Vėjo jėgainės kaip atsinaujinantis energijos šaltinis

Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji energijos šaltiniai, kurie niekada nesibaigia ir yra praktiškai nemokami: saulės energija, vėjo energija, bioenergija, geoterminė energija, upių energija ir t.t. Tereikia šiuos šaltinius “pažaboti”. Ji visuomet patraukli, nes neišskiria ar beveik neišskiria teršalų. Jos ištekliai, naudojami pasitelkus atsinaujinančios energijos technologijas, niekada neišseks.
Šiame referate bus plačiau nagrinėjama vėjo energija, jos naudojimo raida pasauliniu bei Lietuvos atžvilgiu. Bus įdomu sužinoti šio atsinaujinačio energijos šaltinio privalumus, galbūt ir trūkumus. Pagrindinis tikslas – pateikti svarbiausias žinias apie vėjo jėgaines, jų techninius parametrus, supažindinti su jų parinkimo metodika įvairiems šalies regionams.
Šiuo metu žemėje suvartojamos energijos galia siekia apie 11 TW, o galios prieaugis sudaro 2% per metus. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse energijos vienam žmogui suvartojama maždaug 10 kartų daugiau negu besivystančiose šalyse, kur gyvena daugiau kaip trys ketvirtadaliai visos žmonijos.
Energija yra žmonijos ekonominės plėtros pagrindas. Be energijos negalima pagerinti nei atskiro žmogaus, nei visuomenės gyvenimo. Intensyvus organinio kuro vartojimas ir neribota priklausomybė nuo išgaunamų iš žemės energijos išteklių (naftos, dujų ir anglių) šių dienų visuomenei kelia daug vis didėjančių sudėtingų ir sunkiai sprendžiamų uždavinių.
Viena didžiausių problemų yra ta, kad organinio kuro atsargos yra baigtinės ir nepaliaujamai senka. Esamų jų atsargų užteks vos keliems dešimtmečiams. Europos Sąjungoje vidinių energijos išteklių dabar užtenka patenkinti jau tik pusei jos poreikių. Negana to, jie taip pat pastebimai senka, o energijos suvartojama kaskart daugiau.
Tokia situacija sukuria ekonominę priklausomybę nuo energijos išteklių tiekėjų – juos eksportuojančių šalių, ypač tokių kaip Rusija, eksportuojančios dujas, ir Viduriniųjų Rytų, eksportuojančių naftą. Ši priklausomybė sudaro ES pažeidžiamumą. Jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių padėčiai pagerinti, per artimiausius 20-30 metų ES priklausomybė nuo išorinių energijos išteklių išaugs iki 70%, o priklausomybė nuo naftos produktų – iki 90%.
Geopolitiniai suvaržymai vis labiau ir labiau veikia energijos sektorių....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!