Visuomenės vaidmuo sprendžiant nusikalstamumo problemą

Darbo ištrauka

Gimę mes visi patenkame į naują ir mums dar nepažįstamą darinį – visuomenę. Ją mes geranoriškai priimame ir ji mus supa visur ir visada. Moksliškai visuomenė suprantama kaip organizaciniais ryšiais ir tikslinga veikla susijęs bendras žmonių gyvenimas, kurio pagrindas yra:Materialinė ekonominė jų tarpusavio priklausomybė;Gamybiniai santykiai. Visuomenę galima suprasti ir kaip įvairiais saitais susietą žmonių bendruomenę arba kaip istoriškai susiformavusią ir besivystančią žmonių, jų ryšių ir santykių visumą. Taigi kiekvienas iš mūsų esame visuomenės narys ir tokiu būdu susiduriame ne tik su malonumais, kuriuos teikia toks gyvenimas kartu, bet tenka patirti ir nemalonumus, kurie drasko visuomenės gyvenimą iš vidaus. Vienas pagrindinių tokių mūsų sutinkamų nemalonumų – tai nusikalstamumas. Šiame darbe kalbėsiu apie tą visuomenės dalį, kuri santykyje "visuomenė nusikalstamumas" kenčia nuo neteisėtos veiklos ir taip yra priversta į ją kokiu nors būdu reaguoti. Pagrindinė darbo linija bus bandymas atskleisti visuomenėje vyraujančias reakcijas, kad ir kokios jos bebūtų. Taip pat bus aiškinamasi, kaip galima būtų tas reakcijas nukreipti tinkama linkme, t.y. taip, kad visuomenė nebijotų priešintis ligos, kodiniu pavadinimu "nusikalstamumas", plitimu ir būtų aktyvi kovos su nusikalstamumu dalyvė. Tiek konkrečiuose debatuose dėl teisės ar diskusijose apie nusikaltimą kaip istorinį reiškinį visuomenės terminas yra problematiškas. Tai kokia iš tikrųjų buvo ta senoji mūsų visuomenė? Pavyzdžiui, priešingai populiariam mitui, Anglijos gyventojai iki Industrinės revoliucijos negyveno idiliškose kaimo gyvenvietėse. Ankstyvasis modernus mažas miestelis ar kaimas buvo tiesiog persmelktas problemų, tiesa, kitokios prigimties nei moderniame mieste. Tiek baudžiamieji tiek civiliniai teisiniai įrašai pateikia daugybę įrodymų apie socialinę įtampą ir tarpasmeninius konfliktus bei nusikalstamus ketinimus. Iš tikrųjų, XVIII a. nors dauguma Anglijos kaimų kiekviena pasitaikiusia proga ir rodė bendruomenišką dvasią, dažnai jie buvo taip susiskirstę socialiniais sluoksniais, kad buvo sunku priversti ką nors atstovauti savo visai bendruomenei ir kalbėti už visus. ...

Kiti mokslo darbai