Beveik keturis šimtmečius išlaikyta ir puoselėta lietuvių kalba. Nuolat prisimenama sena jos kilmė ir garbinga istorija, iškeliama artima giminystė su išnykusiomis baltų kalbomis. Jau keturi amžiai, kai lietuvių šviesuomenė tolydžio primena tautai gresiantį pavojų, kad dėl kitų kalbų poveikio gimtoji kalba nuolat darkoma ir galinti sunykti.
Visa tai aktualu ir šiandien: aplaidžiai vartojama, paliegusi viešoji ir buitinė kalba, kalbininkų paprastai neretai vadinama puskalbe, dūsta nuo teršalų – visuotinai paplitusių neteiktinų svetimų konstrukcijų ir žodžių. Drauge su posakiu ar svetimžodžiu skverbiasi lietuvių kalbai nebūdingas mąstymas (palyginimui: lietuvių kalbos būdvardį savarankiškas su netinkamu vertiniu savistovus iš rusų kalbos самостоятельный). (Mikulėnienė D., 1991, p. 3 – 4)
Barbarizmai
Barbarizmai (gr. bárbaros „svetimas, svetimỡs tautỡs“) – nekodifikuoti kitų kalbų žodžiai, vietoj kurių bendrinėje kalboje yra adekvačių pakaitų.
Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai. Jie sudaro skolintos leksikos dalį, be kurios bendrinė kalba gali puikiausiai verstis. Skiriamasis barbarizmų požymis yra jų neįteisinimas norminiuose žodynuose. Taigi ne kiekvienas skolinys gali būti laikomas barbarizmu, o tik toks, kuris funkcionuoja šalia kodifikuotų adekvačių variantų ir turi neigiamą kodifikaciją. (Pupkis A., 1980, p. 103)
Skoliniai
Ypač daug gimtosios kalbos sistemą ardančių svetimų elementų per pastarąjį dvidešimtmetį “prisiskolinta” iš rusų kalbos. Todėl mes naudojamės įvairiais žodynėliais, dažnai naudojame kasdieniniame gyvenime, tuo pačiu vienaip ar kitaip darydami įtaką lietuvių kalbos vartosenai – tą kalbą puoselėdami. Kalbininkai teigia, kad daugiausia barbarizmų yra iš kaimynų, ypač slavų, germanų ir kt. Juos savo ruožtu galima būtų skirti :
• į polonizmus ( fastriga ( daigstas); pončka ( spurga); tušinti (troškinti) ir t. t.)
• į rusicizmus (batareika ( žibintuvėlis); papkė ( aplankas, segtuvas); rubaškė ( marškiniai, palaidinė) ir t. t.)
• ir baltarusizmus (prūdas ( tvenkinys); skūra ( kailis); rėdyti ( tvarkyti, rengti).
Šalia gausiausio barbarizmo sluoksnio – slavizmų yra kiek germanizmų – žodžių, atėjusių iš vokiečių kalbos, pvz.: bantas ( kaspinas, peteliškė); grabė ( griovys); šlipsas ( kaklaraištis). (Pupkis A., 1980, p. 103...
Šį darbą sudaro 1353 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!