Viktimizacijos reiškinys žmogaus socializacijos procese

Darbo ištrauka

Šiandien dažnas žmogus turi tam tikrą statusą, apibūdinantį jo užimamą padėtį visuomenėje, charakterizuojantį jį. Kaip žinia, žmonės gali būti įvairiausių charakterių tipų. Todėl natūralu, kad vieni bendravime yra lyderiai, kiti – tyleniai. Tačiau per didelis noras būti lyderiu gali pakenkti tiek to siekiančiam asmeniui, tiek jį supančiam. Kadangi socializacijos procesas ir jos rezultatas turi vidinį prieštaravimą, tuomet asmuo gali tapti auka. Pradedant nagrinėti temą "Viktimizacijos reiškinys žmogaus socializacijos procese", visų pirma reikėtu paaiškinti viktimizacijos bei socializacijos sąvokas.Viktimizacija – tai procesas, kurio metu žmogaus ar grupės žmonių pasikeičia į tą ar kitą socializacijos aukų tipą . Tapę aukomis, žmonės patiria fizinę, emocinę, dvasinę, materialinę ir kitokią socialinę (pvz., moralinę) žalą. Viktimizacija tyrinėja tos žalos mastą ir įtaką aukos ir skriaudėjo santykiams. Taip pat ji tyrinėja visuomenės reakciją į aukos padėtį, baudžiamojo ir socialinio teisingumo vyksmą ir aukų problemų sprendimo kokybę, aukų pastangas kompensuoti patirtą įvairią žalą. Žmogaus socializacija bet kurioje visuomenėje vyksta skirtingomis sąlygomis, kurioms būdingi įvairūs pavojai, darantys neigiamą įtaką žmogaus vystymuisi. Todėl atsiranda žmonių grupės, tapusios ar galinčios tapti nepalankių socializacijos aplinkybių aukomis. Šiuo metu auka suprantama kaip subjektas, kuris patyrė žalą, neteisybę, sunkų išmėginimą. Taigi, kalbama apie nelaimingų atsitikimų, vėžio, potvynių, diskriminacijos, įvairios neteisybės ir teisės pažeidimų aukas. Nusikaltimų aukos yra subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kiti subjektai), patiriantys žalą dėl neteisėto veikimo arba neveikimo. Tiesioginės aukos patiria pirmiausia nusikalstamą elgesį ir jo pasekmes. Netiesioginės aukos (pvz., nusikaltimų aukų šeimų nariai) taip pat patiria emocinę ir dvasinę arba materialinę žalą. Įvairią žalą patiria skirtingos socialinės grupės, socialiniai gyventojų sluoksniai ar net visi gyventojai (pvz., karo metu), atskiros valstybės ar net ir visa žmonija (pvz., biosferos naikinimas, kosminės katastrofos).Socializacija [lot. Socialis – visuomeninis], individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe. Tai visuomeniškai vertingos asmenybės formavimas per kryptingą ugdymą ir aplinkos veiksnius. Šį sociologijos terminą perima pedagogai, ir jis žymi visą auklėjimo (siaurąja prasme) procesą (pasaulėžiūros formavimąsi, patriotinį, dorovinį, drausminį, estetinį auklėjimą, mokinių organizacijų veiklą). Plačiąja prasme socializacija reiškia visą bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo, asmenybės formavimo procesą rengiant individą savarankiškam gyvenimui visuomenėje.Individo socializaciją visuomenėje veikia įvairūs žmonės ir socialinės struktūros – socializacijos agentai. Tai gali būti šeima, draugai, mokytojai, masinės informavimo priemonės, įvairios organizacijos. Socializacijos esmę sudaro žmogaus tapimas asmenybe. Ne kiekvienas žmogus gyvenimo eigoje gali tapti asmenybe, tačiau, kiekvienas žmogus gali būti vertinamas kaip asmenybė. ...

Kiti mokslo darbai