Veisimas veterinarijoje

Bendroji zootech nagrinėja visų šakų gyvūnų biologines ir ūkines savybes, tiria ruošia bendrus žmogaus veiklos principus ir metodus. Bendroji zootechnika skirstoma į gyvūnų veisimo, mitybos ir laikymo sritis. Veisimas yra bendr zootech ar gyvulininkystės teorijos mokslo šaka kuri spec priemonėm sprendžia kokybinį esamų gyvulių bandų ir veislių gerinimą bei naujų tobulesnių, produktyvesnių sukūrimą tam tikrų istorinių, gamtinių, ekologinių, ekonominių, politinių sąlygų kontekste. Yra kelios šio pokyčio priežastys: veisimas jungia kelis principus: stebėjimas pakeistas matavimu. O intuicija skaičiavimais ir prognozėmis. veisimui įtakos turėjo naujų technologijų diegimas. Veisimo mokslas remiasi anatomijos, fiziologijos, zoologijos, bei kitais mokslais. Selekcija – atranka, tai mokslas apie pertvarkymą esamų ir sukūrimą naujų biologinių formų. Tai evoliucionuojanti šaka. Ji perima žinias iš kitų šakų, genetikos, fiziologijos. Selekcininkas ne tik genetiškai gerina gyvulius bet ir parenka tokią aplinką kuri leidžia pasiekti maks produktyvumą. Jam reikia gerai žinoti, kaip formuojasi individualaus org požymiai savybes. Gyv veislininkystė tai gyvulių selekcijos priemonių sistema genetiškai patobulintiems gyvuliams gauti ir veisti.
Praktinis gyv veisimo tikslas yra pageidaujaumamų gyv požymių gerinimas. Vienas iš svarbiausių požymių produktyvumas. Šiandien gyv produktyvumas yra suprantamas kaip gyv genetinio potencialo ir aplinkos sąlygų rezultatas tam tikrose ekonominėse sąlygose. Genetinis potencialas suprantamas kaip genetinė bazė, veislės linijas, šeimas. Į genetinio potencialo sampratą įeina veislinės vertės nustatymo metodai, selekcijos pakopos, jų intensyvumas, ekologinis fondas, reljefas, mitybos sąlygos, pašarų kokybė, šėrimo intensyvumas, sveikatingumo kontrolė, veislininkystė, gyv globos, aplinkos apsaugos įstatymai. Ekologinės sąlygos, rinkos sąntykiai, gamybos kaštai. Veisimo strategija atitinkamų požymių įvertinimas, tarpusavio požymių koreliacinių ryšių nustatymas, veislinės vertės nustatymas, atitinkamų biotechnologijų bei atrankos kriterijų ir parankos principų nustatymas.
gyv veisimas kaip istorinis procesas apima žinias apie laukinius gyvulių protėvius, jų keitimąsi. Pirmykštėje santvarkoje žmonės gyveno laukinį gyvenimą, maistui vartojo laukines uogas, vaisius. Vėliau pradėjo medžioti bei žvejoti. Dar vėliau atsirado natūralus darbo pasidalijimas.šiuo laikotarpiu išsivystė išsivystė gyvulinkystė ir žemdirbyste. Buvo prijaukinti visų rušių gyvuliai. Vergovinėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!