Viešojo administravimo teorijos

Darbo ištrauka

Ne kiekviena valstybės organizacinė veikla gali būti pavadinta administravimu. Administravimas vyksta tada, jei: 1) valdymo organizavimo veikla remiasi biurokratine sistema, 2) ta veikla apima plačią visuomeninės reikšmės klausimų sritį, 3) ji yra reguliuojama bendrųjų ( visuotinių) teisės normų. Šie elementai pirmiausia atsirado vadinamose Rytų despotijose.Teorijos, t. y. mokymai atsiranda tuo pačiu metu. Pirmasis reikšmingiausias mokymas apie viešąjį administravimą - Konfucijaus mokymas, tapęs oficialia centralizuotos senovės Kinijos valstybės doktrina. Konfucionizmo dvasia išauklėti valstybės tarnautojai senovės Kinijoje sudarė vadinamąjį šenši sluoksnį. Priimant į valstybės tarnybą pradėti rengti konkursiniai egzaminai. Kiekvienais metais pretendentai suvažiuodavo į apskrities centrus. Specialiai įrengtame statinyje ir griežtai kontroliuojami, išskirstyti pavieniui kiekvienas iš egzaminuojamųjų be knygų ar kokių kitų parankinių priemonių turėjo per 2 — 3 paras iš atminties parašyti nedidelę poemą, rašinį, susietą su kokiu nors įvykiu senovėje, bei traktatą abstrakčia tema. Konkursas buvo negailestingas, o kvota maža, laipsnį gaudavo 2-3 proc, rečiau — 5 proc. egzaminuojamųjų. Laipsnių iš viso buvo 3. Pretenduojantys į trečią laipsnį būdavo egzaminuojami stebint pačiam imperatoriui. Pagal Kon¬fucijaus mokymą, valdantysis elitas turi ne tik palaikyti nuolatinius ryšius su liaudimi, o ir elgtis taip, kad liaudis patikėtų valdančiųjų politikos moralumu. Siekdami užsitarnauti šį pasitikėjimą valdantieji turi nuolat tobulėti, šalinti savo trūkumus, taisyti padarytas klaidas. Jeigu jie gerbs ritualus, bus klaidų taisymo pavyzdžių, nepiktnaudžiaus gėrybėmis, tai tiesiogiai veiks pavaldinius, kurie laikysis dorovingų nuostatų ir kartu tobulės. Jeigu valstybėje įsivyraus chaosas, smurtas, tai visuomet bus susiję su neteisingu viršūnių elgesiu. "Valdyti — reiškia teisingai elgtis. Jeigu jūs stovėsite priešakyje, ar kas beišdrįs elgtis kitaip?". Konfucijus yra pasakęs: "(...) kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis - tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą. Ir atvirkščiai - kai valdoma pagal dorovines nuostatas, kai tvarka pasiekiama laikantis ritualų ir teisingų elgesio normų, tada žmonės ne tik nepraranda sąžinės, bet darosi paklusnūs iš įsitikinimo."Europoje profesionalių valstybės tarnautojų sluoksnis ėmė formuotis atsirandant absoliutinei monarchijai. Tam tikros išimtys, tiesa, buvo ir anksčiau. Tai - Bizantijos imperija ir Sicilijos karalystė. Pastarosios valdovas Frydrichas II Štaufas (1220 - 1250), sakoma, šimtmečiais pralenkė kitas šalis kurdamas biurokratinę administraciją, nes norėjo paversti Siciliją kitų valdovų pavydo objektu ir pavyzdžiu kitoms karalystėms. Tačiau šis bandymas dar buvo pernelyg ankstyvas Europai. XVIII a. imta reikalauti, kad valdininkai negautų jokių pajamų, išskyrus valstybės mokamą piniginį atlygį. T.y., pradėta kovoti su tuo reiškiniu, kuris dabar vadinamas korupcija. Nors pareigų pardavinėjimas išliko dar ilgą laiką. Pavyzdžiui, Anglijoje karininkų pareigos (laipsniai) buvo perkamos - parduodamos iki 1871 m. Vienas išskirtinių XVII ir XVIII amžiaus administracijos bruožų buvo kolegialumas. Manyta, kad kolegialus valdymas, kada kolegijos nariai abipusiškai vienas kitą kontroliuoja, apsunkina administracijos korupciją ir neleidžia jai nusižengti teisės normoms ar politinės valdžios direktyvoms. ...

Kiti mokslo darbai