Žemės ir žemės nuomos rinka. Žemės rinkos ypatumai ir problemos

 ŽEMĖS IR ŽEMĖS NUOMOS RINKA. ŽEMĖS RINKOS YPATUMAI IR PROBLEMOS. Akademija, 2008 Įvadas Lietuvos Respublikos žemės fondas – visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė. [Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2008] Žemė – nacionalinis turtas, kurio tinkamas panaudojimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies ekonominės ir socialinės plėtros spartą. Lietuvos Respublikos žemės fondas – 6530 tūkst. ha. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2007] Pagal tikslinę naudojimo paskirtį šalies teritoriją sudaro: • Žemės ūkio paskirties žemė – 3961 tūkst. ha. • Miškų ūkio paskirties žemė – 1968 tūkst. ha. • Vandens ūkio paskirties žemė – 40 tūkst. ha. • Konservacinės paskirties žemė – 381 tūkst. ha. • Kitos paskirties žemė – 171 tūkst. ha. • Laisvos valstybinės žemės fondas – 9 tūkst. ha. [P. Aleknavičius, 2005] 1 pav. Žemės fondo pasiskirstymas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. [Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenis, 2008] Žemės ūkio paskirties žemė – žemė, naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatytus plotus, taip pat žemės sklype esančius miško plotus ir vandens telkinius. [Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2008] Miškų ūkio paskirties žemė – žemė, kurią užima mišku apaugęs plotas (medynai), taip pat kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštelės, medelynai, miško keliai, kvartalai, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai, poilsio ir žvėrių pašarų aikštelės, miškui užveisti skirta žemė, miško valdose įsiterpusios žemės ūkio ir kitos naudmenos. [Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2008] Vandens ūkio paskirties žemė – žemė, kuriai priskiriami Kuršių marių, upių, ežerų, tvenkinių, taip pat prieplaukų, elingų, kitų vandens ūkio objektų, pakrančių ir salų užimti plotai. [Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2008] Konservacinės paskirties žemė – saugomų teritorijų žemė, kuriai priskiriami rezervatai, rezervatinės apyrubės ir kultūros paveldo objektais užimti žemės sklypai. [Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2008] Kitos paskirties žemė – žemė, pagal teritorijų planavimo dokumentus skirta gyvenamosioms, visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijomis bei naudojama naudingųjų iškasenų, atliekų saugojimo, krašto apsaugos ir kitiems tikslams. [Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2008] Laisvos valstybinės žemės fondas – neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė. [Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2008] Žemė pagal nuosavybės formas gali priklausyti: valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Žemės ir žemės nuomos rinka Žemės rinka – gamybos išteklių rinkos rūšis, kurią sudaro žemės pardavėjai ir pirkėjai, kuri kaupia bei skelbia informaciją apie žemės sklypų pasiūlą ir paklausą, kainų paskatas, reikalingas sprendimams priimti. Gerai veikianti žemės rinka ypač svarbi Lietuvai (bei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims), kadangi žemės reforma ir ūkių restruktūrizacija per 15 pastarųjų metų čia visiškai pakeitė buvusią žemės naudojimo ir nuosavybės struktūrą. [A. Čiapaitė, 2006] Lietuvos žemės rinka pradėjo kurtis, atsiradus privačiai žemės nuosavybei. Žemės pirkimas-pardavimas yra sutartis, kuria remiantis žemės savininkas perleidžia žemės nuosavybės teisę asmeniui, perkančiam žemę. Perkant-parduodant žemę nustatoma tam tikra kaina, kuri yra priimtina pirkėjui bei patraukli pardavėjui. Žemės nuoma – tai rašytinė sutartis, kuria žemės savininkas nuomotojui leidžia naudotis jo žeme tam tikrą laiką už tam tikrą mokestį. Lietuvos žemės rinka pradėjo formuotis atkūrus privačią žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę. Kol privačios žemės buvo nedaug, rinka vystėsi gana lėtai, tačiau 1995–1997 m. vykęs aktyvus privatizacijos procesas kelis kartus padidino privačių žemės ūkio naudmenų plotą bei įtraukė į rinką vis daugiau pirkėjų ir pardavėjų. Kitas privačios žemės ūkio paskirties žemės plotų didėjimo etapas prasidėjo 1999 m., vėl leidus privatizuoti žemę. Nuo tada sandorių skaičius ir perleidžiamas plotas kasmet auga. [A. Čiapaitė, 2006] Didėjant privačios žemės plotui, tolydžiai daugėja ir perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn žemės. Per 2000 – 2002 m. vidutiniškai kasmet buvo perleidžiama 45 tūkst. privačios žemės sklypų, kurių bendras plotas 78 – 81 tūkst. ha. Iš šio skaičiaus 20 proc. sudaro dovanojama žemė, 80 proc. – parduota žemė. [P. Aleknavičius, 2005] Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas , remdamasis Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro įmonės pateiktais duomenimis, nustatė, kad iki 2002 metų sausio 1 d. buvo priimta daugiau kaip 500 tūkst. sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo. Pagal priimtus sprendimus nuosavybės teisės atkurtos į daugiau nei 3 mln. ha plotą, o tai sudaro apie 49 proc. bendro šalies žemės ploto. Pasak instituto direktoriaus doc. dr. Donato Stanikūno, per gana trumpą laiką nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos palyginti dideliam savininkų skaičiui. [A. Mažeikaitė, 2002] Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, 2002 m. sausio 1 d. šalyje buvo daugiau kaip 360 tūkst. privačios žemės savininkų (be sodų bendrijų savininkų), kurie valdė 2077 tūkst. ha plotą, naudojamą žemės ūkio veiklai. Ūkininkų ūkių registre 2001 m. buvo įregistruota beveik 30 tūkst. ūkininkų ūkių, kurių vidutinis dydis – 17,2 ha. Gyventojų asmeninių ūkių reikmėms buvo naudojamas apie 700 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės plotas. Taigi Lietuvos žemės rinkoje pasiūlos pagrindą sudaro 800 – 900 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės arba beveik pusė visų privačių valdų. [A. Mažeikaitė, 2002] 2002 m. bendras žemės sklypų pardavimų sandorių skaičius išaugo 8 proc., namų valdų sklypų – 15,8 proc., žemės ūkio paskirties – 3,9 proc., miško – 9,5 proc. Augimo tempai, palyginti su paėjusiais metais, nepasikeitė. Žemės rinka formuojasi vangiai, žemėnaudų konsolidacija ir ūkių restruktūrizacija vyksta lėtai. Nors daugelyje savivaldybių kainų vidurkis pakilo, tačiau jos lieka žemos. Žemės rinka Lietuvoje formavosi vangiai, žemėnaudų konsolidacija ir ūkių restruktūrizacija vyksta lėtai, nenusistovi žemės pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Tai lemia mažą žemės kainą, kuri priklausomai nuo vietovės labai svyruoja: Varėnos rajone 1 ha žemės ūkio paskirties žemės kainavo 200 – 300 Lt/ha, Plungės rajone – 300 – 400 Lt/ha, Šiaurės Lietuvoje – apie 500 Lt/ha, Marijampolės apskrityje – apie 2000 Lt/ha. Žemės ūkio paskirties žemė, kurią galima panaudoti rekreacinėms reikmėms vaizdingose Vilniaus-Trakų apylinkėse, kainavo 4000 – 5000 Lt/ha. [A. Mažeikaitė, 2002] Lyginant su 2002 m., 2003 m. perleistų privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendras plotas išaugo 1 proc. Žemės rinka buvo sulėtėjusi 2003 m. antrą ketvirtį, patikslinus žemės pardavimo tvarką, tačiau po to ji žymiai suaktyvėjo. 2003 m. trečią ketvirtį perleistos žemės plotas jau buvo 580 ha, o ketvirtą ketvirtį – 2718 ha arba net 15 proc. didesnis negu per atitinkamą 2002 m. laikotarpį. Žemės rinkos intensyvėjimą charakterizuoja šie duomenys: vidutiniškai per 1 mėnesį perleistos žemės plotas 2004 m. sausio mėn. lyginant su 2003 m. spalio mėn. padidėjo 3679 ha. [M. Aleknavičius, 2008] Pagyvėjimas Lietuvos žemės rinkoje prasidėjo 2003 metais. Aktyvumą teigiamai veikė nuo 2003 m. įteisintas leidimas pirkti žemės ūkio paskirties žemę juridiniams asmenims. [A. Čiapaitė, 2006] Perleidžiamos (parduodamos ar dovanojamos) žemės ūkio paskirties žemės plotas siekė 58,5 tūkst. ha. Nors padidėjusi paklausa pakėlė žemės kainą, tačiau vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina 2003 m. siekė vos 600 – 900 Lt/ha, geresnėse vietose – iki 1 400 Lt/ha. [M. Aleknavičius, 2008] Tai yra nedaug palyginus su kainomis vėlesniais laikotarpiais. Sklypų, esančių vaizdingose vietovėse, kainos kur kas didesnės (apie 15000 Lt/ha). Išaugo ir nuomos kainos. Privati žemės ūkio paskirties žemė 2003 m. dažnai buvo nuomojama vien už sumokamą valstybei žemės mokestį, geresnėse vietose – už 50 – 150 Lt/ha. Palyginti aktyvius žemės rinkos procesus lemia žemės poreikis ūkinei ar kitai veiklai, taip pat sugrąžintos žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės nenaudojančių savininkų siekimas greičiau šią žemę perleisti kitiems asmenims. [P. Aleknavičius, 2005] 2004 m. iš viso perleista daugiau kaip 168 tūkst. ha privačios žemės, o per 2005 m. tris ketvirčius – daugiau kaip 158 tūkst. ha. Apie 75 proc. visų žemės sandorių sudaro žemės ūkio paskirties žemės sandoriai. Šios paskirties žemės rinkoje po trumpo sąstingio 2003 m. antrojoje pusėje prasidėjęs pakilimas tęsiasi iki 2004 m. 2004 m. buvo perleista apie 127 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, t. y. maždaug 2 kartus daugiau nei 2003 m., o 2005 m. toks plotas perleistas per tris pirmuosius ketvirčius. [A. Čiapaitė, 2006] Taigi žemės rinkos aktyvumas (skaičiuojant per metus parduotos ir dovanotos privačios žemės ūkio paskirties žemės ploto dalį procentais nuo viso privačios žemės ūkio paskirties žemės ploto konkrečiame teritoriniame vienete) 2004 m. Lietuvoje buvo vidutiniškai 4,87 proc. Skirtinguose rajonuose (išskyrus didžiuosius miestus) aktyvumas svyravo nuo 2,3 proc. iki 7,3 proc. [A. Čiapaitė, 2006] Bendro aktyvumo lygmens pakilimui galėjo turėti didelę įtaką nuo 2004 m. gaunama deklaruotų plotų parama bei pasikeitusios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios žemės ūkio paskirties žemės perleidimus. 2004 m. liepą pakeista žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2406), supaprastinant žemės perleidimo procedūrą ir išplečiant galimų pirkėjų būrį. [A. Čiapaitė, 2006] 2003 – 2005 m. aktyvėjusioje žemės rinkoje kilo ir žemės kainos. 2004 m. Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės vidutinė kaina siekė apie 1400 Lt/ha. Palyginti su 2003 m., ji padidėjo apie 20 proc. Žemės kaina daugiausia priklauso nuo to, ar ją galima panaudoti ne tik ūkininkavimui, bet ir kitiems tikslams: komercijai, gyvenamųjų namų statybai, rekreacijai. Prie didžiųjų miestų, komercijai bei rekreacijai tinkamose vietose kainos yra gerokai aukštesnės ir gali viršyti savivaldybės vidurkį net keliomis dešimtimis kartų. [A. Čiapaitė, 2006] 2 pav. Vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kainos nelabai konkurenciniu ar rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose 2004 m. Lt/ha. [Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pagal savivaldybių žemėtvarkos skyrių specialistų 2004 m. apklausos duomenis] Vertingose komerciniu ar rekreaciniu požiūriu žemėse skiriami du vietovių tipai: teritorijos prie didžiųjų miestų ir vietovės, tinkamos rekreacijai. Jas pagal kainas taip pat galima skirstyti į santykinai pigias, brangesnes bei brangiausias. Palyginti su 2003 m., šių žemių kainos taip pat gerokai šoktelėjo (20 – 40 proc.). Brangiausia išlieka žemė prie didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), kur žemės kainas dažniausiai nulemia ne jų tinkamumas žemės ūkiui, bet atstumas iki miesto, galimybė panaudoti ją rekreacijai. Vidutinė tokių sklypų kaina – apie 60 tūkst. Lt/ha. Pigiausi yra nuo didmiesčių nutolę, greta mažesnių miestelių esantys sklypai, brangiausi – prie pat miesto ribos išsidėstę sklypai. [A. Čiapaitė, 2006] 3 pav. Žemės ūkio paskirties žemės kainų grupės komerciniu ar rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose. [Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pagal seniūnijų ir savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų 2004 m. duomenis, skelbimus laikraščiuose, internete] Per 2005 metus perleista 170 tūkst. ha, arba 6 proc. visos privačios žemės ūkio paskirties žemės, t. y. 1,3 karto daugiau nei 2004 metais ir beveik 3 kartus daugiau nei 2003 – iaisiais. Aktyviausia žemės rinka, kaip įprasta, šalia didžiųjų miestų. Žemės rinkos aktyvumą paskatino ir valstybės parama žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Žemės ūkio paskolų garantinis fondas, be 70 proc. (jauniesiems ūkininkams – 80 proc.), kompensuoja 50 proc. (jauniesiems ūkininkams – 60 proc.) garantuojamos paskolos dalies kredito įstaigai mokamų palūkanų, jei kredito paskirtis – žemės įsigijimas. Perkant valstybinę žemę, už ją galima išsimokėti per 10–15 metų, pradedant mokėti antraisiais metais ir iš karto sumokant tik 5–10 proc. žemės kainos. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006] Žemės perleidimų didžiąją dalį sudaro privačios žemės pardavimas (80 proc.). Nagrinėjant perleidžiamų sklypų charakteristikas, galima pastebėti tendenciją, kad prie didesnių miestų bei rekreacinėse teritorijose perleidžiamų sklypų dydis – vidutiniškai 2 – 3 ha. Tai net kelis kartus mažesnis plotas nei sklypų, perleidžiamų kitose vietovėse (paprastai 6 – 8 ha). [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006] Aktyvėjant žemės pirkimui–pardavimui, didėja ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos, įregistruotos nekilnojamojo turto registre, apimtys. Tokius pokyčius galėjo paskatinti tiesioginės išmokos už deklaruotus plotus. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006] 4 pav. Privačios žemės ūkio paskirties žemės įregistruota nuoma 2002 – 2006 m. sausio 1 d., tūkst. ha. [Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“ duomenis] Į didėjantį aktyvumą 2005 metais žemės rinka reagavo išaugusiomis žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir pardavimo bei nuomos kainomis. Daugelyje savivaldybių kainos per 2005 metus padidėjo 30 – 200 proc. ir pasiekė vidutiniškai 2400 Lt/ha. Tokį kainų šuolį galėjo lemti masiškas žemės supirkinėjimas, kurį paskatino ES parama žemdirbiams, teikiama nepriklausai nuo vykdomos gamybos. Už hektarą geros agrarinės būklės deklaruotų žemės ūkio naudmenų mokama pagrindinė 140 Lt išmoka. Labiausiai žemė pabrango ne tik rajonuose prie didžiųjų miestų, bet ir daugelyje rajonų, pasižyminčių nenašiomis žemėmis, kur anksčiau žemės kainos buvo palyginti žemos. Brangiausia išlieka žemė prie didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Vidutinė tokių sklypų kaina – apie 70 tūkst. Lt/ha. Brangiausi, esantys prie pat miesto ribos, kainuoja iki 200 – 900 tūkst. Lt/ha. Ryškiai išaugo ir žemės nuomos kaina visoje šalies teritorijoje. Vidutinė žemės nuomos kaina 2005 metais buvo 150 – 250 Lt/ha (dvigubai didesnė nei 2004 m.). Šį nuomos kainų šuolį daugiausia lėmė ES išmokos, dėl kurių pasidarė paklausi ir prastesnė žemė, kurios dirbti be paramos ekonomiškai neapsimokėjo. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006] Laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas nuolat mažėja. Tai susiję su nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimu ir valstybinės žemės privatizavimu. Iki 2007 metų kaimo teritorijose teisės į žemę atkurtos daugiau kaip 95 proc. prašiusiųjų. Tuo tarpu miestų teritorijose šis skaičius gerokai mažesnis – 54 proc. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2007] Valstybinės žemės privatizavimo tempai lėti. Iki 2007 m. sausio 1 d. sudaryta tik 41 tūkst. ha valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių. Valstybinės žemės pardavimų sustabdė 2006 m. liepos 27 d. įsigaliojęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Jam įsigaliojus nebebuvo galima pirkti naujų valstybinės žemės sklypų ir užbaigti pradėtų pirkimo procedūrų, nes nebuvo reglamentuota nauja valstybinės žemės pardavimo tvarka. Šiame įstatyme pakeistas ir galimas didžiausias nuosavybės teise įsigyjamos (ir fiziniams, ir juridiniams asmenims) žemės ūkio paskirties žemės plotas – 500 ha, o iš valstybės įsigyjamos – 300 ha. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2007] 5 pav. Valstybinės žemės pirkimas 2005 – 2007 m. sausio 1 d., ha [Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, VĮ Registrų centro duomenis] Įstatymų nuostatų pokyčiai nesustabdė privačios žemės perleidimų. Perleistų sklypų plotas 2006 metais – daugiau kaip 219 tūkst. ha. Tai 3,5 proc. daugiau nei per 2005 metus. 75 proc. visų perleidimų sudaro žemės ūkio paskirties žemės sandoriai. Aktyvumas privačios žemės ūkio paskirties žemės rinkoje, priešingai nei valstybinės šios paskirties žemės rinkoje, 2006 metais buvo aukštas, siekė 6,2 proc., t. y. dvigubai daugiau nei ES šalių vidurkis. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2007] Aktyvi privačios žemės rinka skatina nuosavos žemės dalies visame naudojamos žemės plote didėjimą. Tačiau šis augimas nepakankamas, todėl žemdirbiams vis dar tenka nuomoti apie pusę visos naudojamos žemės ūkio paskirties žemės (1,5 mln. ha). Tiesa, registruojama tik apie 40 proc. nuomojamo ploto. Didžioji dalis žemės nuomojama iš privačių asmenų – apie 87 proc. Daugiausia valstybinės žemės nuomojama fiziniams asmenims arba suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, tačiau didelę jos dalis – net 40 proc. – apskritai nenaudojama. Racionaliam žemės naudojimui paskatinti valstybė taiko įvairias paramos priemones. 2004 – 2006 metų KPP tam numatytos 5 priemonės („Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“, „Agrarinė aplinkosauga“, „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Restruktūrizuojamų pusiau natūrinių ūkių rėmimas“), Bendras programavimo dokumentas – 2 priemonės („Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra“ ir „Miškų ūkio plėtra“). [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2007] Rinkos sulėtėjimo požymių 2007 m. nebuvo. Netgi priešingai, rinkos augimo tempas (6,25 proc.) 2007 m. buvo didesnis negu 2006 m. (4,8 proc.), o tempas rinkos intensyvumas, išreiškiamas perleistos žemės ploto ir privačios žemės santykiu, išaugo nuo 6,2 iki 6,6 proc. Prie pokyčių reikėtų priskirti ir įkeičiamo žemės ploto 2007 m. padidėjimą tik 15,8 proc., kai 2005 – 2006 m. augimas siekė 54 – 55 proc. kasmet. Tai rodo, kad rinka palaipsniui prisisotina aktyviai naudojant finansinio kreditavimo m. sudarė priemones. Įkeičiamos ir perleidžiamos žemės santykis 2007 32,3 proc., tačiau skirtingose apskrityse šis santykis buvo dar labai nevienodas – nuo 8,7 proc. Alytaus apskrityje, nepasižyminčioje derlingomis žemėmis, iki 41,5 – 46,9 proc. Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, kuriose žemė derlinga, paklausi, žemės ūkis plėtojamas intensyviai. [M. Aleknavičius, 2008] Per 2007 m. užregistruota 135814 privačios žemės perleidimo sandorių, pagal kuriuos perleista 229,4 tūkst. ha žemės, tai 10,3 tūkst. ha, arba 4,7 proc. daugiau nei per 2006 metus. Daugiausia perleista žemės ūkio paskirties žemės – 186,5 tūkst. ha bei miškų ūkio paskirties žemės – 31,9 tūkst. ha. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2008] 2007 m. užregistruoti 50859 valstybinės žemės perleidimo sandoriai. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas ir taip buvęs lėtas per 2007 metus beveik sustojo dėl 2006 m. liepos 27 d. įsigaliojusių naujai priimtų įstatyminių nuostatų. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2008] Išliekantis žemės rinkos aktyvumas skatina žemės ūkio paskirties žemės kainų kilimą. Nuo 2004 m. vidutinės žemės ūkio paskirties žemės kaina kasmet kilo beveik dvigubai. Labiausiai kainos išaugo didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) rajonuose, kur sparčiai plėtėsi gyvenamųjų namų bei komercinių objektų statybos, taip pat teritorijose, tinkamose statyti rekreacinės paskirties objektus. [Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2008] Vidutinės nuomos kainos 2007 m. padidėjo 22 – 34 proc. už skirtingos ūkinės vertės žemę. Pietų Lietuvoje už nuomą buvo mokama mažiausia kaina. Už vidutinės ūkinės Lt/ ha, už gerą žemę – apie 160 vertės žemę ji sudarė vidutiniškai 110 Lt/ha, už prastesnę – apie 80 Lt/ha. Panašūs kainų rėžiai nustatyti ir Rytų bei Vakarų Lietuvoje. Vidutinės ūkinės vertės žemę Vakarų Lietuvoje 2007 m. buvo galima išsinuomoti už 110 – 140 Lt/ha, geros ūkinės vertės – už 175 – 200 Lt/ha, prastos ūkinės vertės – vidutiniškai už 70 – 80 Lt/ha. Rytų Lietuvoje vidutinės ūkinės vertės žemės metinis nuomos mokestis siekė 110 – 150 Lt/ha, geros ūkinės vertės – buvo galima išsinuomoti vidutiniškai už 180 Lt/ha, prastos – už 60 – 100 Lt/ha. [M. Aleknavičius, 2008] Didžiausiomis nuomos kainomis pasižymėjo Vidurio Lietuva. Čia įvairiose savivaldybėse už vidutinės ūkinės vertės žemės nuomą buvo prašoma vidutiniškai 150 – 250 Lt/ha. Už geros ūkinės vertės žemę nuomos mokestis siekė apie Lt/ ha, už prastos – apie 100 – 150 Lt/ha. 210 – 3 25 Lt/ ha, už prastos – apie 100 – 150 Lt/ha. [M. Aleknavičius, 2008] Šių metų sausio 1 d. vienas žemes ūkio paskirties žemės hektaras šalyje vidutiniškai kainavo 8.585 Lt, už pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę vidutiniškai mokėta 2.617 Lt/a, gyvenamųjų teritorijų – 5.269 Lt/a, komercines paskirties – 12.636 Lt/a. Visa Lietuvos žemė įvertinta 124.049.487.875 Lt. [A. Petrošius, 2008] Žemės rinkos ypatumai ir problemos Žemės ir žemės rinko formavimuisi trukdė daugybė veiksnių, kai kuriuos jų jau aptariau rašydama apie žemės ir žemės nuomos rinką. Statistika rodo, kad 2000 m. nebuvo panaudota 574 tūkst. ha, 2001 m. – 729 tūkst. ha ariamosios žemės; ji tiesiog dirvonuoja. Pridėję apleistu pievų ir natūralių ganyklų plotus gausime, jog nepanaudotų žemės ūkio naudmenų plotas sudarė apie 750 tūkst. ha (22 proc.). Šie plotai palaipsniui apauga krūmais arba supelkėja. [P. Aleknavičius, 2005] Žemės reformos metu perduodant nuosavybėn valstybinės žemės sklypus, ne visuomet buvo galima užtikrinti jų lygiavertiškumą turėtai žemei. Taip pat buvo delsiama žemės ūkio subjektams perduoti žemės ūkio paskirties žemę. [P. Aleknavičius, 2005] Pakankamai didelė problema buvo nekompaktiškos ūkių žemėnaudos. Tai atsitiktinių pirkimų ar nuomos rezultatas, taip pat pasekmė įstatymų, reikalavusių grąžinti žemės sklypus natūra. Šie sklypai dažnai išsidėstydavo toli vienas nuo kito. [P. Aleknavičius, 2005] P. Aleknavičius 2007 m. teigė, kad nors ūkiai naudoja didelius žemės plotus, tačiau ūkininkų nuosava žemė sudaro tik pusę šių ūkių žemėnaudų ploto, juridinių asmenų nuosava žemė – apie penktadalį juridinių asmenų ūkių žemėnaudos ploto. Ūkių naudojamos valstybinės žemės įsigijimą apsunkina netinkamai organizuotas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo įgyvendinimas, kompromituojantis valstybės paramos ūkių konkurencingumo stiprinimui idėją. [P. Aleknavičius, 2007] Išvados Lietuvos žemės rinka pradėjo kurtis, atsiradus privačiai žemės nuosavybei. Kol privačios žemės buvo nedaug, rinka vystėsi gana vangiai, tačiau 1995 – 1997 metais vykęs aktyvus privatizacijos procesas kelis kartus padidino privačių žemės ūkio naudmenų plotą ir įtraukė į rinką vis daugiau pirkėjų ir pardavėjų. Nors dėl įstatymų kaitos jis buvo keletą kartų sulėtėjęs, netgi visai sustojęs, nuo 2003 metų rudens prasidėjęs didelis žemės rinkos aktyvumo pakilimas tęsiasi iki šiol ir ryškiai lenkia daugelį Europos šalių. Nors toks aktyvumas paprastai būdingas ankstyvajai rinkos funkcionavimo stadijai, mūsų šalyje jį pastaruoju metu labai veikia žmonių lūkesčiai ir baimės, susijusios su naryste ES (išmokomis, kainų kilimu, euro įvedimu ir pan.). Rinkos augimą, t. y. žemės paklausos didėjimą, sukėlė auganti Lietuvos ekonomika ir atsigaunantis žemės ūkis bei plėtros perspektyvos, kurias atvėrė narystė ES ir didesnė parama žemės ūkiui. Įtakos turėjo spartesni žemės reformos tempai ir įstatymų pataisos, leidusios privačios žemės ūkio paskirties žemės rinkoje dalyvauti juridiniams asmenims. Daugybė problemų jau buvo išspręsta ir priimta sprendimų, kurie padėjo žemės ir žemės nuomos rinkai aktyvėti, tačiau žemės paklausa ir pasiūla priklauso nuo tam tikrų ekonominių, socialinių ir kt. veiksnių, kurie visuomet kels tam tikrų problemų. Literatūros sąrašas 1. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2005. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius, 2006. 2. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2006. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius, 2007. 3. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2007. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius, 2008. 4. Aleknavičius, P. 2005. Žemės grąžinimo ir pardavimo byla, Vilnius. 5. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2006 m. sausio 1 d.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilnius, 2006. 6. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2007 m. sausio 1 d.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilnius, 2007. 7. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2008 m. sausio 1 d.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilnius, 2008. 8. Mažeikaitė, A. Žemės rinkos formavimasis Lietuvoje. Mokslo Lietuva. 2002, Nr. 14 (260) 2002 m. liepos18 d. – rugpjūčio 4 d. [žiūrėta 2008 m. gruodžio 17 d.]. Prieiga per internetą: 9. Čiapaitė, A. Žemės rinkos socialinė ekonominė įtaka kaimo plėtrai. Žemės ūkio mokslai. 2006 m. Nr. 1 (priedas) P. 62 – 71. 10. Teisės aktai, reglamentuojantys žemės ūkio paskirties žemės rinką. [žiūrėta 2008 m. gruodžio 17 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!