Viešoji politika

Viešosios politikos turinį ir procesą veikia daugybė veiksnių. Pirmiausia, tai skirtingos viešosios politikos sampratos – amerikietiška ir europietiška, grindžiamos skirtingais teoriniais požiūriais į valstybę. Antrasis veiksnys – nesibaigianti politikos teoretikų ir praktikų diskusija apie tai, kiek valstybės valdžia gali ir turi kištis į spontaniškai susiklosčiusią rinkos tvarką.
Terminas „viešoji politika“ dažniausiai vartojamas apibūdinant įvairių institucijų elgseną. Socialinių mokslų literatūroje galima rasti ir kitų viešosios politikos apibrėžimų. Vieni jų viešąją politiką laiko valstybinių institucijų santykiais su aplinka, kiti valdžios pasirinkimu ką nors daryti ar kam nors priešintis. Treti mano, kad viešoji politika – tai visų pirma ilgalaikiai, strateginiai sprendimai ir veiksmai, tam tikros veiklos kursas bei tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. Tiesiogiai viešoji politika dažniausiai suprantama tai, ką valdžios institucijos atlieka, o ne tai, ką yra numačiusios ar planuoja, ruošiasi daryti.
Viešoji politika yra sena, kaip žmonijos civilizacija. Teigiama, kad terminas „politika“ ateina iš senosios graikų ir lotynų kalbos. Anglų kalboje politikos kilmė artima definicijoms policy ir politics. Daugelis modernių kalbų (pvz., rusų, vokiečių) turi tik vieną terminą (politik, politika), reiškiantį tą patį, ką anglų kalba reiškia policy ir politics. Anot H.Heclo (1972 m.), „...tradiciškai terminas „politika“ paprastai taikomas tam, kas yra „daugiau“ nei atskiri sprendimai, bet „mažiau“ nei masiniai socialiniai judėjimai...“ Anglų kalboje aiškiai atskiriamas politikos (policy) ir administravimo (administration) skirtumas, tačiau kitose kalbose jis menkiau išreikštas. Oksfordo anglų kalbos žodynas pateikė tokius politikos (policy) apibrėžimus: politinis įžvalgumas; valdymo menas; apdairus elgesys; gudrumas; vyriausybės, partijos ir pan. priimtas veiksmų kursas“.
Šiuolaikinėje anglų kalboje politika (policy) reiškia tam tikrą veiksmų kursą arba planą, tam tikrą politinių tikslų aibę, bet ne administravimą“ (Wilson).
Galima sakyti, jog viešoji politika užsiima tomis sritimis, kurios, įvardytos kaip „viešosios“, yra priešpriešinamos „privatumo“ sritims. Išeities taškas yra senovės Graikija ir Roma. Būtent iš romėnų gavome viešumo ir privatumo sąvokas: šias dvi sritis jie apibrėžė kaip „res publika“ ir „res priva“. Graikų viešumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!