguonies suvartojimas: , ; [3]; . • Užterštumas pagal cheminį deguonies suvartojimą , ; ; . • Užterštumas pagal bendro fosforo sunaudojimą: , ; [2]; , ; • Užterštumas pagal bendro azoto sunaudojimą: : , ; [2]; , ; • Pagal apskaičiuotas vidutines nuotekų užterštumo koncentracijas ir nuotekų debitą nustatomas atitinkamo teršalo kiekis. Teršalų masė apskaičiuojama pagal formulę: , ; čia: - gyventojų skaičius, vnt; - atitinkamas teršalų kiekis nuotekose, [2] ; • Teršalų masė pagal suspenduotas medžiagas: , ; ; čia: nc – suspenduotų medžiagų kiekis nuotekose [2]; U – gyventojų skaičius. Suspenduotų medžiagų kiekis nuotekose priimamas lygus 70 g/d.žm. . • Teršalų masė pagal biocheminį deguonies suvartojimą: , ; čia: nL – biocheminis deguonies sunaudojimas nuotekose [3]; U – gyventojų skaičius. Biocheminis deguonies suvartojimas nuotekose priimamas lygus 60 g/d.žm. . • Teršalų masė pagal cheminį deguonies suvartojimą čia: nChDS – cheminis deguonies suvartojimas nuotekose; U – gyventojų skaičius. Cheminis deguonies suvartojimas nuotekose priimamas lygus 120 g/d.žm [2]. kg/d. • Teršalų masė pagal fosforo suvartojimą čia: – fosforo suvartojimas nuotekose; U – gyventojų skaičius. Fosforo suvartojimas nuotekose priimamas lygus 2,7 g/d.žm. kg/d. • Teršalų masė pagal azoto suvartojimą: čia: –Azoto suvartojimas nuotekose; U – gyventojų skaičius. Cheminis deguonies suvartojimas nuotekose priimamas lygus 12,0 g/d.žm. kg/d. 2.1. Nuotekų pritekėjimo pobūdžio ir valymo technologijos nustatymas Nuotekų pritekėjimo pobūdis projektavimui apskaičiuojamas ; čia: Qh.max – didžiausias valandos debitas, m3/h; Qh.max – vidutinis valandos debitas, m3/h. Kai , tai pritekėjimo pobūdis yra žymus. Kai , tai pritekėjimo pobūdis yra nežymus. ; Kadangi , tai pritekėjimo pobūdis yra nežymus. Išvalymo efektyvumas pagal [3]: pagal EU standartus, , ; ; ; ; Įtekėjimo biocheminis deguonies suvartojimas nuotekose: ; Ištekėjimo biocheminis deguonies suvartojimas nuotekose: [3]; ; Kadangi , tai nuotekas būtina valyti biologiškai ir mechaniškai. Ar nuotekas bus galima valyti tik biologiškai nustatoma iš nelygybės, kuri turi tenkinti sąlygą: ; Gaunama, kad .

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!